- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- 1-312-573/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00712-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Nukentėjusysis
- D. V., R. B.
- Kaltinamasis
- V. T.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, nukentėjusiajai D. V., kaltinamajam V. T., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaišiadoryse, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, gyvenantis ir gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, teistas:
1) 2007-10-05 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 223 str. 1 d. – 24 MGL bauda. Baudą sumokėjęs;
2) 2011-06-13 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 223 str. 1 d. – 12 MGL bauda;
3) 2014-04-23 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 183 str. 1 d. (2 veikos), 63 str. 1 d., 4 d. – 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme. LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant atlyginti nukentėjusiesiems turtinę; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Paskirta bausmė subendrinta su neatlikta pagal 2011-06-13 nuosprendį bausme, galutinė subendrinta bausmė - 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimas su 12 MGL (1560 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam R. B. turtinę žalą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; teistumas neišnykęs; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 222 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. T. 2012-04-10 apie 13.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), iš S. C. gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė Kaunas, (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2003-01-31 iki 2011-11-14, juos paslėpė, dėl ko negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 31 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.
Kaltinamasis V. T. kaltu dėl sukčiavimo neprisipažino ir parodė, kad jam paskambino P. ir paprašė atvykti į Palangos kredito uniją, kur atvykus jis pasakė, kad reikia stogelio, konstrukcijų, nes Kretingoje turi namą. Nuvažiavus į Kretingą, P. pasakė, kad nori stiklinių turėklų. Jis paskaičiavo sąmatą už turėklus, gavosi 20 000 litų, P. dar prašė stiklinį stogelį padaryti. Jis pasakė, kad tas stiklas kainuos apie 5000 litų, nes stogelis didelis. Pasirašė sutartį. Paklausus, kodėl sutartyje nurodyta D. V., P. sakė, kad yra įgaliotas asmuo, su savimi tada įgaliojimo neturėjo. Darbai buvo pradėti daryti, atlikus dalį darbų paprašė už dalį darbų apmokėti. P. sakė rašyti prie D. V. sumos ir tą stogelį. Atvažiavus į Palangos kredito unijos patalpas, P. nuėjęs prie kasos paėmė ir atskaičiavo pinigus ir sakė: „rašyk D. V.“. Iš P. gavo 11000 Lt ir 7000 Lt, apie jų gavimą pasirašė sutartyje, pinigus įnešė į bendrovės kasą. Maždaug už 16000 Lt medžiagų buvo nupirkta ir suvežta į Kretingą. Buvo visi pirkimo dokumentai, jie buvo perduoti K., kuris turėjo įvertinti įmonės būklę. P. sakė: ,,paimk iš manęs paskolą 4000 litų“. Ta pinigų suma buvo skirta „Stiklitai“. Tada kartu su K. buvo nuvažiavę. Dalis turėklų buvo atvežti į Kretingą, likutis liko Stiklitoje nepaimtas. Kretingoje buvo iškrauti stiklo lakštai, turėklai, kurie montuojasi prie lauko fasado balkonų. Kadangi dar reikėjo naujus brėžinius padaryti, todėl Stiklitoje liko stiklai nepaimti. Buvo Stiklitai sumokėta 1000 Lt, liko dar 1600 Lt sumokėti. Teigia, kad kontaktavo su P., kai vyko darbai. Rugsėjį, spalį, lapkritį gulėjo ligoninėje. P. jam skambino, pasakė vėliau paskambinti, sakė, kad viskas bus sumontuota. Gulėdamas ligoninėje su juo bendravo, paskui ryšiai nutrūko, o D. telefono numerio neturėjo. Išėjęs iš ligoninės buvo nuvažiavęs pažiūrėti, bet viskas buvo užrakinta, pastoliai dingę. Nepadarė darbų, nes dingo ryšys su P.. Išsigando, kai perskaitė informaciją, kad P. suimtas. Gydymas nuo tuberkuliozės įtakojo jo darbinę veiklą, negalėjo atlikti tiesioginių veiksmų, bendrauti su žmonėmis, nes tai kėlė riziką kitiems žmonėms ir tas ribojo galimybes atlikti darbus.
Kaltinamasis V. T. kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo taip pat neprisipažino, iš jo parodymų matyti, kad kai buhalterinės apskaitos dokumentus iš Ch. gavo, ieškojo kas atliktų įmonės auditą, surado buhalterį, vardu K., jam padavė peržiūrėti dokumentus, tame tarpe ir dokumentus, susijusius su turėklų įrengimu Kretingoje, ir paprašė įvertinti įmonės būklę. Vėliau K. pasakė, kad įmonės dokumentus atidavė mokesčių inspekcijai. Bandė ieškoti mokesčių inspekcijoje, bet nesėkmingai. Kvitų iš Z. A. nepriėmė, aktus tik priėmė. Dokumentus perėmė pagal aktą, bet jų neperžiūrėjo. Dėl dingusių dokumentų nesikreipė, nes tardytoja sakė duos užklausimą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
Iš nukentėjusios D. V. parodymų matyti, kad kaltinamąjį pirmą kartą teisme pamatė. 2011 metais ji namą Kretingoje, Klaipėdos g. 7, statė, o P. buvo jos įgaliotinis. Buvo turėklai reikalingi, E. P. surado T. ir davė 7000 litų. E. P. su T. susitarė, o ji pinigus E. padavė, 2011 metų rugpjūčio, rugsėjo mėnesiai tai galėjo būti. Po to dar perdavė 11000 litų, nes jau bus viskas pagaminta, kaip sakė T.. Ji su P. bendravo. Buvo stovai įgręžti, pradžia padaryta, o paskui T. dingo. Kai 11000 litų buvo paduota, dar liko 2000 paduoti kai bus viskas padaryta. Ar E. turėjo baudžiamųjų bylų nežino. E. buvo suimtas apie pusę metų. E. žmona R. yra jos sesuo. 2014-06-16 kreipėsi į policiją, nes buvo sunku su T. susisiekti. Jis nekėlė telefono ragelio, o jie tikėjo, kad bus darbai atlikti. Parengiamieji darbai liko, o toliau neįstiklino, taip ir liko viskas. Civilinių bylų bendrovei pati asmeniškai nekėlė. Su Palangos kredito unija jos niekas nesieja, o P. ten yra dirbęs.
Iš liudytojo E. P. parodymų matyti, kad 2011 m. T. atvažiavo, susitarė dėl turėklų adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje pagaminimo, jis pasimatavo, elektroniniu paštu atsiuntė pasiūlymą dėl turėklų pagaminimo su 20 000 litų sąmata, paskui atvežė rangos sutartį. Suprato, kad jis atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. T. buvo duota 7000 litų, o likusi suma turėjo būti sumokėta vėliau. T. padarė 6 - 7 laikiklius, varžtus įgręžė, tai gali kainuoti 300 - 400 litų. T. minėjo ,,Stiklitą“, paprašė dar 11000 litų, kad galėtų jai sumokėti. Sumokėjęs 11000 Lt laukė turėklų, o jis vis žadėjo. Po kiek laiko T. telefonas atsijungė. Bendravimas vyko nuo 2011 metų kelis metus. Supratęs, kad jį apgavo, kreipėsi į policiją. T. pradėjo jo vengti po to, kai gavo 11000 litų, išsisukinėjo ir sakė, kad turi sveikatos problemų. T. sakė, kad atvažiuos ir padarys tuos darbus, bet taip ir neatvažiavo. T. gautas pinigų sumas, datas, įrašė į sutartį vietoje, savo ranka. Į ,,Stiklitą“ jis pats neskambino. Nuo 2012-01-06 iki 2012-08-03 buvo suimtas. Darbai turėjo būti atlikti per kelis mėnesius. T. į Palangos kredito uniją buvo atvykęs tam, kad stogelį padarytų. Lyg ir buvo tą stogelį T. padaręs. Jis buvo ten tik pavaduotojas, todėl tiksliai negali pasakyti. Tai 2011 metų vasarą, o gal rudenį buvo, panašiu laikotarpiu. Jis T. rekomendavo Kredito unijos vadovui, ten darbų kaina buvo simbolinė, tikrai ne 7000 litų. Rangos sutartis dėl turėklų gamybos su Palangos kredito unija visiškai nesusiję. Dėl sutarties vykdymo su UAB „Prod Rent Baltija“ civiline tvarka į teismą nesikreipė. Tvirtina, kad visus pinigus perdavė (duomenys neskelbtini), jokių stiklų nebuvo pristatyta, nebuvo jokių įrankių, pastolių. Dėl darbų Palangos kredito unijai jis nieko nederino, buvo tik pasikalbėta dėl kainos, jokių kvitų nebuvo išduota dėl Palangos kredito unijos.
Iš liudytojos I. K. parodymų matyti, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinaja direktore, įmonei vadovavo Z. A.. Su juo bendravo darbe 6 metus, o po to buvo porą kartų susitikę. Sužinojusi, kad yra kviečiama į policiją apklausai, paskambino V. T., paklausti dėl ko yra kviečiama. Įmonė užsiėmė plastikinių langų pardavimu, montavimu, konstrukcijų montavimu, tačiau beveik jokia veikla nevyko. Kai ji tapo laikinai einančia direktoriaus pareigas perėmė iš Z. A. visus dokumentus, antspaudą. Po to viską aktais perdavė Ch.. Atlyginimai buvo mokami dalinai, nes nebuvo iš ko. Aktu perdavė Ch. kasos dokumentus, antspaudą, kasos pajamų orderius, kasą. Dėl Kretingoje atliekamų darbų žino tiek, kad tai buvo užsakytos stiklinės konstrukcijos, darbai iš dalies buvo atlikti. Faktiškai įmonei vadovavo akcininkas V. T., jis duodavo nurodymus, ką reikia daryti. Nors į objektus paprastai nevažiuodavo, tačiau tvirtina, kad kaip bendrovės atstovė, turėdama S. C. išrašytą įgaliojimą paimti pinigus, 2011 m. lapkričio mėn. važiavo su V. T. pas P., kokiu tikslu neatsimena. P. kredito unijos kabinete sumokėjo pinigus – 4000 litų, V. juos pasiėmė stiklinių konstrukcijų darbams užbaigti, tačiau kokiam objektui, nežino. Pinigus į įmonės kasą ar jis buvo įnešęs, nežino. Kiti akcininkai nedalyvavo realiai įmonės veikloje. Kasoje grynų nebuvo, kai perėmė kasą. T. stengėsi daryti verslą, bet jam neišėjo. Toje įmonėj nebuvo lėšų, todėl niekas ir nevyko.
Iš liudytojo S. C. parodymų matyti, kad jis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, dirbo apie mėnesį, po to sirgo apie 3 mėnesius ir besergant sužinojo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra paskelbtas bankrotas. Įsidarbinęs dokumentus, antspaudą priėmė, patikrinti dokumentų nespėjo, priėmė tik bylų skaičių. Veiklos per tą mėnesį jokios nebuvo, jokie darbai nevyko. Dėl Kretingos jam niekas nežinoma. T. šiuo klausimu su juo nekalbėjo. Mano, kad įgaliojimo dėl atliekamų darbų kredito unijoje nerašė. Grįžęs po gydymo, perdavė ofise realiai dokumentus V.. Kad T. gavo 4000 litų, nežino, su buhaltere tik telefonu kalbėjo. Buhalterinių dokumentų paslėpti neturėjo tikslo, nes jokių veiksmų dirbdamas toje įmonėje neatliko. T. jis perdavė dokumentus abipusiu susitarimu. T. buvo akcininkas, o daugiau nebuvo kam perduoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašė jokių dokumentų, išskyrus tai, kad priėmė ir paskui pridavė dokumentus. Nežino, ar Vaidas sirgo.
Iš liudytojos Z. A. parodymų matyti, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ , nuo kada, neprisimena, iki 2011-09-30. Išdirbo apie pusę metų įmonės vadove. Įmonė pradžioj užsiėmė reklama, bet tai nepasiteisino, tada pradėjo plastikinių langų montavimo, balkonų stiklinimo darbus. Sutartis sudarinėjo T.. Faktinis vadovas buvo T.. Pinigus iš klientų teko imti, pasirašydavo sutartis. Yra ir pati ėmusi į rankas pinigus, bet juos atiduodavo V. T.. P., V. nepažįsta, nuvažiavusi pas juos nebuvo. Būdavo, kad atveža tik pasirašyti sutartis, galėjo būti sutartyje jos parašas. Telefonu su jais nebendravo. Apie stogelio montavimą jai nėra nieko žinoma. Išeinant iš darbo perdavė dokumentus K.. Patvirtina, kad jos parašai ant pinigų priėmimo kvitų 1 t. b. l.129, 130. Kur nėra parašų, tai ji pinigų nėra gavusi. Kasos jai niekas neduodavo, todėl ir išėjo iš darbo. Likutis pagal dokumentus 109 000 Lt, o koks likutis faktinis nežino. Kad T. sirgo, nežino. Jis tik jai skambino, kai buvo apklausa policijoje. Ji bankinius pavedimus atlikinėjo. Kiek duodavo pinigų tiek atlyginimus kažkiek mokėjo, nes buvo ir kasininkė tuo pačiu. Dėl 7000 litų ar jie buvo jai perduoti, neatsimena, tai buvo tik kvitas. Jei ir paimdavo pinigus, iš karto V. atiduodavo, nes jis kaip kasininkas buvo neoficialiai. Kur jos parašai, tai tie pinigai buvo atiduoti T.. Įmonės pinigų prie savęs neturėdavo. Dalį pinigų įnešdavo į įmonės sąskaitą, bet grynų niekada neturėjo.
Iš liudytojos J. K. parodymų matyti, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš keturis metus buhaltere. Už grynus pinigus buvo atsakinga A.. Pati grynų pinigų nematė, neatlikdavo ir bankinių operacijų. Faktiškai, pas ką būdavo pinigai, nežino. Dokumentai visi buvo, jai juos pateikdavo direktorė. V. kartais būdavo, bet su juo labai mažai bendravo. Į darbą ją priėmė A.. Pagal kvitus priimdavo pinigus. Turi būti gavėjo parašas ir datos. Lapo apačioje turi būti parašyta kas priėmė. Kai A. grąžino, turėjo būti buhalterės parašas. Dokumente kiekis ir numeriai turi būti nurodyti. Aktai tokie buvo naudojami. Jei pilnai aktą užpildyti, tai jis atitiktų reikalavimus. Neatitinka reikalavimų, jei parašo nėra. 7000 ir 11000 šitą užpildymą ar galima prilyginti kaip bendrovės informavimą, tai čia tik suvestinė.
Iš liudytojo K. G. parodymų matyti, kad jį telefonu kaip buhalterį susirado kaltinamasis 2012 metais, nurodė, kad ieško buhalterio, nes apleista apskaita. Susitiko Savanorių pr., prie Maximos. Jam papasakojo situaciją, kad įmonė veiklos nebevykdo, prisistatė kaip iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasakė, kad buvo daug nenurašytų medžiagų, klausė ką ten būtų galima padaryti, davė spausdintų dokumentų kopijas, tris segtuvus. Susitarė, kad už 2000 litų sutvarkyti buhalterinę apskaitą. Segtuve buvo buhalterinės apskaitos apyvartos žiniaraščiai, Sodros mėnesinės ataskaitos. Pirkimo, pardavimo, kasos dokumentų nebuvo. Antrame segtuve buvo PVM deklaracijos mokestinės, kurias teikė kas mėnesį, kas ketvirtį. Toliau telefonu tik bendravo. Metų pabaigoje pradėjo ieškoti iš mokesčių, Sodros inspektorės, prašė atiduoti dokumentus. Tuomet į Kauno apskrities VMI skyrių, Europos prospekte nuvežė dokumentus, atidavė inspektorei, kurios vardo ir pavardės neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaip buhalteris įdarbintas. Pirminių dokumentų nebuvo gavęs. Kur originalai, nežino. Dokumentai buvo atspausdinti iš kompiuterio, be parašų. Kasos dokumentų jam neperdavė. Tik buvo pateikti suvestiniai apyvartos žiniaraščiai. Bendravo tik su T., tuo metu dar dirbo direktorius, kuris kaltinamojo buvo atleistas. Vardo, pavardės jo neprisimena, jo nematė. Už save ir už tos įmonės direktorių teikė deklaracijas darbuotojų atžvilgiu. Buhalterijos negalėjo sutvarkyti, nes negavo pirminių dokumentų. Priimant dokumentus nieko nesurašė, su juo nebuvo atsiskaityta, pinigų nesumokėjo.
Iš specialistės A. K. parodymų matyti, kad ji susipažino su bylos medžiaga. Atsakydama į klausimą - ar iš byloje pateiktų dokumentų galima nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį, struktūrą, nesant kitų dokumentų, pirminių apskaitos dokumentų, tai ji nematė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, nematė buhalterinės apskaitos registrų, finansinių ataskaitų, išskyrus iš mokesčių inspekcijos pateiktas PVM deklaracijas, išrašomų pagal sąskaitų faktūrų registrus. Deklaracijos, registrai buvo pateikti mokesčių inspekcijos. Pačios bendrovės nė vieno dokumento, išskyrus, pinigų priėmimo - perdavimo du aktus, daugiau nieko nėra. Yra tik du blankų perdavimo aktai. Daugiau dokumentų nebuvo. Jie specialistai, teikia išvadą ir duoda paaiškinimus atlikę ūkinės - finansinės veiklos tyrimus, surenka duomenis apie buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šiuo atveju net negali pasakyti ar buvo ta buhalterinė apskaita tvarkoma, ar buvo pildomi apskaitos registrai, ar visos operacijos buvo įformintos apskaitos dokumentuose, ar ne visos. Kadangi iš mokesčių inspekcijos yra pateiktos PVM deklaracijos ir gaunamų bei išrašomų sąskaitų faktūrų registrai, jie dokumentų - t. y. prekių ir paslaugų įsigijimo, bei paslaugų ar prekių pardavimo dokumentų, tai ji net negali patikrinti įrašų tuose mokesčių inspekcijai pateiktuose registruose ir PVM deklaracijose teisingumo. Pervertusi bylos dokumentus suprato, kad tie dokumentai, tai jų net ir nėra, vadinasi jie neišsaugoti. T. y. buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. pažeidimas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. buvo nesivadovauta, kuris sako, kad visi apskaitos dokumentai būtų saugomi patikimai, saugiai. Taip pat, dokumentų ir archyvų įstatymas, kurio, berods, 12 str., dokumentų saugojimas irgi reglamentuoja, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės ir organizacijos, privatūs, juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, išsaugoti savo dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinta veiklos įrodymai, kad būtų apsaugotos su tuo susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės. Kadangi nebuvo vadovautasi šiuo dokumentų ir archyvų įstatymo 12 str. ir buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. visiškai neišsaugoti jokie buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, dėl to visiškai negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Grynų pinigų apskaitai keliami labai griežti reikalavimai, jų apskaitą reglamentuoja buhalterinės apskaitos įstatymas, kasos taisyklės, yra ir finansų ministro įsakymas. Įsakymo Nr. 1K-240 nauja redakcija galioja nuo 2005-09-01, o įsakymo data 2005-08-12. Grynus pinigus atskaitingi asmenys gali priimti ir pagal pinigų priėmimo kvitus. Atskaitingi asmenys - asmenys, kuriuos paskiria įstaigos vadovas priimti arba išmokėti pinigus ne darbo vietoje kai neprivaloma naudoti kasos aparatų, tada galima naudoti pinigų priėmimo kvitus. Akcininkas ar gali priimti pinigus ir perduoti, tai įmonės vadovas paskiria tam atskaitingus asmenis. Jei asmuo neturi įgaliojimo tą padaryti, priimti pinigines lėšas ir jas perduoti, tai turėtų būti paskirti darbuotojai, atskaitingi asmenys. Atskaitingas asmuo gali būti ir pats įmonės vadovas. Tai nereglamentuota teisės aktuose. Apie pinigų priėmimą rašoma kasos taisyklėse 9 punkte. Laisvai dokumentų formai ar yra keliami reikalavimai tai, kad atskaitingas asmuo atsiskaitęs už prekes arba gavęs pinigus, gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduota į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, o atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio 2 egzempliorius arba kvitas. Kaip matome šie faktai tai nėra pinigų priėmimo kvitai. Jie nepatvirtina, kad asmuo, A. ar kažkas kitas gavo pinigus. Tai nėra pirminis buhalterinės apskaitos dokumentas. Atskaitingas asmuo turėjo įnešti į kasą pinigus pagal kasos pajamų orderį ir turėjo gauti patvirtinimą, kad jis tuos pinigus sumokėjo. Šie pinigai kasos knygoje turėjo būti apskaityti. Šituo dokumentu remiantis ar galima kažką įrodyti, tai nėra pirminis buhalterinės apskaitos dokumentas. Jis yra kažkas panašaus į blankų apskaitos knygą. Tai nepatvirtina, kad tie pinigai buvo įnešti į kasą. Įnešimo į kasą faktą partvirtina kasos pajamų orderis. Dar gali būti kasos knyga. Vien iš šito, kad pinigai buvo įnešti į kasą, patvirtinti ji negali. Byloje esantys dokumentai nėra pirminės apskaitos dokumentai ir nustatyti be pirminių apskaitos dokumentų, vien tik iš čia pateiktų dokumentų negali. Perdavimo aktas patvirtina, kad A. priėmė pinigų priėmimo kvitus. Tai laisvos formos dokumentas. Ką jie norėjo tuo parodyti, ji nežino. Nenurodyta kas gavo pinigus. A. priėmė ne pinigus, o tik pačius kvitus. Toks dokumentas, tai laisvos formos dokumentas, įmonė gali tokius dokumentus naudoti. Tai panašu į jos minėtą ministerijos įsakymą. Savo darbe, atliekant auditus, šalia visų kitų įrodymų ar tokį dokumentą vertina kaip įrodymą ? - tokį dokumentą, kad vadovė kvitus gavo tai, taip. Ar iš tikro gavo, tai reiktų dokumentus tikrinti. Kvitų blankus jinai gavo, o tušti tie, kur nėra užpildyti. Su dokumentais reikia tikrinti, o kad kvitus gavo ji pasirašė. Blankai akte nurodyti, kad 41-43 užpildyti kvitai. Blankai nuo 44-49 neužpildyti. Šiuo aktu A. priima kvitus. Akte sekančiam (b. l. 137) nuo 20-23 blankai neužpildyti. Nuo 24 iki 29 akte nurodyta, kad užpildyti, bet čia yra gavėjo parašas. Vienur parašai yra, kitur nėra. Ji tikrintų tai su pirminiais apskaitos dokumentais. Nesidomėjo, ar ši įmonė buvo tikrinta, jie neprieina prie tokios informacijos.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2014-06-10 D. V. ir E. P. pareiškimą, kuriame jie prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. (1 t., b. l. 5).
2012-04-10 perdavimo ir priėmimo aktu V. T., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, iš S. C. paėmė bendrovės buhalterinius dokumentus (1 t., b. l. 66).
2011-08-04 Rangos sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės Z. A. įsipareigojo pagaminti stiklo turėklus D. V.. Rangos sutartis pasirašyta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės Z. A. ir užsakovo – D. V. įgalioto atstovo E. P. (1 t., b. l. 6 - 7, 126 - 128, 134 - 135).
Juridinio asmens duomenys iš „Registrų centro“ patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2003-01-31, jos vadovu įregistruotas S. C.. Juridinio asmens direktore nuo Z. A. dirbo nuo 2011-02-07 iki 2011-10-18, I. K. direktore dirbo nuo 2011-10-18 iki 2011-11-22; S. C. direktoriumi dirbo nuo 2011-11-22, darbo pabaigos laikotarpis nėra nurodytas. 2011-02-07 pateiktas prašymas dėl likviduojamo juridinio asmens teisinio statuso atšaukimo įregistravimo (1 t., b. l. 57 – 60).
Valstybės Įmonės Registrų centro Kauno filialo informacija apie juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus. Nuo bendrovės įregistravimo iki 2010-02-02 vienintelis akcininkas buvo V. D., nuo 2011-02-02 bendrovės akcininkais buvo V. T. ir R. V., nuo 2011-03-08 bendrovės akcininkai buvo R. V. ir T. M., nuo 2012-01-09 bendrovės akcininkai buvo R. V. ir V. T. (1 t., b. l. 121).
Valstybės Įmonės Registrų centro Kauno filialo informacija apie juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovus, iš kurios matyti, kad nuo bendrovės įsteigimo iki 2003-08-07 direktorium buvo V. M., nuo 2003-08-08 iki 2003-09-16 bendrovės direktorius - V. D.. 2003-09-16 vienintelio akcininko sprendimu bendrovė įgijo likviduojamos įmonės statusą, likvidatorius – V. D.. 2011-02-03 akcininkų susirinkimo sprendimu atšauktas likviduojamos įmones statusas ir likvidatorius; direktoriumi paskirta Z. A.. Nuo 2011-09-30 Z. A. atleista iš direktorės pareigų, paskiriant laikinai eiti direktorės pareigas I. K.; 2011-11-11 I. K. atleista iš laikinai einančios direktorės pareigas; nuo 2011-11-14 bendrovės direktorius yra S. C. (1 t., b. l. 123).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-03-04 ir 2015-04-07 raštai patvirtina, kad 2011 m. V. T. įmonėje užsakė pagaminti 10 mm tonuotus grūdintus stiklus, 7 vnt., užsakymo vertė 2895,00 Lt. Pagaminti stiklo gaminiai nebuvo atsiimti ir už juos nebuvo apmokėta. Nurodyti užsakytų stiklų detalūs matmenys (1 t., b. l. 116, 118).
2014-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko V. T. raštas, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo, pateikiama 2011-08-04 rangos sutarties tarp D. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopija su priedu – darbų atlikimo grafiku (1 t., b. l. 125, 126 – 127, 128, 129 – 130). Pagal sąskaitų apyvartos žiniaraščius ir kasos dokumentus E. P. yra sumokėjęs į kasą 18000 Lt (1 t., b. l. 125, 126 – 127).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitų perdavimo ir priėmimo aktuose užfiksuota, kad direktorei Z. A. perduoti pinigų priėmimo kvitai Nr. PRB – Z43 2011-09-08, kuriais nurodyta, kad iš užsakovo E. P. priimta 11000 litų, o pinigų priėmimo kvitu Nr. PRB – Z26 2011-08-04 iš užsakovo E. P. priimta 7000 litų (1 t., b. l. 136, 137).
Kratos protokolas, iš kurio matyti, kad V. T. gyvenamojoje vietoje Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini) atlikus kratą rasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai: neužpildyti pinigų priėmimo kvitai serija JAV nuo Nr. 1098456 iki 1098500, keturi kasos išlaidų orderiai. Daugiau bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nerasta (1 t., b. l. 142 - 143).
Apžiūros protokolas, kurio metu apžiūrėti kratos metu paimti: neužpildyti pinigų priėmimo kvitai serija JAV nuo Nr. 1098456 iki 1098500, keturi kasos išlaidų orderiai (1 t., b. l. 144).
SODROS duomenys, iš kurių matyti, kad V. T. UAB „Prod Rent Baltija“ nedirbo (2 t., b. l. 51 - 52).
Dėl veikos pagal LR BK 222 str. 1 d.
Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (BAĮ 2 straipsnio 2 punktas).
BK 222 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą.
Buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinat asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.
Nors kaltinamasis V. T. kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nepripažino, jo kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai. Liudytojas S. C. patvirtino, kad visus dokumentus pristatė kaltinamajam V. T., tai yra patvirtinantis dokumentas 2012-04-10 perdavimo ir priėmimo aktas, kuriuo V. T., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, iš S. C. paėmė bendrovės buhalterinius dokumentus pasirašytinai. To neginčija ir pats kaltinamasis V. T., kuris nurodė, kad buhalterinės apskaitos dokumentus gavo iš Ch., todėl darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo pas kaltinamąjį. Kaltinamasis tvirtina, kad jis buvo įmonės akcininkas. Liudytoja I. K. patvirtino, kad faktiškai įmonei vadovavo V. T., kuris duodavo nurodymus ką reikia daryti. Kaltinamojo parodymai apie tai, kad jis susirado buhalterį vardu K., kuriam perdavė dokumentus, kad jis įvertintų įmonės būklę, teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kaip jo gynybos taktiką siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal inkriminuotą veiką. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamajam, kaip įmonės akcininkui buvo perduoti buhalteriniai dokumentai, jis pasirašė priėmimo - perdavimo aktą, tačiau šių dokumentų neišsaugojo, todėl šios aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad V. T. minėtus buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpė, dėl ko negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 31 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d. Šie kaltinamojo parodymai, kuriuos teismas laiko jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais liudytojo S. C., Zitos A. I. K., K. G., specialistės A. K. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais bei kitais įrodymais. Liudytojas K. G. parodė, kad pirminių dokumentų nebuvo gavęs, gavo tik dokumentų kopijas, dokumentų originalų negavo. Dokumentai buvo atspausdinti iš kompiuterio, be parašų. Netikėti šiais liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo,
Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymams, jie yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, atitinka kitą byloje surinktą medžiagą. Byloje esanti specialisto išvados patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų - dokumentų nepateikimo - kilo padariniai, numatyti BK 222 str. dispozicijoje – visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
BK 222 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą, sugadinimą. Buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinat asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Veika laikoma padaryta tiesiogine tyčia tuo atveju, kai asmuo žino įstatymų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, tačiau sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to gali kilti BK 222 straipsnyje numatyti padariniai, ir šių padarinių nori (siekia).
V. T., būdamas „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, nors ir nebūdamas jos vadovu – direktoriumi, pagal įstatymą atsakingu už įmonės apskaitos organizavimą, faktiškai buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų saugojimą, nes liudytojai patvirtino, kad viskam vadovavo V. T., darytina išvada, kad V. T. paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. V. T. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d., kadangi jis paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko kilo padariniai – negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 31 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d.
BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Specialistė posėdžio metu nurodė, kadangi visiškai neišsaugoti jokie buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, dėl to visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nurodytu laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 31 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d. Taigi, teismas įvertinęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką – apgaulingą apskaitos tvarkymą, veikė tyčia, siekdama nusikalstamų pasekmių ir jas sukėlė, todėl privalo atsakyti baudžiamąją tvarka už apgaulingą apskaitos tvarkymą – dokumentų paslėpimą, pagal LR BK 222 str. 1 d..
Dėl veikos pagal LR BK 182 str. 1 d.
Kaltinamasis V. T. teismui perduotas kaltinant tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y., 2011 m. rugpjūčio 4 d. Kretingoje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą ir melagingai prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, D. V. įgaliotam asmeniui E. P. davė pasirašyti rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią bendrovė įsipareigojo už 20000 Lt (5792,40 EUR) D. V. pagaminti bei sumontuoti stiklo turėklus ir tą pačią dieną, toje pačioje vietoje iš E. P. paėmė 7000 Lt (2027,34 EUR) avansą už sutartus darbus, o maždaug po savaitės, tiksliau nenustatytu laiku, toje pačioje vietoje iš E. P. paėmė 11000 Lt (3185,82 EUR) avansą už sutartus darbus, tačiau turėklų nepagamino, pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė, tokiu būdu apgaule pasisavino svetimą D. V. priklausantį turtą 18000 Lt (5213,16 EUR), tai yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., padarymu.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad V. T. pareikštas kaltinimas dėl sukčiavimo nepasitvirtino.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.
Sukčiavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, be to, būtinas sudėties požymis yra veikos padarymo būdas – apgaulė. Kaltininkas turi turėti tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Teismų praktika išskiria tokius apgaulės kriterijus: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Pažymėtina, kad LR BK 182 straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos – sukčiavimo sudėtis, kurios tik požymių visuma lemia nusikalstamos veikos konstatavimą. Šios bylos kontekste svarbus dviejų požymių – tyčios ir apgaulės – aiškinimas ir aplinkybių, atskleidžiančių šiuos požymius, vertinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-335/2010; 2K-633/2012).
Sukčiavimas gali pasireikšti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir tokiu būdu užvaldant svetimą turtą. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama ar perleidžiama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Kita vertus, turto savininko įtraukimą į tokio pobūdžio sandorius gali lemti ir kitos šios sandorio šalies nesąžiningas elgesys. Tačiau pats savaime nesąžiningas sandorio šalies elgesys dar nereiškia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001).
Kaip papildomas taip pat taikytinas nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, 2A-7-9/2013).
Nustatyta, kad kaltinamasis V. T., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, pateikė D. V. įgaliotam asmeniu E. P. pasirašyti rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią ši bendrovė įsipareigojo už 20000 Lt (5792,40 EUR) D. V. pagaminti bei sumontuoti stiklo turėklus, iš E. P. tą pačią dieną paėmė 7000 Lt (2027,34 EUR) avansą už sutartus darbus, o maždaug po savaitės, iš E. P. paėmė 11000 Lt (3185,82 EUR) avansą už sutartus darbus. Kaltinamasis šių aplinkybių neginčijo, pripažino gavęs pinigus bei įnešęs juos į bendrovės kasą.
Šiuo atveju esminė apgaulė būtų pasireiškusi tuo, jeigu V. T. realiai nebūtų planavęs įvykdyti darbų, o sudaryta rangos sutartis būtų fiktyvi ir sudaryta tam, kad būtų galima apgaule pasisavinti nukentėjusiosios D. V. turtą (šiuo atveju pinigus už turėklus iš stiklo ir metalo). Nukentėjusioji D. V. pripažino, kad darbai buvo pradėti vykdyti – buvo įgręžti stovai. Liudytojas E. P. patvirtino, kad T. padarė laikiklius, varžtus įgręžė, taip pat jam minėjo Stiklitą, T. gautas pinigų sumas, datas įrašė į sutartį vietoje, savo ranka, jis į Stiklitą pats neskambino, dėl sutarties nevykdymo į teismą civiline tvarka nesikreipė, pats nuo 2012-01-06 iki 2012-08-03 buvo suimtas.
Teismas pažymi, kad iš ištirtų įrodymų matyti, kad dalis darbų buvo padaryta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo užsakyta pagaminti grūdintus stiklus, darbai pradėti atlikti ir vietoje, tačiau tolesnis darbų atlikimas sustojo dėl pateisinamos priežasties – kaltinamojo V. T. ligos, o vėliau - laikotarpiu nuo 2012-01-06 iki 2012-08-03 nukentėjusios D. V. įgaliotas atstovas E. P. buvo suimtas, pati nukentėjusioji su kaltinamuoju susisiekti nebandė, į teismą dėl rangos sutarties nevykdymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiline tvarka nesikreipė, nors darbai nebuvo atlikti numatytu terminu. Iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2011-08-29 iki 2011-09-15 V. T. gydėsi Vidaus ligų skyriuje dėl abiejų plaučių viršutinių skilčių uždegimo, (2 t., b. l. 139), o nuo 2011-09-15 iki 2011-10-17 gydėsi LSMUL Kauno klinikų filialo Romainių tuberkuliozės ligoninėje I TB skyriuje (2 t., b. l. 142). Duomenų šioje baudžiamojoje byloje apie tai, kad kaltinamasis būtų objektyviai apsunkinęs ar užkirtęs kelią sutarties vykdymui nenustatyta, taip pat nenustatyta, kad kaltinamasis savo veiksmais būtų sudaręs nukentėjusiajai tokią situaciją, kad žalos atlyginimas civilinio proceso tvarka taptų apsunkintas ar neįmanomas. Aptartų įrodymų pagrindu, nenustačius kaltinamojo veiksmuose tiesioginės tyčios apgaulės būdu savo naudai įgyti pinigus - 18000 Lt (5213,16 EUR), negalima konstatuoti, jog yra visi privalomi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d., sudėties požymiai, būtini apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje vyrauja nuostata, jog negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės normos, kai įvairūs tarpusavyje kylantys ginčai ir konfliktai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu elgesiu, nevertinant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, bei nesinaudojant kitų teisės šakų normomis, atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Šioje byloje nustatytos aplinkybės duoda pagrindo daryti išvadą, jog tarp nukentėjusios D. V. ir kaltinamojo V. T. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Taigi, nenustačius kaltinamojo V. T. veikoje BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties, jis iš kaltinimo pagal BK 182 str. 1 d. išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmę kaltinamajam V. T. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veika tyčinė, sukelti padariniai. Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. T. dirbantis, teistas tris kartus, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 22-23), administracine tvarka baustas 28 kartus (2 t., b. l. 39-47), psichinėmis ligomis nesirgo, priklausomybės ligų centre neregistruota (2 t., b. l. 50).
Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Bausme siekiama nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis teisiamas ketvirtą, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas.
Kaltinamasis teistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 183 str. 1 d. (2 veikos), jam paskirta subendrinta bausmė 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, taikytas LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Taigi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2014 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, veiką kaltinamasis padarė 2012 metais, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas matyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas skiriant įstatymo numatytus įpareigojimus.
V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, o pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina (BPK 139 str.).
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
D. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: kratos metu iš V. T. paimti UAB „Prod Rent Baltija“ neužpildyti pinigų priėmimo kvitai serija JAV nuo Nr. 1098456 iki 1098500, keturi kasos išlaidų orderiai, paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str., 305 str., 306 str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str.,
nusprendžia:
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtąją bausmę subendrinti su 2014 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 12 MGL bauda, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės, ir galutinę bausmę paskirti 2 (du) metus laisvės atėmimo ir 12 MGL (451,81 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skirti V. T. įpareigojimus:
- per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam R. B. turtinę žalą;
- per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. T. iš kaltinamo pagal Lietuos Respublikos BK 182 str. 1 d. išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
D. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Kaltinamajam V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, o pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str., daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kratos metu iš V. T. paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužpildytus pinigų priėmimo kvitus serija JAV nuo Nr. 1098456 iki 1098500, keturis kasos išlaidų orderius, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.