- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-1410-796/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06483-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Advokatai
- Jonas Petrikas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, Šilutės kredito unija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme buvo gautas antstolio Jono Petriko persiųstas pareiškėjos R. M. 2020 m. rugsėjo 8 d. skundas dėl antstolio Jono Petriko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0172/20/00200, kuriuo pareiškėja prašė paskelbti neįvykusiomis pirmąsias varžytynes Nr. 192089 ir antrąsias varžytynes Nr. 194541, kuriose buvo vykdomas išieškojimas iš pareiškėjos turto – 6 arų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėja prašė nusišalinti antstolį Joną Petriką nuo vykdomosios bylos Nr. 0172/20/00200. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 8 d. skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, kad tuomet, kai Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-6566-676/2020 pagal kitą jos skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų ir vykdomoji byla Nr. 0172/20/00200 buvo perduota Klaipėdos apylinkės teismui, jokie vykdymo veiksmai negalėjo būti atliekami, tačiau antstolis Jonas Petrikas vykdymo veiksmų nesustabdė. Vykdomajai bylai Nr. 0172/20/00200 esant Klaipėdos apylinkės teismo žinioje, antstolis nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. neteisėtai vykdė pareiškėjos turto pirmąsias varžytynes Nr. 192089. Kadangi neteisėtai buvo paskelbtos pirmosios varžytynės Nr. 192089, neteisėtai nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. buvo vykdomos ir antrosios varžytynės Nr. 194541, kurios buvo paskelbtos neįvykusių pirmųjų varžytynių Nr. 192089 pagrindu ir kurių metu buvo parduotas pareiškėjos turtas. Pareiškėjos nuomone, antstolis yra suinteresuotas vykdomosios bylos baigtimi ir šališkas.
Šalies argumentai
2. Klaipėdos apylinkės teismui pareiškėja pateikė 2020 m. rugsėjo 8 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio Jono Petriko vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0172/20/00200 bei joje atliekamus vykdymo veiksmus.
3. 2020 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu Nr. S20-9136 dėl atsisakymo tenkinti skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų su prašymu nusišalinti nuo vykdomosios bylos antstolis Jonas Petrikas pareiškėjos reikalavimų netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, skundą persiuntė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmestas pareiškėjos R. M. prašymas dėl antstolio Jono Petriko nušalinimo nuo vykdomosios bylos Nr. 0172/20/00200. Teismas pažymėjo, jog kaip pagrindą nušalinti antstolį pareiškėja nurodo tai, kad kyla pagrįstų abejonių dėl antstolio suinteresuotumo vykdomosios bylos baigtimi ir įtarimų dėl antstolio galimo šališkumo, esą antstolis siekia kuo greičiau perleisti pareiškėjos turtą nesilaikydamas ir nesivadovaudamas vykdymo veiksmus apibrėžiančiais teisės aktais, tačiau pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes. Pareiškėja skunde nenurodė jokių kitų aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad egzistuoja bent vienas iš CPK 65 straipsnyje numatytų antstolio nušalinimo pagrindų. Pareiškėjos nepasitenkinimas antstolio atliekamais procesiniais veiksmais nėra nušalinimo pagrindas, numatytas CPK 65 straipsnyje. Manydama, kad antstolis pažeidžia jos interesus savo atliekamais procesiniais veiksmais, pareiškėja gali savo interesus ginti pasinaudodama procesine antstolio veiksmų apskundimo tvarka, ką pareiškėja ir daro teikdama skundus dėl antstolio veiksmų.
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atmestas pareiškėjos R. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Šilutės kredito unija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjos R. M. 2020 m. rugsėjo 8 d. skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, priteista iš pareiškėjos R. M. 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens Šilutės kredito unijos naudai. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
7.1 Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis). Antstolio vykdymo veiksmų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo privalomumą ir antstolio teisę stabdyti vykdymo veiksmus reglamentuoja CPK 625–627 straipsniai. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti dėl sustabdymo reikalingumo skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai yra ne įpareigojantys, o antstoliui suteikiantys teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
7.2 Pateikus skundą dėl antstolio veiksmų ir antstoliui persiuntus vykdomąją bylą teismui, antstoliui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ją stabdyti, tad konstatuotina, kad nėra nei privalomojo, nei fakultatyviojo vykdomosios bylos stabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindo. Pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė neatitinka nė vieno iš CPK 626 straipsnio 1 dalyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų. Pažymėtina ir tai, jog CPK 510 straipsnio 8 dalis numato, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo.
7.3 Pareiškėja teigdama, kad vykdymo veiksmai privalėjo būti sustabdyti, remiasi CPK 586 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Pažymėtina, kad CPK 586 straipsnis reglamentuoja vykdymo proceso pradžią, o draudimas be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus reiškia, kad, nesant vykdomojo dokumento, vykdymo procesas apskritai negali prasidėti ir įvykti.
7.4 Taip pat pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punkte numatyta, kad, jei antstolis atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su patvarkymu, kuriame nurodomi atsisakymo patenkinti skundą motyvai ir aplinkybės, ir vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Tuo atveju, jeigu persiųsdamas teismui skundą antstolis vykdomosios bylos nesustabdo, antstolis pasidaro vykdomosios bylos kopiją ir tęsia vykdymo veiksmus. Kadangi antstoliui išsiuntus vykdomąją bylą teismui nebuvo nei privalomojo, nei fakultatyviojo vykdomosios bylos stabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindo, konstatuotina, kad antstolis Jonas Petrikas pagrįstai atlikto vykdymo veiksmus.
7.5 Vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad teismas, civilinėje byloje Nr. 2YT-6566-676/2020 nagrinėdamas pareiškėjos 2020 m. gegužės 22 d. skundą, būtų sustabdęs vykdymo veiksmus, todėl pareiškėjos argumentai, kad antstolis privalėjo sustabdyti bylą, yra nepagrįsti.
7.6 Pripažinus, kad antstoliui Jonui Petrikui nebuvo nei privalomojo, nei fakultatyviojo vykdomosios bylos stabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindo, ir konstatavus, kad antstolis pagrįstai atliko vykdymo veiksmus, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 8 d. skunde dėstomais motyvais dėl neteisėtų varžytynių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja R. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1 Pareiškėja 2020 m. gegužės 21 d. ir 2020 m. gegužės 22 d. pateikė antstoliui skundus dėl antstolio veiksmų, kurių antstolis netenkino. Šiuos skundus kartu su vykdomąja byla Nr. 0172/20/00200 antstolis 2020 m. gegužės 26 d. persiuntė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Posėdis, kuriame nagrinėti pareiškėjos skundai dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, buvo paskirtas 2020 m. birželio 30 d. Antstoliui vykdomąją bylą persiuntus teismui, visi vykdymo veiksmai privalėjo būti sustabdyti, nes be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Tačiau antstolis vykdymo veiksmų nesustabdė. Mano, jog, vykdomajai bylai ir vykdomajam dokumentui esant ne antstolio, o teismo žinioje, antstoliui yra draudžiama atlikti bet kokius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Antstolis veikė neteisėtai, kadangi, vykdomajai bylai Nr. 0172/20/00200 esant teisme, antstolis toliau tęsė vykdymo veiksmus, t. y. nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. neteisėtai vykdė pareiškėjos turto pirmąsias varžytynes Nr. 192089. Kadangi neteisėtai buvo paskelbtos pareiškėjos turto pirmosios varžytynės Nr. 192089, neteisėtai nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. buvo vykdomos ir antrosios pareiškėjos turto varžytynės Nr. 194541, kurios buvo paskelbtos neįvykusių pirmųjų varžytynių Nr. 192089 pagrindu ir kuriose turtas buvo parduotas. Pareiškėja mano, jog tokie antstolio veiksmai yra neteisėti ir pažeidžia imperatyviąsias teisės normas, t. y. CPK 586 straipsnio 2 dalį.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolio Jono Petriko atstovas advokatas Jonas Petrikas prašo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjos R. M. suinteresuoto asmens antstolio Jono Petriko naudai apeliacinės instancijos teisme turėtas 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
9.1 Pareiškėjos minima civilinė byla Nr. 2YT-6566-676/2020 išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. birželio 30 d. nutartimi, ja pareiškėjos R. M. 2020 m. gegužės 21 d. skundas atmestas. Pareiškėja su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi sutiko, jos apeliacine tvarka neskundė.
Žemesnės instancijos teismas
9.2 Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis). Antstolio vykdymo veiksmų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo privalomumą ir antstolio teisę stabdyti vykdymo veiksmus reglamentuoja CPK 625–627 straipsniai. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Pateikus skundą dėl antstolio veiksmų ir antstoliui persiuntus vykdomąją bylą teismui, antstoliui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ją stabdyti. Be to, CPK 510 straipsnio 8 dalis numato, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo.
9.3 Pažymi ir tai, jog, tiek nagrinėdamas šią civilinę bylą, tiek nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2YT-6566-676/2020, teismas netaikė jokių CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas konstatavo, kad vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. 0172/20/00200 būtų perteklinis ir netikslingas, pažeidžiantis vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą.
9.4 Nurodo, jog suinteresuoto asmens antstolio Jono Petriko teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 100,00 Eur, prašo jas priteisti iš pareiškėjos R. M..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
12. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar tuo metu, kai pareiškėjos 2020 m. gegužės 21 d. ir 2020 m. gegužės 22 d. skundai dėl antstolio veiksmų buvo perduoti nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui ir teismo žinioje buvo vykdomoji byla Nr. 0172/20/00200, antstolis galėjo vykdomojoje byloje Nr. 0172/20/00200 atlikti vykdomuosius veiksmus, t. y. skelbti pareiškėjai priklausančio turto pardavimą iš varžytynių ir parduoti pareiškėjai priklausantį turtą varžytynėse. Apeliantės nuomone, tuo metu, kai teismo žinioje buvo vykdomoji byla Nr. 0172/20/00200, antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0172/20/00200 ir vykdymo veiksmus atidėti, o to nepadaręs, veikė neteisėtai, pažeidė imperatyviąsias teisės normas, t. y. CPK 586 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama.
13. Pažymėtina, jog pareiškėja 2020 m. rugsėjo 8 d. skundu dėl antstolio veiksmų tai pat prašė nusišalinti antstolį Joną Petriką nuo vykdomosios bylos Nr. 0172/20/00200. Antstolis Jonas Petrikas pats nuo vykdomosios bylos Nr. 0172/20/00200 vykdymo nenusišalino, šio pareiškėjos reikalavimo netenkino ir pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi. Apeliantė savo atskirajame skunde jokių argumentų dėl to neteikia, todėl apeliacinės instancijos mano, kad pareiškėja R. M. su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu sutinka, ir dėl jo pagrįstumo bei teisėtumo nepasisako.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog CPK 586 straipsnis, kuriuo remiasi pareiškėja, reglamentuoja vykdymo proceso pradžią, o jame įtvirtintas draudimas be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus reiškia, kad, nesant vykdomojo dokumento, vykdymo procesas apskritai negali prasidėti ir vykti. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama, neturėtų būti suprantama kaip ribojanti antstoliui galimybę tęsti vykdymo veiksmus tuo metu, kai vykdomoji byla su vykdomuoju dokumentu perduota teismui skundui dėl antstolio veiksmų nagrinėti.
15. CPK 510 straipsnis reglamentuoja skundo dėl antstolių veiksmų padavimą. Šio straipsnio 8 dalyje aiškiai nurodyta, jog skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
16. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog kai pareiškėjos R. M. 2020 m. gegužės 21 d. ir 2020 m. gegužės 22 d. skundai dėl antstolio veiksmų buvo perduoti nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui, 2020 gegužės 29 d. Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-6566-676/2020 priėmė nutartį, nutarė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. birželio 30 d. Nei priimdamas minėtą nutartį, nei vėliau teismas nenustatė būtinybės stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0172/20/00200.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, jog vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti arba vykdomąją bylą sustabdyti (CPK 625 straipsnio 1 dalis).
18. Privalomas vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymas reglamentuotas CPK 626 straipsnyje. Pagal įstatymą priverstinis vykdymas sustabdomas skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; skolininkui netekus veiksnumo; iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); gavus išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). Taip pat antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą šiais atvejais: kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus; kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą; kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisideda prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto; kai fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis realizuotinas turtas Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka paimamas siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą. Nagrinėjamu atveju neegzistavo nė vienas CPK 626 straipsnyje numatytas pagrindas, kuriuo vadovaudamasis antstolis būtų turėjęs pareigą sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0172/20/00200 ar vykdymo veiksmus.
19. CPK 627 straipsnyje įtvirtinta antstolio teisė sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: kai raštu prašo išieškotojas; skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; teismui išreikalavus vykdomąją bylą; kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.
20. Kaip matyti, minėto CPK 627 straipsnio 6 punkte nustatyta, jog antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, teismui išreikalavus vykdomąją bylą. Tačiau šioje normoje yra įtvirtinta antstolio teisė, o ne pareiga sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Šią teisės normą reikėtų sieti su Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punkte (suvestinė redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 16 d.) įtvirtintu reguliavimu, jog tuo atveju, jeigu persiųsdamas teismui skundą antstolis vykdomosios bylos nesustabdo, antstolis pasidaro vykdomosios bylos kopiją ir tęsia vykdymo veiksmus.
21. Iš to, kas anksčiau aptarta, matyti, jog nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nedraudžia antstoliui tęsti vykdymo veiksmus, jeigu vykdomoji byla kartu su skundu dėl antstolio veiksmų yra persiųsta teismui. Nenustačius, kad nagrinėjamu atveju antstoliui kilo pareiga sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0172/20/00200 ar vykdymo veiksmus atidėti, nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolis Jonas Petrikas, paskelbdamas ir vykdydamas pirmąsias turto varžytynes Nr. 192089, po to paskelbdamas ir vykdydamas antrąsias turto varžytynes Nr. 194541 bei parduodamas pareiškėjai priklausantį turtą varžytynėse, veikė neteisėtai, pažeisdamas imperatyviąsias teisės normas. Nenustačius, kad antstolis nagrinėjamu atveju būtų veikęs neteisėtai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų ir paskelbti neįvykusiomis pirmąsias varžytynes Nr. 192089 ir antrąsias varžytynes Nr. 194541, kuriose buvo vykdomas išieškojimas iš pareiškėjos turto.
22. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, jog vykdymo veiksmų stabdymo ar atidėjimo nereikėtų siekti bet kokiu atveju, nesant tam pagrįsto pagrindo. Siekiant antstolio veiksmų stabdymo ar atidėjimo, vertėtų gerai apgalvoti, kokio tikslo siekiama šia priemone, ar procesinių veiksmų stabdymas / atidėjimas tikrai būtinas. Dažnai sprendimo vykdymo atidėliojimas ir vilkinimas gali atsisukti prieš patį skolininką, nes kuo ilgiau užsitęsia priverstinis procesas, tuo daugiau susikaupia ir vykdymo išlaidų.
23. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Kartu su suinteresuoto asmens atsiliepimu į atskirąjį skundą buvo pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 20-2020 ir AB Luminor banko sąskaitos išrašo kopijos, iš kurių matyti, jog antstolis Jonas Petrikas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą teismui advokatui sumokėjo 100,00 Eur.
25. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
26. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad antstolio ir pareiškėjos interesai šioje byloje yra priešingi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas, konstatuoja, jog yra pagrindas iš pareiškėjos priteisti suinteresuotam asmeniui antstoliui jo turėtas bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos R. M. suinteresuotam asmeniui antstoliui Jonui Petrikui 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.