Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. M. (A. M.) vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent:

2012-06-18, apie 0:01 val., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas A. K. priklausantį automobilį BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Karačiūnų gatve nuo Tapelio ežero link sodininkų bendrijos „Rapsas“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, įpareigojančius vairuotoją važiuoti neviršijant leistino greičio ir pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgus į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, buvo neatidus ir neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, važiuodamas nemažesniu nei 80 km/h greičiu, kelio posūkyje automobilio nesuvaldė, dėl ko automobilis pradėjo suktis apie vertikalią savo ašį prieš laikrodžio rodyklę ir šonu slysti link kairiojo kelio kelkraščio, kur dešiniojo šono priekine dalimi atsitrenkė į medį ir jį nulaužė, po to apvirto ant dešinio šono ir priekiniu dešiniuoju statramsčiu atsitrenkė į kitą medį. Eismo įvykio metu žuvo keleivis A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) metais.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. M. (A. M.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.

Be to, kaltinamasis A. M. (A. M.), sukėlęs pavojų, nepagelbėjo nukentėjusiam asmeniui, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, o būtent:

2012-06-18, apie 0:01 val., Vilniuje, Karačiūnų gatvėje, po to, kai vairuodamas automobilį BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sužalotas A. K., ir tuo sukėlęs pavojų A. K. gyvybei, nepranešdamas Bendrajam pagalbos centrui ar Greitosios medicininės pagalbos stočiai apie reikalingą skubią medicininę pagalbą ir iki Greitosios medicininės pagalbos medikų atvykimo, nesiimdamas priemonių palaikyti sužaloto asmens gyvybę, kai grėsė pavojus A. K. gyvybei, pagalbos pastarajam nesuteikė, nors turėjo galimybę tai padaryti, o iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. M. (A. M.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 144 straipsnyje.

Kaltinamasis A. M. (A. M.) savo kaltę šiomis jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis pripažino iš dalies. Jis pripažino, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo nukentėjusysis A. K., įvyko iš dalies dėl jo kaltės, tačiau kaltinamasis A. M. neigė įvykio metu buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, be to, kaltinamojo teigimu, betarpiškai prieš eismo įvykį, nukentėjusysis A. K., norėdamas, kad kaltinamasis A. M. greičiau važiuotų automobiliu, ranka paspaudė kaltinamojo dešinę koją, buvusią ant automobilio akseleratoriaus pedalo, todėl ši aplinkybė, kaltinamojo A. M. nuomone, turėjo esminės įtakos eismo įvykio kilimui. Kaltinamasis A. M. taip pat prisipažino pasišalinęs iš įvykio vietos, tačiau teigė, kad tai jis padarė, būdamas šoko būsenos, nežinodamas ką darantis, be to, iš įvykio vietos jis pasišalino tik po to, kai jo atlikti A. K. gaivinimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, o į įvykio vietą jau buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.

Nors kaltinamasis A. M. savo kaltę jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis pripažino tik iš dalies, jo kaltė kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, sukėlusiu eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus, padarytu apsvaigusiam nuo alkoholio, ir palikimu be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis A. M. (A. M.) parodė, kad 2012 m. birželio 17 d. jo draugas A. K. pasiūlė nuvažiuoti į jo tėvų sodybą, esančią sodų bendrijoje. Kadangi A. K. buvo išgėręs alkoholinių gėrimų ir negalėjo vairuoti automobilio, automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo D. J. (D. J.). Kartu su jais į sodybą dar vyko dvi merginos, tai jo draugė I. P. ir dar viena mergina, kurios vardo, kaltinamasis A. M. neprisiminė, tačiau šią merginą išsivežė vėliau atvažiavęs jos draugas, todėl tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, šios merginos su jais nebuvo. Būdami sodyboje, jie kepė šašlykus, bendravo ir gėrė alų bei iš degtinės ir nealkoholinių gėrimų pačių pasidarytą punšą, tačiau kaltinamojo A. M. teigimu, jis išgėrė tik nepilną butelį alaus ir šiek tiek paragavo pačių pasidaryto kokteilio, kadangi jis vartoja vaistus nuo alergijos ir jam vartoti alkoholinių gėrimų negalima, todėl nei girtas, nei apsvaigęs jis nebuvo. Apie 22-23 val., jie nutarė nuvažiuoti prie Tapelių ežero, kuriame norėjo išsimaudyti. Kadangi kaltinamasis A. M. buvo blaiviausias iš visų, ten buvę asmenys automobilį pasiūlė vairuoti jam. Nors jis ir neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau jis yra baigęs vairavimo mokyklą ir išlaikęs vairavimo teorijos egzaminą, be to, turi vairavimo praktikos, kadangi važinėdavo automobiliu kartu su savo tėvu ir dalyvaudavo automobilių lenktynėse, todėl kaltinamasis A. M. sutiko vairuoti automobilį ir nuvežti draugus prie ežero. Išsimaudę ežere, jie nusprendė grįžti į sodybą paimti punšo, todėl jis su draugais nuvažiavo į sodybą, paėmė punšo ir vėl grįžo prie Tapelių ežero, kur pabuvę apie pusę valandos, jie nusprendė grįžti į sodybą ir eiti miegoti. Būdamas prie ežero, kaltinamasis A. M. išgėrė tik keletą gurkšnelių punšo, todėl buvo visiškai blaivus. Už automobilio vairo vėl sėdo kaltinamasis A. M., o A. K. atsisėdo priekinėje sėdynėje šalia vairuotojo. Nors kaltinamasis A. M. ne kartą liepė A. K. prisisegti automobilio saugos diržą, tačiau A. K. tai daryti atsisakė, pareiškęs, kad jo automobilyje jam niekas nenurodinės kaip elgtis. Kartu su jais automobiliu dar važiavo D. J. ir I. P., kurie sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Vairuodamas automobilį, kaltinamasis A. M. važiavo maždaug 70 km/h greičiu, todėl A. K. pareikalavo, kad kaltinamasis A. M. važiuotų greičiau. Staiga prieš kelio vingį, A. K. ranka iš visų jėgų paspaudė kaltinamojo A. M. dešinę koją, buvusią ant automobilio akseleratoriaus pedalo, todėl automobilis pradėjo slysti į šoną, tapo nevaldomas, nors kaltinamasis ir bandė suvaldyti automobilį, sukdamas jo vairą į dešinę pusę, tačiau automobilis atsitrenkė į medį ir apvirto. Po smūgio kaltinamasis A. M. pamatė, kad automobilio gale guli I. P. ir D. J., o šalia kaltinamojo A. M., dešinėje jo pusėje, gulėjo A. K., kurio kaklą buvo prispaudęs automobilio durelių ramstis. Kaltinamasis A. M., I. P. ir D. J. išlipo per automobilio stoglangį ir bijodami, kad automobilis neužsidegtų, ištraukė iš po automobilio A. K.. Ištraukus A. K., kaltinamasis A. M. iš pradžių apvertė jį ant nugaros, tačiau pamatęs A. K. burnoje kraują, pavertė jį ant šono. Dar apie minutę kaltinamasis A. M. gaivino A. K., kiek galėdamas suteikė jam pagalbą, tačiau pajautęs, kad nėra nei pulso, nei jokios reakcijos, jis iš įvykio vietos pasišalino, nes buvo šoko būsenos ir nežinojo ką daryti. Pirmiausia, pasiskolinęs telefoną iš įvykio vietoje atsiradusių nepažįstamų jam žmonių, jis paskambino savo tėvui, o vėliau iš baimės, nenorėdamas grįžti į įvykio vietą, kartu su I. P. ėjo mišku, tikėdamiesi pasiekti savo draugų sodybą, tačiau pasiklydo. I. P. su juo kartu ėjo dėl to, kad ji bijojo, jog kaltinamasis A. M. ko nors sau nepasidarytų, būdamas šoko būsenos. Pamatę gyvenvietę, jie pasibeldė į pirmą pasitaikiusį namą, kurio duris atidariusi moteris leido paskambinti tėvui, o vėliau nuvežė juos su I. P. pas buvusią kaltinamojo draugę A. G., pas kurią vėliau atvyko A. M. tėvas. Kaltinamojo tėvas kaltinamajam A. M. sakė, kad reikia eiti į policiją, tačiau kaltinamasis prašė tėvo leisti jam bent vieną dieną pabūti vienam ir apsiraminti, todėl tėvas davė jam raminamųjų vaistų ir nuvežė kaltinamąjį A. M. į viešbutį.

Ištyręs kaltinamojo A. M. (A. M.) kraują ir šlapimą, paimtus 2012 m. birželio 19 d. 13 val. 45 min. ir 13 val. 50 min., specialistas pateikė išvadą (T. 1., b.l. 98), kad A. M. (A. M.) kraujyje rasta diazepamo ir nordazepamo, o šlapime rasta nordazepamo pėdsakų. Kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta, o šlapime taip pat nerasta opijatų ar kanabinoidų, o 2012-06-09 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte (T. 1., b.l. 99) konstatuota, kad 2012-06-19 13 val. 45 min. apžiūrėjus kaltinamąjį A. M. (A. M.), nustatyta, kad jis buvo pavartojęs benzodiazepamų, t.y. diazepamo ir nordazepamo, tačiau padaryta išvada, kad jis yra blaivus ir neapsvaigęs.

Specialistų – toksikologo ir psichiatro - paaiškinimais (dokumentais) nustatyta, kad kad diazepamas yra nervų sistemą ir psichiką veikiantis vaistų grupės medikamentas, kuriam būdingas migdomasis ir raumenis atpalaiduojantis, traukulius slopinantis amnezinis poveikis. Nordazepamas yra vienas iš diazepamo metabolitų, o A. M. (A. M.) kraujyje ir šlapime rasti diazepamas ir nordazepamas yra raminamojo pobūdžio vaistai, kurie išsilaiko kraujyje keletą valandų. Diazepamas yra vienas iš lengvesnių, t.y. silpnesnių vaistų, raminančių nervų sistemą (T. 1., b.l. 100-101).

Liudytoja I. P., duodama parodymus teisme, teigė, kad tą dieną, t.y. 2012 m. birželio 17 d., jai telefonu paskambino kaltinamasis A. M. (A. M.) ir pasiūlė A. K. automobiliu nuvažiuoti į sodybą. Ji pasiūlė kartu vykti ir A. K., kuri taip pat sutiko ir jie penkiese – A. M., A. K., D. J. ir ji su A. K. nuvažiavo į sodybą, kurioje visi linksminosi, darėsi gėrimus. Vėliau A. K. atvyko pasiimti vaikinas vardu J. ir jie išvyko, o atvažiavo A. su O., kurie taip pat kartu linksminosi, gėrė alų, tačiau liudytojos I. P. teigimu, kaltinamasis A. M. išgėrė tik vieną butelį alaus, o kad būtų gėręs kitus alkoholinius gėrimus, liudytoja I. P. nematė. Apie 23 val. A. su O. išvažiavo, o likusieji sugalvojo nuvažiuoti prie ežero ir išsimaudyti. A. K. automobilį vairavo kaltinamasis A. M.. Kadangi jiems būnant prie ežero, labai troškino, jie automobiliu grįžo į sodybą, pasiėmė likusį punšą ir vėl nuvažiavo prie ežero. Grįžtant automobiliu nuo ežero, automobilį vairavo kaltinamasis A. M., šalia jo sėdėjo A. K., o liudytoja I. P. su D. J. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Staiga ji išgirdo, kaip A. K. pasakė „greičiau“ ar kažką panašaus ir uždėjo savo kairę ranką ant A. M. kelio. Tuo metu automobilis įvažiavo į kelio vingį ir pradėjo slysti šonu, o po to buvo smūgis. Pirmas iš automobilio išlipo A. M., po to liudytoja I. P. ir po jos D. J., o A. K. buvo prispaustas, jo kūnas buvo automobilyje, o galva prispausta. Ištraukę A. K., A. M. su D. J. tikrino pulsą, darė jam dirbtinį kvėpavimą, bandė gelbėti, tačiau A. M. pasakė, kad A. K. miręs. Liudytojos I. P. teigimu, jiems visiems buvo šokas, kadangi A. K. buvo jų draugas, o labiausiai šoko būsenos buvo kaltinamasis A. M., kuris garsiai šaukė ir sakė, kad nenori likti toje vietoje, todėl ji matydama A. M. būseną, nusprendė eiti kartu su juo. Iš nepažįstamų asmenų pasiskolinęs telefoną, jis paskambino savo tėvui, vėliau jie ilgai klaidžiojo miškais, kol priėjo gyvenvietę. Ten gyvenanti moteris leido pasinaudoti telefonu, kuriuo A. paskambino savo draugei A., vėliau ta pati moteris juos nuvežė pas A.. Jiems būnant pas A., atvažiavo A. M. tėvas, kuris nuvežė juos abu į viešbutį. Kodėl juos abu kaltinamojo A. M. tėvas nuvežė į viešbutį, o ne į namus, liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškinti negalėjo.

Be to, liudytoja I. P. teisiamajame posėdyje teigė, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad tą vakarą kaltinamasis A. M. išgėrė butelį alaus ir keturis alkoholinius kokteilius, yra netikslūs, kadangi duodama parodymus, ji dar buvo neatsigavusi po patirto streso, todėl pasidavė „šiokiam tokiam“ ikiteisminio tyrimo pareigūno spaudimui, tačiau kokio pobūdžio buvo spaudimas ir kuo jis pasireiškė, liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškinti negalėjo.

Liudytojas – kaltinamojo A. M. tėvas – V. M. (V. M.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012-06-18 naktį, jis jau miegojo, kai suskambo telefonas. Skambino sūnus A. M., su kuriuo buvo sunku susikalbėti, nes girdėjosi kaip šaukia moteris, todėl liudytojas V. M. suprato, kad kažkas atsitiko, tačiau kas būtent, iš pokalbio suprasti negalėjo. Antrą kartą sūnus paskambino tą pačią naktį, apie 02:30 val., ir pasakė, kad įvyko avarija, kurios metu kažkas nukentėjo, tačiau tikslių avarijos aplinkybių nenurodė, tik pasakė, kad tai įvyko netoli sodybos, esančios prie ežero. Liudytojui V. M. nuvažiavus į nurodytą vietą, įvykio vietoje jau buvo du policijos ekipažai ir greitoji medicinos pagalba, vėliau atvažiavo dar vienas greitosios medicinos pagalbos automobilis. Įvykio vietoje liudytojas V. M. matė du jaunuolius, vyrą ir moterį, taip pat apvirtusį automobilį ir prie jo gulintį vaikiną vien tik su apatiniais, kuriam medikai konstatavo mirties faktą. Sūnaus įvykio vietoje nebuvo, todėl liudytojas V. M. nuvažiavo namo, o ryte paskambinęs sūnus pasakė, kad jis yra name, esančiame Nemenčinės plentas 38. Nuvykęs nurodytu adresu, liudytojas V. M. rado sūnų su mergina. Sūnus buvo visas purvinas ir basas, be to, šoko būsenos ir nesuvokė, ką jis padarė. Liudytojas V. M. sakė, kad reikia važiuoti į policiją, tačiau sūnus atsisakė, motyvuodamas tuo, kad jis yra pavargęs ir paprašė nuvežti jį į viešbutį, kad galėtų persirengti ir nusiprausti. Bendraudamas su sūnumi, liudytojas V. M. alkoholio kvapo nejautė. Kitą dieną, apie pietus, susitaręs su ikiteisminio tyrimo pareigūnu, liudytojas V. M. savo sūnų nuvežė į policiją, kur jis buvo apklaustas ir sulaikytas.

Iš baudžiamojoje byloje esančių nutarimo dėl įtariamojo sulaikymo ir įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad kaltinamasis A. M. (A. M.) buvo sulaikytas 2012 m. birželio 19 d. 12 val. 30 min. (T. 1., b.l. 102-103).

Liudytojas D. J. (D. J.), kviečiamas į teisiamąjį posėdį neatvyko, pareiškęs, kad atvykti į teismą neturi galimybių ir prašė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnams (T. 2., b.l. 191), todėl teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus, pagarsino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis).

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams (T. 2., b.l. 15-17; 21-23), liudytojas D. J. (D. J.) parodė, kad 2012-06-17, jis kartu su A. K., A. M. ir mergina, vardu I., bei dar viena mergina, kurios jis nepažįsta ir kuri vėliau išvyko, apie 13:00 – 14:00 val., atvažiavo į A. K. sodą. Į sodą jie atsivežė maisto ir alkoholinių gėrimų: apie 10 butelių 0,5 l talpos alaus ir 2 butelius 0,7 l talpos degtinės, taip pat nealkoholinių gėrimų „Sprite“, „Cola“, mineralinio vandens. Sode jie kepė šašlykus, bendravo, gėrė kokteilius su degtine. Degtinę maišė su „Sprite“, „Cola“, mineraliniu vandeniu, o kokteilius ruošė A. M.. Sode visi vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare nusprendė nuvažiuoti prie Tapelių ežero išsimaudyti. Važiavo A. K. automobiliu BMW, kurį vairavo A. M.. Kai išsimaudė, vėl važiavo į sodą, o automobilį vairavo A. M.. Ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo A. K., liudytojas D. J. ir I. sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės. Jiems važiuojant nuo ežero, automobilį vairavęs A. M. iš pradžių važiavo nedideliu greičiu, bet po to pradėjo didinti greitį (greitis galėjo būti apie 70-80 km/h). Liudytojas D. J. sakė A. M., kad šis sumažintų greitį. Važiuojant automobiliu A. K. ir A. M. apie kažką tarpusavyje kalbėjosi, bet jis nesuprato apie ką, nes garsiai grojo muzika, bet A. K. jokių veiksmų, kuriais galėtų trukdyti A. M. vairuoti (pavyzdžiui, griebtų už vairo, spaustų savo rankomis A. M. koją), nedarė, t.y. liudytojas D. J. tokių veiksmų nematė, kadangi sėdėjo už A. K.. Kelias buvo siauras, staigiame posūkyje automobilis ėmė slysti, dešine puse atsitrenkė į medį ir apvirto ant dešinio šono. Kaip išlipo iš automobilio, liudytojas D. J. neprisimena. Pirmas išlipo A. M., antra – I., o po to išlipo liudytojas D. J.. A. K. buvo prispaustas automobiliu, t.y. jo kūnas buvo automobilyje, o galva buvo išlindusi per langą ir buvo prispausta automobilio stogu. Jis su A. M. bandė pakelti automobilį ir ištraukti A. K.. Kai pavyko šiek tiek pakelti automobilį, A. M. A. K. ištraukė iš po automobilio. Kadangi A. K. nekvėpavo, jie bandė daryti jam dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Tuo metu sustojo pro šalį važiavęs automobilis, iš kurio išlipo vaikinas ir mergina. Jis paskambino telefonu 112 ir pranešė apie įvykį bei nurodė įvykio vietą. Tuo metu A. M. su Ieva nuėjo link sodo namelio. Jis liko įvykio vietoje ir laukė kol atvyks policija ir greitoji medicinos pagalba. Prieš pasišalindamas iš įvykio vietos A. M. jam sakė niekam neskambinti ir niekam apie įvykį nepranešti. Automobilį A. M., anot liudytojo D. J., vairavo būdamas neblaivus, kadangi prieš tai buvo išgėręs porą kokteilių.

Kad 2012 m. birželio 18 d. Karačiūnų gatvėje, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus ir buvo apgadinta transporto priemonė, patvirtinama baudžiamojoje byloje esančiu kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais, transporto priemonės – BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, įvykio vietoje darytų nuotraukų lentelėmis (T. 1., b.l. 7-26; 39-47).

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo atliktas eksperimentas (T. 1., b.l. 63-64), kurio metu buvo panaudotas automobilis BMW 530. Eksperimento metu nustatyta, kad visomis pozicijomis (1 pozicija - greičio pedalas spaudžiamas dešinės kojos pirštais, o kulnas atremtas į grindis; 2 pozicija – greičio pedalas spaudžiamas dešinės kojos pėdos vidurine dalimi, o kulnas atremtas į grindis; 3 pozicija – greičio pedalas spaudžiamas dešinės kojos pėdos apatine dalimi, o kulnas atremtas į grindis), laikant dešinę koja ant greičio pedalo, keleiviui savo ranka paspaudus vairuotojo dešinį kelį, girdimas garsėjantis variklio garsas bei tachometro rodyklė rodo padidėjusias variklio apsukas. Tačiau tinkamai reaguojant į neleistinus keleivio veiksmus, t.y. pakėlus viršutinę pėdos dalį nuo greičio pedalo ir neatkėlus kulno nuo grindų, automobilio variklio garsas tyla, o variklio apsukos mažėja.

Specialistams ištyrus mirusiojo A. K. (A. K.) lavoną, nustatyta, kad A. K. mirė nuo krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais krūtinėje; daugybiniais kairiųjų I-V šonkaulių lūžiais su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose ir krūtinplėvės pažeidimais; kraujosruva plaučių vartų bei tarpuplaučio minkštuose audiniuose; plaučių plyšimais. Tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu. A. K. lavono kraujyje rasta 2,41 ‰ etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į sužalojimų makromorfologinį vaizdą, padarymo mechanizmą, A. K. po visų patirtų sužalojimų galėjo gyventi nuo keleto iki keliolikos minučių (T. 1., b.l. 31; 57-62).

Nukentėjusieji L. K. ir M. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad eismo įvykio metu žuvęs A. K. yra jų sūnus. Nukentėjusieji L. K. ir M. K. taip pat paaiškino, kad jiems apie įvykį pranešė policijos pareigūnai, o praėjus maždaug mėnesiui po įvykio, pas juos į namus atėjo kaltinamasis A. M. (A. M.), kuris prisipažino jiems vairavęs automobilį eismo įvykio metu, per kurį žuvo jų sūnus. Nukentėjusieji L. K. ir M. K. savo sūnų A. K. apibūdino kaip beveik nevartojantį alkoholio asmenį, todėl jiems nežinoma priežastis, kuri paskatino jų sūnų A. K. įvykio dieną išgerti tiek daug alkoholio. Nukentėjusiųjų L. K. ir M. K. teigimu, kaltinamajam A. M. dėl A. K. mirties jie atleido.

Liudytoja A. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ji, savo draugės I. P. įkalbėta, sutiko su nepažįstamais jai vaikinais 2012-06-17 važiuoti į sodybą, tačiau tik nuvažiavusi į sodybą, dėl tokio savo sprendimo pasigailėjo, todėl panoro grįžti namo. Bet niekas iš ten buvusių asmenų nesutiko jos parvežti namo, todėl po poros valandų ją parvežė namo į sodybą automobiliu atvažiavęs vaikinas, kurio ji nepažįsta. Liudytojos A. K. teigimu, ji nematė ar A. M. sodyboje vartojo alkoholinius gėrimus.

Kad 2012 m. birželio 17 d. vakare dalyvavo A. K. sodyboje vykusiame vakarėlyje, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai O. J. bei A. Ž., kurie paaiškino, kad vakarėlio metu buvo vartojamas alkoholis, tačiau ar alkoholinius gėrimus vartojo kaltinamasis A. M., liudytojai O. J. ir A. Ž., pasakyti negalėjo.

Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje teigė, kad 2012 m. birželio 18 d. naktį, jiems kartu su drauge V. U. važiuojant automobiliu Karačiūnų gatve, Vilniuje, jie pamatė tamsoje stovintį automobilį su šviečiančiomis gabaritinėmis šviesomis, o ant kelio važiuojamosios dalies besimėtančias medžių šakas. Jiems sustojus, prie jų pribėgo vaikinas, kuris labai panašus į asmenį, sėdintį kaltinamųjų suole, ir mergina, kuri paprašė telefono, kad galėtų paskambinti. Mergina dar pasakė jiems, kad „va ką reiškia vairuoti girtiems“. Dar vienas vaikinas kitam vaikinui darė dirbtinį kvėpavimą. Liudytojas A. M. patikrino gulinčiojo vaikino pulsą, tačiau pulso nebuvo, todėl jie su V. U. iškvietė specialiąsias tarnybas. Dirbtinį kvėpavimą daręs vaikinas, taip pat sakė liudytojui A. M., kad jis pranešė apie įvykį specialiosioms tarnyboms. Kad pasakyti tarnyboms koks įvykio vietos adresas, liudytojas A. M. automobiliu truputį pavažiavo toliau, o kai grįžo į įvykio vietą, nei merginos nei vaikino jau nebebuvo. Vaikiną, panašų į kaltinamąjį A. M., liudytojas A. M. matė tamsoje, todėl pasakyti ar jis buvo blaivus ar girtas, negalėjo, tačiau patvirtino, kad bendraujant su juo, jautėsi alkoholio kvapas, be to, matėsi, kad jis yra sutrikęs ir pasimetęs, tačiau liudytojo A. M. nuomone, jeigu kaltinamasis būtų buvęs blaivus, jis nebūtų bėgęs iš įvykio vietos.

Liudytoja I. P. po liudytojo A. M. apklausos patvirtino šio liudytojo parodymus apie tai, kad ji sakė liudytojams A. M. ir V. U. frazę „va ką reiškia vairuoti girtiems“, tačiau liudytojos I. P. teigimu, šią frazę ji ištarė, turėdama omenyje ne konkretų asmenį, o šia fraze apibūdino visą automobilyje buvusių asmenų kompaniją.

Analogiškus parodymus liudytojo A. M. parodymams, teisiamojo posėdžio metu davė ir liudytoja V. U.. Ji patvirtino, kad grįždami su liudytoju A. M. automobiliu nuo Tapelių ežero, pamatė sudaužytą automobilį, o ant kelio važiuojamosios dalies gulintį nulaužtą medį. Įvykio vietoje, pasak liudytojos V. U., buvo keturi asmenys - trys vaikinai ir viena mergina, iš kurių vienas vaikinas buvo žuvęs. Mergina (teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. U. parodė į liudytoją I. P.) buvo šoko būsenos, šaukėsi pagalbos ir rėkė „va kas būna kai važiuojam išgėrę“, todėl liudytoja V. U. suprato, kad automobilyje buvę asmenys buvo išgėrę, nors jokio alkoholio kvapo ji nepajuto, o vaikinas tamsiais plaukais (teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. U. parodė į kaltinamąjį A. M.) sakė jiems, kad viskas gerai, nereikia nieko kviesti. Tačiau jie su A. M. vis tiek iškvietė policiją, o nei vaikino, nei merginos po kurio laiko įvykio vietoje jau nebebuvo.

Liudytojai – policijos pareigūnai – V. B. (V. B.) ir L. V. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad jie neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 dalis).

Apklausti ikiteisminio tyrimo metu liudytojai V. B. (V. B., T. 2., b.l. 30-31) ir L. V. (T. 2., b.l. 32-33) parodė, kad 2012-06-18, apie 0:02 val., jie patruliuodami gavo pranešimą, kad Karačiūnų gatvėje prie Tapelių ežero, į medį atsitrenkė automobilis ir nukentėjo žmogus. Atvykę minėtu adresu, jie rado apvirtusį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o šalia automobilio buvo vaikinas, prisistatęs D. J.. Ant žemės šalia automobilio gulėjo kitas vaikinas – A. K., kuris buvo be gyvybės požymių. D. J. paaiškino, kad automobiliu BMW kartu su draugais važiavo nuo Tapelių ežero į netoliese esančią sodybą. Automobilį vairavo A. M.. Taip pat kartu važiavo A. M. draugė, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo I. P.. Automobilis važiavo dideliu greičiu, kelio vingyje pradėjo slysti, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, apvirto, ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu A. K. buvo prispaustas apvirtusio automobilio stogu. A. K. padarius dirbtinį kvėpavimą, A. M. su drauge iš įvykio vietos išėjo. Į įvykio vietą atvykus Kelių policijos ekipažui, liudytojai V. B. (V. B.) ir L. V. ieškodami A. M., buvo nuvykę į D. J. nurodytą sodybą, kurios namelyje rado A. M. ir I. P. daiktus, bet jų pačių ten nebuvo. Be to, liudytojų V. B. ir L. V. teigimu, jie buvo nuvykę ir į A. M. gyvenamąją vietą Trimitų gatvėje, tačiau ten jiems buto durų niekas neatidarė.

Pagarsinus liudytojų V. B. (V. B.) ir L. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jie pareiškė, kad šie jų parodymai yra teisingi ir atitinkantys įvykio aplinkybes. Be to, liudytojas L. V. teisiamajame posėdyje teigė, kad bendraudamas su D. J., jis jo girtumo nenustatinėjo, tačiau D. J. orientavosi aplinkoje, nesvirduliavo, suprato ką kalba, tačiau apie tai, ar A. M. buvo blaivus ir kokia buvo jo būklė, D. J. su liudytoju L. V. kalbėti nenorėjo, o liudytojas V. B. D. J. blaivumo būklės įvykio metu, neprisiminė.

Liudytoja S. J., kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (T. 2., b.l. 42-43), taip pat buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2012-06-18, apie 2:30-2:40 val., į jos namų duris kažkas intensyviai pradėjo belstis. Ji atidarė duris. Prie durų pamatė merginą ir apie 22 metų amžiaus vaikiną, kurie iki kelių buvo šlapi, o vaikinas dar buvo ir basas. Vaikinas paaiškino, kad jie su drauge automobiliu atvažiavo į mišką, kur pradūrė automobilio padangą, o jų telefono baterija išsikrovė ir jie pėsčiomis išėjo ieškoti pagalbos. Pasakojo, kad ėjo mišku, pasiklydo ir tik po kurio laiko išėjo prie liudytojos S. J. namo. Jie prašė leisti paskambinti jos telefonu. Ji davė savo telefoną ir vaikinas paskambino savo tėvui, kurio prašė atvažiuoti juos paimti. Tačiau po pokalbio vaikinas pranešė, kad tėvas negali atvažiuoti ir teks kviesti taksi. Vaikinas taip pat prašė paskolinti pinigų, sakė, kad kaip užstatą paliks savo telefoną. Ji sutiko duoti jiems pinigų ir be užstato, bet nei viena iš taksi firmų nenorėjo važiuoti nurodytu adresu, todėl vaikinas paprašė nuvežti juos iki Nemenčinės plento, kur gyvena vaikino pažįstama mergina, ir kuriai jis paskambino telefonu. Liudytoja S. J. nuvežė juos nurodytu adresu ir išvažiavo. Bendraudama su vaikinu, ji pajuto nuo jo sklindantį nemalonų, sunkų ir nešviežią alkoholio kvapą, kurį puikiai atskiria, kadangi pagal profesiją yra medikė, tačiau vaikinas nebuvo apsvaigęs, kadangi jo koordinacija buvo normali, o kalba rišli. Nors vaikinas, liudytojos S. J. teigimu, buvo susijaudinęs, tačiau kalbėjo rišliai ir suprantamai, aiškiai dėstydamas savo prašymą, todėl liudytoja S. J. nemano, kad jis buvo šoko būsenos, nes būdamas šoko būsenos, jis negalėtų rišliai ir aiškiai išdėstyti savo prašymo.

Liudytoja A. G., duodama parodymus teisme, parodė, kad 2012 m. birželio 18 d. naktį, jai telefonu paskambino kaltinamasis A. M., kuris paklausė ar liudytoja A. G. gali padaryti jam paslaugą, leisdama jam pernakvoti jos namuose. Ji nenorėjo leisti jam nakvoti savo namuose, tačiau po A. M. ilgų prašymų, pasakė, kad atvažiuotų. Pas liudytoją A. G. A. M. atvyko kartu su I. P.. Atvykę jie pranešė, kad pateko į avariją, kurios metu A. iškrito per automobilio langą, jį bandė gaivinti, iškvietė pagalbą, tačiau A. su I. iš įvykio vietos pabėgo ir atvyko pas liudytoją A. G.. Tai išgirdusi liudytoja A. G. pasakė A. M., kad jis pasilikti pas ją negali ir paprašė jo išvažiuoti, nes ji nenorinti turėti problemų. Liudytojos A. G. teigimu, ji suprato, kad A. M. ir I. P. pabėgimas iš įvykio vietos yra blogas poelgis, o ji, leisdama jiems pasilikti jos namuose, slėps juos, todėl nenorėdama būti tokio blogo įvykio dalimi, liudytoja A. G. liepė jiems išvažiuoti. Vėliau atvažiavo A. M. tėvas, kuris atvežė jam drabužių persirengti, ir jie visi išvažiavo. Bendraudama su A. M. ir I. P., liudytoja A. G. nuo jų sklindančio alkoholio kvapo nepajuto.

Liudytojai A. S. ir G. Z. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2012 m. birželio 17 d., sekmadienį, apie 18 val., jiems su vaikais atvykus į sodą, kaimyniniame L. K. priklausančiame sodo sklype, grupė jaunuolių kažką šventė. Liudytojo A. S. teigimu, vienas iš jų, kaltinamasis A. M., buvo atėjęs prašyti grotelių kepsniams kepti, tačiau liudytojas A. S. grotelių kaltinamajam nedavė. Ar kaltinamasis A. M. tuo metu buvo blaivus, liudytojas A. S. pasakyti negalėjo, nes jo teigimu, vaikino blaivumo jis netikrino, o akivaizdžių neblaivumo požymių nebuvo, jis neužuodė ir alkoholio kvapo, sklindančio nuo A. M.. Tačiau pagal šventusiųjų trijų vaikinų ir dviejų merginų tarpusavio kalbą, rėkavimus ir keiksmažodžius, liudytojo A. S. nuomone, galima spręsti, kad jie visi buvo neblaivūs, tačiau gali būti, kad A. M. buvo blaiviausias, todėl jis ir atėjo prašyti grotelių. Ar kaltinamasis A. M. tą vakarą buvo blaivus ar ne, pasakyti negalėjo ir liudytoja G. Z., teigusi, kad ji taip pat neužuodė jokio nuo kaltinamojo A. M. sklindančio alkoholio kvapo.

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad automobilį BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2012 m. birželio 18 d., apie 00:01 val., Karačiūnų gatvėje, Vilniuje, vairavo kaltinamasis A. M. (A. M.). Šią aplinkybę patvirtino tiek pats kaltinamasis A. M., tiek liudytojai I. P. ir D. J. (D. J.), kartu važiavę su kaltinamuoju automobiliu BMW 530 tuo metu, kai įvyko eismo įvykis. Kaltinamasis A. M. taip pat patvirtino, kad jis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, nors ir yra baigęs vairavimo mokyklą bei išlaikęs vairavimo teorijos egzaminą, todėl akivaizdu, kad sutinkamai su KET 14 punkto reikalavimais, kaltinamajam A. M., neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonę, buvo draudžiama vairuoti automobilį BMW 530, o jis savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tačiau kaltinamasis A. M. (A. M.) neigė vairavęs automobilį, būdamas neblaivus, t.y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Apsvaigimo nuo alkoholio faktas paprastai nustatomas medicininės apžiūros metu, vadovaujantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (nutarimo redakcija, galiojusi iki 2012-07-01), ir Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505. Baudžiamojoje byloje esančiais medicininiais dokumentais nustatyta, kad kaltinamojo A. M. (A. M.) kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta, o kaltinamojo apžiūros metu nustatyta, kad jis buvo vartojęs benzodiazepamų, bet yra blaivus ir neapsvaigęs. Tačiau sutinkamai su Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punkto reikalavimais, nusikalstama veika įtariamas asmuo turėjo būti pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną valandą nuo eismo įvykio, t.y. kaltinamasis turėjo būti pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą ne vėliau kaip iki 2012 m. birželio 18 d. 01:01 val., tuo tarpu kaltinamasis A. M. sveikatos priežiūros įstaigoje buvo apžiūrėtas ir kraujas bei šlapimas iš jo buvo paimti tik 2012 m. birželio 19 d. 13 val. 45 min. ir 13 val. 50 min., t.y. praėjus daugiau kaip pusantros paros po eismo įvykio. Ši aplinkybė yra itin svarbi vertinant medicininės apžiūros metu gautus duomenis, kadangi atlikus kaltinamojo A. M. medicininę apžiūrą, praėjus daugiau kaip pusantros paros po eismo įvykio, jos rezultatai, tiek toksikologiniai, tiek apsvaigimo nustatymo, negali būti laikomi patikimais, o atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis A. M. savavališkai pasišalino iš įvykio vietos, teismas mano, kad kaltinamojo apsvaigimo nuo alkoholio faktas turi būti nustatomas kitais leistinais ir patikimais įrodymais, tame tarpe ir liudytojų parodymais, kadangi asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis.

Kad 2012 m. birželio 17 d. vakare, tiek nukentėjusiosios L. K. sodyboje, tiek prie Tapelių ežero, buvo vartojamas alkoholis, teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojai I. P., D. J. (D. J.), A. K., O. J. ir A. Ž.. Šios aplinkybės neneigė ir pats kaltinamasis A. M. (A. M.) pripažinęs, kad kartu su juo buvę asmenys vartojo alkoholinius gėrimus. Liudytojai A. M. ir V. U., bendravę su kaltinamuoju A. M. ir liudytoja I. P. iš karto po eismo įvykio patvirtino, kad liudytoja I. P. iš karto po eismo įvykio jiems sakė, kad „va ką reiškia vairuoti girtiems“ ar „va kas būna kai važiuojam išgėrę“, o bendraudamas su kaltinamuoju, liudytojas A. M. jautė nuo kaltinamojo sklindantį alkoholio kvapą. Kad ji sakė tokio turinio frazę, teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytoja I. P., tačiau ji teigė, kad sakydama šią frazę neturėjo omenyje kaltinamojo A. M., o šia fraze apibūdino visą automobilyje buvusių asmenų kompaniją, bet teismas šį liudytojos I. P. teiginį vertina kritiškai. Iš liudytojos I. P. pasakytos frazės turinio akivaizdu, kad šią frazę ji ištarė, siedama ją su eismo įvykiu ir dėl eismo įvykio kilusiomis pasekmėmis, t.y. ji pasakė savo nuomonę apie tai, kas atsitinka, kai <...> vairuoja <...> ar <...> važiuoja <...> girti asmenys. Liudytoja I. P. pati sėdėjo automobilyje, kuris pateko į eismo įvykį, ir jai buvo žinoma, kuris asmuo vairavo eismo įvykį sukėlusį automobilį, todėl teismas mano, kad kalbėdama apie girtus asmenis, liudytoja I. P. turėjo omenyje automobilį vairavusį kaltinamąjį A. M..

Kad automobilį A. M. vairavo būdamas neblaivus, kadangi prieš tai buvo išgėręs porą alkoholinių kokteilių, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas D. J. (D. J.). Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytoja I. P., teigusi, kad kaltinamasis A. M., prieš tai, kai vairavo automobilį, buvo išgėręs beveik butelį alaus ir keturis alkoholinius kokteilius. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. P. pareiškė, kad tokius parodymus ji davė dar neatsigavusi po patirto streso ir pasidavusi ikiteisminio tyrimo pareigūnų spaudimui, tačiau šį liudytojos I. P. teiginį teismas vertina kritiškai, kadangi ji, kaip liudytoja, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiama ne vieną kartą, o apie tai, kad kaltinamasis A. M. paskutinį kartą išgėrė alkoholinio kokteilio iš bendro indo maždaug prieš 10-15 minučių iki jiems išvažiuojant atgal į sodą nuo ežero, liudytoja I. P. teigė apklausiama liudytoja 2012 m. birželio 29 d. (T. 2., b.l. 13-14), t.y. praėjus daugiau kaip vienuolikai dienų po įvykio. Be to, liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti kokio pobūdžio spaudimą jai darė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad liudytoja I. P. būtų verčiama duoti kaltinamąjį A. M. kaltinančius parodymus, todėl šioje dalyje liudytojos I. P. parodymus teismas vertina, kaip minėta, kritiškai.

Liudytoja S. J. duodama parodymus teisme, kategoriškai patvirtino, kad po eismo įvykio bendraudama su kaltinamuoju A. M., ji pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, taip pat ji teigė, kad kaltinamasis po eismo įvykio nebuvo šoko būsenos, kadangi kalbėjo rišliai ir suprantamai.

Kiti teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai, įvykio dieną bendravę su kaltinamuoju A. M., negalėjo pasakyti ar jis tą dieną buvo girtas ar ne, nes A. M. vartojančio alkoholį tą dieną nematė (liudytojai A. K., O. J., A. Ž.) arba neužuodė nuo kaltinamojo sklindančio alkoholio kvapo (liudytojai A. G., A. S., G. Z.), tačiau šie liudytojai taip pat nenurodė ir aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis A. M. vairavo automobilį būdamas blaivus, todėl teismas daro išvadą, kad liudytojų A. K., O. J., A. Ž., A. G., A. S. ir G. Z. parodymai šioje dalyje nėra esminiai, nes jais nei patvirtinama, nei paneigiama kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio, turinti reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apibendrindamas liudytojų parodymus šioje baudžiamojoje byloje ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, taip pat atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad kaltinamasis A. M. po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos, o sveikatos priežiūros įstaigoje jis buvo apžiūrėtas ir kraujas bei šlapimas iš jo buvo paimti, tik praėjus daugiau kaip pusantros paros po eismo įvykio, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. M. (A. M.) automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis A. M. iš esmės neginčijo specialistų išvadų dėl eismo įvykio mechanizmo, tačiau teigė, kad eismo įvykį iš dalies sąlygojo nukentėjusiojo A. K. veiksmai, kuris, norėdamas, kad kaltinamasis važiuotų greičiau, ranka iš visų jėgų paspaudė kaltinamojo A. M. dešinę koją, buvusią ant automobilio akseleratoriaus pedalo, todėl automobilis pradėjo slysti į šoną, tapo nevaldomas, nors kaltinamasis ir bandė suvaldyti automobilį, sukdamas jo vairą į dešinę pusę. Tačiau ši kaltinamojo A. M. versija yra paneigta byloje atliktu eksperimentu, kurio rezultatais teismas neturi pagrindo netikėti.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos pasekmės (padariniai) iš dalies kilo dėl paties nukentėjusiojo A. K. veiksmų, kuris automobiliu vyko neprisisegęs saugos diržo, ir ši aplinkybė galėjo turėti esminės reikšmės eismo įvykio metu kilusioms pasekmėms, taip pat į nukentėjusiųjų L. K. ir M. K. pareiškimą, kad jie kaltinamajam atleido ir jokių pretenzijų jam neturi, į kaltinamojo A. M. asmenybę, kuris anksčiau nors ir buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, dirba ir mano, kad kaltinamajam A. M. skirtina BK 281 straipsnio 6 dalies ir 144 straipsnio sankcijose numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima sankcijose numatyto bausmės dydžio minimumo ir maksimumo vidurkiui. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis A. M. suprato savo elgesio netinkamumą ir atlygino nukentėjusiesiems dalį nusikalstama veika padarytos žalos, taip pat į tai, kad jis dirba ir pasirengęs gera valia atlyginti kitą nusikalstama veika padarytos žalos dalį, taip pat į tai, kad kaltinamasis A. M. darbovietėje yra charakterizuojamas tik teigiamai (T. 2., b.l. 163), daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga A. M. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, galinčią turėti teigiamos įtakos kaltinamojo A. M. elgesiui ateityje.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusieji L. K. ir M. K. pateikė teismui prašymą (T. 2., b.l. 155), kuriuo prašė teismo atleisti kaltinamąjį A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiems asmenims susitaikius, savo prašymą motyvuodami tuo, kad kaltinamasis A. M. gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos, o nukentėjusieji jo atsiprašymą priėmė.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.