Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-426-162/2007

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2007-04-27
Bylos Nr.: I-426-162/2007
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dalia Gumuliauskienė, Aušrelė Mažrimienė, Irena Stulpinienė
Pareiškėjas: A. T., G. T., L. Š., A. B., A. R., J. M., O.K.
Atsakovas: A. R., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai
Trečiasis asmuo: V. A., O. K., V. P., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), A. P., V. P. K., A. M., E. B. B., V. K., Z. D., P. C., Z. P., D. Š., I. B., M. B., P. J., S. D., A. S., P. V., B. V., R. R., V. B., V. J. P., J. S., E. F., I. S., Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento architektūros ir miesto
Advokatai: Rimvydas Paulauskas, Arūnas Ivancius

Kategorijos

14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
14.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-426-162/2007 m.Procesinio sprendimo kategorija 14.3; 14.4; 61 (S)

Bylos kategorija 1.9SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMAS2007 m. balandžio 27d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų iš Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjoms A. T., G. T., L. Š., A. B., A. R., J. M., pareiškėjos A. T. atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, pareiškėjos O.K. atsakovei A. R., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovui Kęstučiui Vaitiekūnui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. A., O. K., V. P., trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Aurelijai Jansonienei, E. V., V. B., trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, 2007 m. balandžio 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. T., G. T., L. Š., A. B., A. R., O. K., J. M. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. P., V. P. K., A. M., E. B. B., V. K., Z. D., P. C., Z. P., V. A., O. K., D. Š., I. B., V. P., M. B., P. J., S. D., V. P., A. S., P. V., B. V., R. R., V. B., V. J. P., J. S., E. F., I. S., Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento architektūros ir miesto planavimo skyriui, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos projektas“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie susisiekimo ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. T2-285 „Dėl pramonės parko teritorijos tarp kelio (duomenys neskelbtini)gatvės ir geležinkelio detaliojo plano patvirtinimo“ ir šiuo sprendimu patvirtinto detaliojo plano panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai skunde (t.1, b.l. 54-57) ir jo patikslinime (t. 2, b.l. 105-110) nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-285 „Dėl pramonės parko teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir geležinkelio detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas šios teritorijos detalusis planas. Mano, kad sprendimas yra neteisėtas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimat buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, padėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl prašo šį sprendimą bei juo patvirtintą detalųjį planą panaikinti.

Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-285 patvirtinus ginčo teritorijos detalųjį planą, be pareiškėjų sutikimo buvo pakeistos jų turimų žemės sklypų ribos, nekilnojamojo turto ir žemės tvarkymo ir naudojimo rėžimas, todėl pažeidžiant Civilinio kodekso (CK) 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką buvo nepagrįstai ir neteisėtai apribota pareiškėjų teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektus ir jais disponuoti. Teigia, jog Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) neturi būti nuolatinių gyventojų, todėl kol pareiškėjų gyvenamoji vieta yra ginčijamo detalaus plano teritorijoje, bet kokie atsakovo veiksmai, suteikiantys prielaidas ir pagrindus vykdyti Klaipėdos LEZ veiklą yra prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms, neteisėti ir negaliojantys.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 333 patvirtintos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarka, kurios 11, 12 ir 15 punktuose nustatyta, kad užsakovas turi pateikti atsakingai institucijai informaciją apie vietą, kurioje numatomą vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, o atsakinga institucija turi pranešti savivaldybei (buvus tokiam jos reikalavimui) apie atrankos dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo atlikimą. Teigia, kad nors Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras buvo įpareigojęs atlikti poveikio vertinimo aplinkai procedūras, šios procedūros nebuvo atliktos, todėl pareiškėjai daro išvadą, jog priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Nurodo, jog teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš teikiant tvirtinti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti nustatyta tvarka apsvarstyti ir suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, ir per šio įstatymo nustatytus terminus gauti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo. Teigia, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2005 m. spalio 29 d. raštu Nr. (7.31)-V4-1683 pranešė, kad atsisakė derinti ginčijamo detaliojo plano projektą. Klaipėdos nuolatinės statybos komisijos teritorijų planavimo dokumentų kompleksinio derinimo protokolas parodo, kad ginčijamo detalaus plano projektas nesuderintas su Paveldosaugos skyriumi, nors pagal byloje esančius duomenis matyti, kad ginčo teritorijoje buvo nustatyti kultūros paveldo objektai (senos kapinės, senovinio dvaro likučiai).

Pareiškėjai teigia, jog viešo svarstymo su visuomene 2005 m. rugpjūčio 1 d. ataskaita parodo, kad pareiškėjai A. T. buvo užkirstas kelias viešo svarstymo metu teikti pasiūlymus.

Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba bei ginčijamo detalaus plano planavimo procese dalyvaujantys subjektai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 30 d. sprendimą Nr.T2-225 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“, Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr.13.6-2055 „Dėl žemės (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams“, Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr.13.6-3699 „Dėl žemės Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams“, Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. liepos 18 d. įsakymą Nr.13.6-3680 „Dėl žemės buvusiame (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams“ nurodo kaip pagrindą, suteikiantį teisę planuoti pareiškėjams priklausančius žemės sklypus. Tačiau Klaipėdos apygardos administraciniam teismui šį atsakovo nurodomą teisinį pagrindą panaikinus, turi būti naikinamas šiuo negaliojančiu teisiniu pagrindu suplanuotas ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr.T2-258 patvirtintas detalusis planas.

Pareiškėjai A. T., G. T., L. Š., A. B., A. R. (kartu pareiškėjos O. K. atstovė) J. M. bei pareiškėjos A. T. atstovas advokatas Arūnas Ivancius prašo skundą, jame nurodytais motyvais, patenkinti.

Atsakovo – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovas prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, naudodamasi įstatymų suteiktomis jai teisėmis bei siekdama subalansuotos miesto plėtros, parengė Pramonės parko teritorijos detalųjį planą, kuriame derinami asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesai dėl teritorijos, kuri jau ne vieną dešimtmetį buvo numatyta pramonės plėtrai, naudojimo bei veiklos plėtojimo joje sąlygų. Už sprendimus dėl poveikio aplinkai vertinimo yra atsakinga Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos, o savivaldybė yra tik vienas iš šio vertinimo subjektų. Teigia, kad sutinka su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepime į skundą nurodytais argumentais dėl išbraukto reikalavimo atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Nurodo, kad 2006 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos miesto Nuolatinės statybos komisijos teritorijų planavimo dokumento kompleksinio derinimo protokolas Nr. D-33/96 įrodo, kad detaliojo plano sprendiniai buvo suderinti su visomis institucijomis. Paveldosaugos skyrius yra tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, o teritorijų planavimo projektai savivaldybėje yra derinami kompleksiškai Nuolatinėje statybos komisijoje, kuriai tokiais atvejais vadovauja savivaldybės tarybos paskirtas komisijos pirmininko pavaduotojas Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika. Minėtame nuolatinės statybos komisijos protokole yra Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, kuris atsakingas už valstybinę kultūros paveldo priežiūrą, Klaipėdos teritorinio padalinio vyresniosios specialistės Audronės Puzonienės parašas su įrašu „Pritarta“. Buvusių kapinių vietoje yra konservacinė žemė ir jos lieka nepaliestos. Pažymi, kad detaliojo plano sprendinius patikrinusi Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2006 m. rugpjūčio 31 d. išdavė patikrinimo išvadą, jog detaliojo plano projekto rengimo, derinimo, viešo svarstymo procedūros atitinka teisės normas, sprendiniai atitinka teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus ir siūlė detaliojo plano projektą tvirtinti nustatyta tvarka.

Trečiojo suinteresuoto asmens – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad 2004 m. vasario 2 d išduodant planavimo sąlygas Pramonės parko teritorijos detaliajam planui rengti, nebuvo patvirtintas Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apyrašas, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 967 tik 2004 m. rugpjūčio 18 d. Dėl šios priežasties išduotose planavimo sąlygose buvo įrašytas reikalavimas atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2005 m. lapkričio 11 d. atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai privalomojo vertinimo nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės planuojamai ūkinei veiklai – Pramonės parko teritorijai – poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Analogiškas nurodymas buvo ir galutinėje departamento išvadoje. UAB „COWI Baltc“ pateikė papildomą informaciją dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros būtinumo, ryšium su tuo 2006 m. sausio 19 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija raštu Nr. 13.1-180-(17.1.9) nurodė, kad minėtos teritorijos detaliojo plano projektui poveikio aplinkai vertinimo procedūros yra nebūtinos. 2006 m. balandžio 5 d. Aplinkos ministerijoje įvyko posėdis, kuriame aptartos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento priimtos atrankos išvados dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo. Buvo nutarta, kad LEZ turėjo būti taikomos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros. Departamente 2006 m. balandžio 25 d. įvykusiame posėdyje nutarta, kad savivaldybė pateiks prašymą dėl klaidos taisymo procedūros bei paprašyta ekspertų išvados. 2006 m. gegužės 15 d. raštu Klaipėdos miesto savivaldybė kreipėsi nustatyta tvarka atlikti klaidų taisymo procedūrą ir atšaukti atrankos išvadą bei galutinę atrankos išvadą. Departamentas, įvertinęs savivaldybės prašymą ir konsultanto M. R. išvadas, kad planuojamai teritorijai turi būti taikomi strateginio pasekmių aplinkai vertinimą reglamentuojantys teisės aktai, atliko klaidos taisymo procedūrą ir pataisė 2004 m. vasario 1 d. išduotas planavimo sąlygas, išbraukiant reikalavimą atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Trečiojo suinteresuoto asmens – UAB (duomenys neskelbtini) atstovas prašo skundo netenkinti, nes parengto detaliojo plano sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus. Paaiškino, kad pagrindiniai laisvosios ekonominės zonos teritorijos sprendiniai buvo nustatyti Klaipėdos miesto tarybos 1997 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 27. Šiame teritorijų planavimo dokumente pareiškėjų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų teritorijos buvo suplanuotos kaip industrinės-gamybinės teritorijos, nustatyta tvarka paimant jas visuomenės poreikiams; dabar nustatytas prioritetinis teritorijos naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija. Šių teritorijų naudojimo būdas faktiškai liko toks pat, išskyrus tai, kad ginčijamu detaliuoju planu yra numatytos privažiavimo kelių vietos, elektros tiekimo sprendiniai, teritorija suskirstyta sklypais, numatytas galimų įmonių teritorijų išdėstymas. Pareiškėjų padėtis nėra bloginama. Detalusis planas yra būtina ir privaloma sąlyga pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kurios metu yra išsprendžiami atlyginimo už turtą klausimai.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. A., O. K. ir V. P. prašo skundą patenkinti.

Atsiliepimais į skundą tretieji suinteresuoti asmenys P. V., V. P. K., V. K. (t. 2, b.l. 86-87, 89, 90) prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir skundą tenkinti.

Atsiliepimu į skundą tretysis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos Vyriausybė prašo skundą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nuomonės dėl skundo išnagrinėjimo neišreiškė (t. 2, b.l. 180).

Atsiliepimu į skundą tretysis suinteresuotas asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo skundą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti. Nurodo, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai 2004 m. sausio 30 d. išdavė planavimo sąlygas detaliajam planui rengti bei Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdyje suderino Pramonės parko teritorijos projektą (t. 1, b.l. 219-221).

Atsiliepimu į skundą tretysis suinteresuotas asmuo – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į skundą prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir nurodo, kad bylos išsprendimas šiai institucijai įtakos neturės (t. 2, b.l.222-223).

Visi administracinės bylos proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (t. 3, b.l. 177-210).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Teisėjų kolegija konstatuoja.

1996 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymu (1996 m. rugsėjo 12 d. Nr.I-1516) įsteigta Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, kurios tikslas – padidinti Klaipėdos uostamiesčio, kaip perspektyvaus transporto mazgo ir pramonės centro, turinčio išplėstą infrastruktūrą, kvalifikuotus darbo resursus, patrauklumą, skatinti užsienio investicijas, mokslo pažangą, naujų darbo vietų steigimą bei Klaipėdos regiono socialinę ekonominę plėtrą (įstatymo 1 straipsnis). Ginčijamas detalusis planas yra tęstinis darbas, nes teritorija pramoninei paskirčiai buvo suplanuota ankstesniais teritorijų planavimo dokumentais: Klaipėdos miesto valdybos 1993 m. gruodžio 23 d. potvarkiu Nr. 711 patvirtintas Klaipėdos miesto Rytinio pramonės rajono detalaus išplanavimo projektas (t. 3, b.l. 41); Klaipėdos miesto tarybos 1997 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 27 patvirtintas pramonės teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalusis planas, siekiant įrengti laisvąją ekonominę zoną (t. 3, b.l. 50, 51-152); Klaipėdos miesto tarybos 1997 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 29 patvirtinti Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniai, kuriuose numatytas laisvosios ekonominės zonos infrastruktūros sukūrimas (t. 3, b.l. 3).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 63 Architektūros ir miesto planavimo skyriui pavesta pradėti rengti Pramonės parko teritorijos detalųjį planą (t. 1, b.l. 50). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 161 patvirtintos sąlygos šiam detaliajam planui rengti (t. 1, b.l. 51). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr.T2-285 buvo patvirtintas pramonės parko teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir geležinkelio detalusis planas (t.1, b.l. 116). Pareiškėjai prašo panaikinti šį sprendimą bei juo patvirtintą detalųjį planą.

Nagrinėjant ginčą turi būti aiškinamasi, ar yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti pagrindai skundžiamiems administraciniams aktams panaikinti. Pagrindu šiems sprendiniams panaikinti nurodytos Konstitucijos 23 ir 24 straipsnių, Civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalies, 4.98-4.99 straipsnių, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatos.

Dėl detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai įvertinimo.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). To paties straipsnio 4 dalyje apibrėžta detaliojo teritorijų planavimo sąvoka – tai savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti.

Detaliųjų planų rengimo, keitimo, derinimo bei tvirtinimo tvarka, taip pat detaliojo planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykiai detaliai reglamentuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr.D1-239 patvirtintose Detaliųjų planų rengimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šios taisyklės privalomos planavimo organizatoriams, planų rengėjams, sprendinius derinančioms, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms, planavimo sprendinius tvirtinančioms institucijoms bei fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems detaliojo planavimo procese ir procedūrose. Pagal Taisyklių 38 punkto 38.1 - 38.3 papunkčius, detalųjį planą sudaro: 1) aiškinamasis raštas (tekstinė dalis, kurioje išdėstoma esama situacija, aprašomi planuojamos teritorijos sprendiniai, nustatomas teritorijos naudojimo režimas); 2) brėžiniai su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimais; 3) procedūrų dokumentai. Detaliojo planavimo procedūrų dokumentai yra šie: planavimo sąlygos, planavimo užduotis, sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, apskrities viršininko administracijos patikrinimo aktas ir kiti Taisyklių 40 punkto 40.1 - 40.8 papunkčiuose numatyti dokumentai.

Pagal Taisyklių 27 punkto 27.1- 27.4.2 papunkčius, detaliojo planavimo procesą sudaro: 1) parengiamasis etapas, kurio metu nustatomi planavimo tikslai ir uždaviniai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, atliekami kiti numatyti veiksmai; 2) teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas (einamos būklės analizė; koncepcijos nustatymo stadija; sprendinių konkretizavimas); 3) teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas, reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Rengiant detalųjį planą, strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tą numato įstatymai ir kiti teisės aktai. Tais atvejais, kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, šis vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu; 3) baigiamasis etapas, susidedantis iš teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadijos bei teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijos.

Pareiškėjai savo reikalavimą grindžia bei ginčijamą sprendimą prašo panaikinti nurodydami, jog neatliktas poveikio aplinkai vertinimas.

Pagal Taisyklių 27 punkto 27.3 papunktį, rengiant detalųjį planą, teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tą numato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą bei šio proceso dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas.

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme (2005 m. birželio 21 d. įstatymo (nuo 2005 m. liepos 12 d.) Nr. X-258 redakcija) nustatyta, jog šio įstatymo normos, reglamentuojančios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal tuo metu galiojusias teises normas.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros pradedamos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punktas (2005 m. birželio 21 d. įstatymo (nuo 2005 m. liepos 12 d.) Nr. X-258 redakcija). Rašytinė bylos medžiaga įrodo, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros pradėtos įsigaliojus šiam įstatymui (Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos (ekspertizės) protokolas Nr. E7-37 surašytas 2005 m. rugpjūčio 18 d., Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimas Nr. E7-39 išduotas 2005 m. rugpjūčio 18 d. ir kiti procedūrų dokumentai – t.1, b.l. 220-229), todėl aptariamiems teisiniams santykiams taikytina 2005 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. X-258 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. liepos 12 d.

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, jog poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai: 1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veikos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą; 2) atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą; 3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veikos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Ginčijamu sprendimu patvirtintu detaliuoju planu suplanuota Pramonės parko teritorija, t.y. sprendžiamas būsimoms įmonėms skirtų sklypų suformavimas bei infrastruktūra. Jokia konkreti ūkinė veikla, įtraukta į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1-jį priedą, šiuo sprendimu minėtoje teritorijoje neplanuojama.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 2 priedo 11.15 punkte nustatyta, jog kai planuojamas pramonės objektų valdų plėtimas (kai plečiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas) taikoma atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2004 m. vasario 1 d. planavimo sąlygose ginčijamam detaliajam planui rengti nurodė, kad, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedėlio 11.15 punktu būtina atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo nustatymo (t. 2, b.l. 28).

Atsakinga institucija – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2005 m. lapkričio 11 d. atrankos išvadoje Nr. (9.14.5)-V4-4045 nurodė, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas dėl šių kriterijų: numatomas didelis pramonės parko plėtimas, užimamos teritorijos plotas yra 330 ha; planuojama ūkinė veikla gali daryti poveikį ne tik Klaipėdos miestui, bet ir Klaipėdos rajonui; galimas visuomenės nepasitenkinimas planuojama ūkine veikla, todėl turi būti išsamiai išnagrinėti visi su tuo susiję aspektai ( t. 2, b.l. 190-191). 2005 m. lapkričio 21 d. „COWI Baltic“ Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui pateikė prašymą persvarstyti atrankos išvadą (t. 2, b.l. 192-193). Prašymas argumentuojamas Aplinkos ministerijos sekretoriaus 2005 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. (1-15)-D8-8492 išdėstytu teisės normų aiškinimu dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (t. 2, b.l. 188-189). Vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo aplinkai įstatymo 7 straipsnio 11 punktu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, persvarstęs atrankos išvadą, 2005 m. gruodžio 16 d. galutinėje atrankos išvadoje Nr. (9.14.5)-V4-4652 nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės planuojamai ūkinei veiklai – Pramonės parko teritorijai poveikio aplinkai vertinimas privalomas (t. 2, b.l. 197-198). Galutinė atrankos išvada, kurioje nustatytas privalomas poveikio aplinkai vertinimas pagal minėtą įstatymą pakartotinai nepersvarstoma ir yra privaloma.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2006 m. balandžio 5 d. Aplinkos ministerijoje įvyko posėdis, kuriame buvo svarstomos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento priimtos atrankos išvados dėl Pramonės parko išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo aptarimo, kurio metu nutarta, jog Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos išplėtimui turėjo būti taikomos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros, o ne poveikio aplinkai vertinimo procedūros, todėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, priėmusiam atrankos išvadą, siūloma inicijuoti klaidų taisymo procedūrą (t. 2, b.l. 203-205). Klaipėdos miesto savivaldybė 2006 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, prašydama pradėti klaidos taisymo procedūrą ir atšaukti 2005 m. lapkričio 11 d. atrankos išvadą bei 2005 m. gruodžio 16 d. galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo rengiamam Pramonės parko teritorijos tarp (duomenys neskelbtini)ir geležinkelio detaliajam planui (t. 2, b.l. 208-210). Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2006 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (9.14.2)-V4-2933 informavo, jog, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, planuoja pradėti klaidos taisymo procedūrą (t. 2, b.l. 215) ir 2006 m. birželio 16 d. ištaisė 2004 m. vasario 2 d. išduotas planavimo sąlygas Pramonės parko teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir geležinkelio detaliajam planui rengti – išbraukė reikalavimą atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras (t. 2, b.l. 216). Liudytoja L. V. (l.e. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigas) parodė, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, atliko klaidos taisymo procedūrą ir iš planavimo sąlygų išbraukė reikalavimą atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras (t. 3, b.l. 221)

Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad teisine klaida buvo įvertinta tai, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, nustatydamas planavimo sąlygose reikalavimą atlikti poveikio aplinkai vertinimą, taikė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas, nors turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 967 „Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apyrašas“ nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. Nr.VIII-1234) 32 straipsnis, reglamentuojantis klaidų ištaisymo procedūras, suteikia teisę sprendimą priėmusiai institucijai, gavus suinteresuoto asmens pagrįstą prašymą apie neteisingą faktinių duomenų administraciniame sprendime įvertinimą arba teisinių klaidų jame buvimą, atlikti klaidų ištaisymo procedūrą.

2004 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 967 patvirtintas „Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apyrašas“ (įsigaliojęs nuo 2004 m. rugpjūčio 22 d.) reglamentuojantis planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimą ir šio proceso dalyvių tarpusavio santykius. Nutarimo dėl minėto teisės akto patvirtinimo 2.2 punktas numato, kad „Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apyrašas“ taikomas teritorijų planavimo dokumentams, kurie pradėti rengti iki šio nutarimo įsigaliojimo, bet kurių vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu teritorijų planavimo dokumentų sprendinių konkretizavimo stadija dar nepradėta.

Teritorijų planavimo įstatymo reglamentuoja detaliojo teritorijų planavimo procesą, kurio 3 dalies 3 punkte išdėstyta, kokie veiksmai sudaro sprendinių konkretizavimo stadiją, pagal kurį sprendinių konkretizavimo stadija tai – numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas. Ginčijamo detaliojo plano sprendinių konkretizavimo stadija iki minėto teisės akto priėmimo nebuvo pradėta, todėl šiam teritorijų planavimo dokumentui pagrįstai nutarta taikyti 2004 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 967 patvirtintas „Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apyrašo“ nuostatas.

„Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apyrašo“ 7.1 punktas numato, kad vertinimą privaloma atlikti, kai planai ir programos skirti pramonės, energetikos, transporto, telekomunikacijų, turizmo, žemės ūkio, miškų ūkio, žuvininkystės, vandens ūkio plėtrai, atliekų tvarkymui, žemės naudojimui (paskirčiai) nustatyti ar teritorijoms planuoti ir lemia ūkinės veiklos projektų, įrašytų į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedėlius, plėtros pagrindus.

Ginčijamu teritorijų planavimo dokumentu suplanuota pramonės teritorijos plėtra, įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 11.15 punktą, t.y. planuojamai ūkinei veiklai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Minėto apyrašo 14 punktas numato, kad atlikdamas atranką, plano ar programos rengimo organizatorius ar jo konsultantas parengia vertinimo atrankos dokumentą ir pateikia jį vertinimo subjektams pagal jų kompetenciją. Atrankos dokumente pateikiama nustatytosios apimties informacija apie rengiamą planą ar programą, teritorijos, kurioje gali kilti plano ar programos įgyvendinimo pasekmių, savybės, apie galimą plano ar programos įgyvendinimo pasekmių aplinkai reikšmingumą. Buvo atlikta motyvų dėl Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos Pramonės parko detaliojo plano strateginių pasekmių aplinkai vertinimo būtinumo analizė (t. 1, b.l. 233-236) ir pateikta vertinimo subjektams – institucijoms, nagrinėjančioms strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentus ir pagal kompetenciją teikiančioms išvadas. Vertinimo subjektai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento architektūros ir miesto planavimo skyrius, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras teikė išvadas, jog strateginis pasekmių aplinkai vertinimas turi būti atliekamas (t. 1, b.l. 221-229). Klaipėdos visuomenės sveikatos centras nurodė, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas privalomas, nes šalia miesto ir Klaipėdos rajono esamų ir planuojamų gyvenamųjų teritorijų steigiamas stambus pramonės rajonas, kurio stacionarių ir mobilių taršos šaltinių keliama fizikinė bei atmosferos oro cheminė tarša gali turėti neigiamos įtakos gretimybėje gyvenančių Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono gyventojų sveikatai, sergamumui, susirgimų struktūrai, ypač kai foninė atmosferos tarša jau dabar yra prie higienos normomis leidžiamos ribos. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento architektūros ir miesto planavimo skyrius strateginio pasekmių aplinkai vertinimo būtinumą argumentavo tuo, kad detaliuoju planu planuojama didelė pramonei skirta teritorija, kurios funkcionavimas neabejotinai darys didelę įtaką miesto plėtrai, inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų vystymui. Apyrašo 16 punktas numato, kad plano rengimo organizatorius, spręsdamas, ar privaloma atlikti konkretaus plano vertinimą, vertinimo subjektų išvadas priima arba motyvuotai atmeta. Pagrindiniai motyvai, dėl kurių vertinimo subjektai pateikė savo išvadas rengiamam detaliajam planui atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, buvo pramonės plėtros laisvosios ekonominės zonos teritorijoje prognozuojamas aplinkos oro kokybės žymus pablogėjimas, galimas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. Išnagrinėjęs vertinimo subjektų išvadas, ginčijamo detaliojo plano organizatorius 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarė: 1) pripažinti, kad motyvai atmesti subjektų išvadas dėl strateginio pasekmių vertinimo būtinumo yra argumentuoti ir pagrįsti; 2) rengiamam Pramonės parko teritorijos detaliajam planui strateginio pasekmių aplinkai vertinimo neatlikti (t. 1, b.l. 230-232). Strateginio pasekmių vertinimo neatlikimas motyvuojamas tuo, kad neįmanoma prognozuoti, kokios pramonės šakos bus vystomos Pramonės parko teritorijoje, kokias technologijas būsimieji ūkinės veiklos vykdytojai pasirinks. Tam detaliojo plano sprendiniuose yra numatyti apribojimai, kad aplinkos oro teršalų koncentracijos už sanitarinės apsaugos zonų (SAZ) ribų neviršytų leistinų normų. Pagal galiojančius teisės aktus ūkinės veiklos organizatoriai vienu ar kitu būdu turės vertinti poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, o pavojingų objektų – ir atlikti rizikos analizę. Nepageidaujamos ūkinės veiklos planavimas gali būti nutrauktas jau poveikio aplinkai vertinimo programos stadijoje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertinimo subjektų išvadas rengiamam detaliajam planui atlikti strateginį pasekmių vertinimą detaliojo plano organizatoriaus atmetė motyvuotai. Apie priimtą sprendimą, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas nebus atliekamas, detaliojo plano rengimo organizatorius pranešė, paskelbdamas spaudoje (t. 1, b.l. 244), todėl visuomenė apie šį sprendimą buvo informuota tinkamai, tačiau pareiškėjai šio sprendimo neginčijo. 2006 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos teritorijų planavimo dokumentų kompleksinio derinimo protokolu Pramonės parko teritorijos detalusis planas buvo suderintas su visomis teritorijų planavimo procese dalyvaujančiomis institucijomis. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2006 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktu Nr.PL-296 pateikė teigiamą išvadą, kurioje nurodė, jog detaliojo plano projekto rengimo, derinimo, viešo svarstymo procedūros atitinka teisės normas, sprendiniai atitinka planavimo normų sąvado reikalavimus ir pasiūlė detaliojo plano projektą tvirtinti nustatytąja tvarka (t.1. b.l. 135).

Dėl draudimo viešo svarstymo metu teikti pasiūlymus.

Vienas iš skundo argumentų yra tas, jog viešo detaliojo plano sprendinių svarstymo su visuomene metu pareiškėjai A. T. nebuvo leista teikti pasiūlymus. Viešo susirinkimo protokolu nustatyta, kad susipažįstant su parengtu detaliuoju planu, 2005 m. liepos 29 d. viešo susirinkimo metu pareiškėja A. T. prašė, kad detalusis planas nebūtų tvirtinamas, kol nebus iškeldinti (duomenys neskelbtini) gyventojai. Nutarta jos pasiūlymą nevertinti, kaip pateiktą netinkamai (t. 2, b.l. 59). Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis numato, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Pareiškėja A. T. pasiūlymą teikė žodžiu, o ne raštu, tuo pažeisdama įstatymo nustatytą imperatyvią teikimo formą, todėl pagrįstai šis pasiūlymas viešo svarstymo su visuomene 2005 m. rugpjūčio 1 d. ataskaitoje nebuvo pripažintas planavimo pasiūlymu (t. 2, b.l. 49).

Dėl detaliojo plano prieštaravimo Konstitucijai, Civiliniam kodeksui ir Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta: „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.“ Svarbiausia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintų normų paskirtis – užtikrinti asmens subjektinių nuosavybės teisių į jo turimą turtą apsaugą. Kalbant apie konstitucinę nuosavybės neliečiamumo garantiją pažymėtina, kad teisinėje kalboje „neliečiamumas“ paprastai suprantamas kaip nepažeidžiama, neatimama žmogaus teisė. Šiuo atžvilgiu ypač svarbu tai, kad pačioje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra nustatyti apsauginio pobūdžio reikalavimai, kurių privalu laikytis, kai atsiranda būtinybė privačią nuosavybę paimti visuomenės poreikiams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams suprantamas kaip kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačioje nuosavybėje turimo turto paėmimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimas).

Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjų argumentas dėl detaliojo plano prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio (nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai) ir 24 straipsnio (žmogaus būstas neliečiamas), Civilinio kodekso 4.39 bei 4.99 straipsnių nuostatoms, nes detaliuoju planu nesprendžiami nuosavybės teisės paėmimo ar apribojimo klausimai. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisiniai pagrindai reglamentuojami Žemės reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 65 patvirtintoje „Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir su žemės paėmimu susijusių nuostolių atlyginimo tvarkoje“ bei kituose teisės aktuose. Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad laisvojoje ekonominėje zonoje neturi būti nuolatinių gyventojų, tačiau jis nereglamentuoja detaliojo planavimo, todėl teiginys dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimo pripažįstamas nepagrįstu.

Dėl detaliojo plano sprendinių nesuderinimo su Paveldosaugos skyriumi.

Pareiškėjai nurodo, kad ginčo teritorijoje yra kultūros paveldo objektai (senos kapinės, senovinio dvaro likučiai), tačiau ginčijamo detaliojo plano projektas nesuderintas su Paveldosaugos skyriumi. (t. 1, b.l. 136-138). Šiame protokole nėra Paveldosaugos skyriaus vedėjos parašo, tačiau šis skyrius yra tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (2004 m. rugsėjo 28 d. Nr.IX-2452) 5 straipsnis numato, jog konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. rugpjūčio 16 d. protokole Nr.D-33/96, kuriuo suderintas detaliojo plano projektas yra Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialistės parašas su įrašu „Pritariu“. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į skundą nurodė, kad Nuolatinės statybos komisijos posėdyje Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai suderino detaliojo plano projektą (t. 2, b.l. 219-221), todėl nėra pagrindo teigti, jog detaliojo plano projektas nesuderintas su paveldosaugos specialistais.

Nustatytos faktinės bei teisinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo bei patvirtintas detalusis planas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant nėra pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendė

pareiškėjų A. T., G. T., L. Š., A. B., A. R., O. K. ir J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Dalia GumuliauskienėAušrelė MažrimienėIrena Stulpinienė