Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutarties.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnį (dėl E. Č. ir K. L. tvirkinimo) aštuonių mėnesių laisvės apribojimu, BK 153 straipsnį (dėl E. Č. tvirkinimo) – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimu, 153 straipsnį (dėl G. R. tvirkinimo) – aštuonių mėnesių laisvės apribojimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. M. paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose. Iš V. M. priteista E. Č. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pavedant priteistomis lėšomis disponuoti vaiko įstatyminei atstovei O. Č., taip pat 906,84 Lt valstybei už antrinės teisinės pagalbos suteikimą.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartimi nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną ir valandą, dienos metu, (duomenys neskelbtini), mažamečių E. Č., gimusios 2001 m. spalio 11 d., ir K. L., gimusios 2004 m. kovo 17 d., akivaizdoje apnuogino ir rodė nukentėjusiosioms savo lytinius organus, taip tvirkino E. Č. ir K. L.

Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2010 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, dienos metu, (duomenys neskelbtini) pakvietęs prieiti mažametę E. Č., jos akivaizdoje apnuogino ir rodė savo lytinius organus nukentėjusiajai, užkišo savo ranką E. Č. už kelnaičių, ranka lietė jos lytinius organus, masturbavosi mažametės akivaizdoje, uždėjo E. Č. ranką ant savo lytinių organų, taip tvirkino mažametę E. Č.

Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2010 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, dienos metu, (duomenys neskelbtini), mažametės G. R., gimusios 2000 m. birželio 15 d., akivaizdoje apnuogino savo lytinius organus ir juos rodydamas nukentėjusiajai kvietė ateiti į jam priklausantį butą, taip tvirkino G. R.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismuose nebuvo išsamiai ištirtos visos aplinkybės: apklausta liudytoja R. B., kurios iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kuri prašė liudytojo A. G. apkalbėti kasatorių, nebuvo sudaryta galimybė V. M. kokybiškai dalyvauti teismo posėdžiuose, nes jis blogai girdi, posėdžio metu klausos aparatas buvo sugedęs ir jis negalėjo girdėti kitų bylos dalyvių kalbų. Pasak kasatoriaus, susipažinti su posėdžio protokolu po posėdžio nėra tas pats, kas girdėti liudytojų ar kitų proceso dalyvių kalbas, kai yra reali galimybė užduoti patikslinančius klausimus ar pareikalauti paaiškinimų dėl esminių aplinkybių, juolab kad bylą nagrinėjantys teisėjai nežino aplinkos, kurioje neva vyko nusikalstami veiksmai.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad V. M. nėra žinoma, kas ir kokius veiksmus atliko su mergaitėmis. Iš nuosprendyje nurodytų ekspertės V. K. paaiškinimų matyti, kad apklausiamos mergaitės pasakojo apie kažkokį vyrą, tačiau jis name gyvena jau šešerius metus, todėl neabejotinai kaimynystėje gyvenančios mergaitės apklausiamos būtų nurodžiusios kasatorių, taip pat būtų įvardijusios kaimynę, kuri neva matė tvirkinamuosius veiksmus. Pasak kasatoriaus, tai, kad mergaitės jį atpažino pagal nuotraukas, negali būti vertinama kaip jo kaltę pagrindžiantis įrodymas, nes jos jį, kaip kaimyną, yra mačiusios daug kartų. Nuteistasis V. M. teigia neturėjęs galimybės paklausti ekspertės dėl galimų E. Č. adaptacijos sutrikimų; neturtinė žala jai iš nuteistojo priteista nepagrįstai.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. M. blogu girdėjimu ėmė skųstis tik pirmosios instancijos teisme po nukentėjusiosios E. Č. įstatyminės atstovės O. Č. apklausos, tačiau byloje nėra tokią negalią pagrindžiančių dokumentų. Kasatoriui buvo tinkamai užtikrinta teisė į gynybą, proceso metu jis turėjo gynėją, apeliacinės instancijos teisme iš naujo tirti įrodymų nepageidavo. Kasacinio skundo argumentai dėl E. Č. brandos ir aplinkos, kurioje ji augo, yra su faktinių aplinkybių nustatymu susiję teiginiai, tad kasacine tvarka nenagrinėtini.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo

Apkaltinamasis nuosprendis V. M. grįstas visų byloje ištirtų įrodymų visuma, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatų laikytasi. Kasaciniame skunde bandoma sumenkinti liudytojos R. B. parodymų reikšmę, taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad ji prašė liudytojo A. G. apkalbėti kasatorių.

Pažymėtina, kad liudytojų R. B. ir A. G. parodymai yra aktualūs nustatant tik vienos nusikalstamos veikos, inkriminuotos V. M., aplinkybes, t. y. mažametės E. Č. tvirkinimo, vykusio prie namo, (duomenys neskelbtini). Liudytoja R. B., kuri šiuos veiksmus matė, davė apie tai išsamius parodymus. Nors jos nepavyko apklausti teisiamajame posėdyje, bet ji davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, dalyvaujant įtariamajam V. M. ir jo gynėjai, atsakė į jų klausimus (T. 1, b. l. 149-155). Šioje apklausoje liudytoja iš esmės pakartojo parodymus, duotus tyrėjui apie V. M. atliktus tvirkinimo veiksmus. Liudytojos R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, nesant galimybės jos apklausti tiesiogiai, buvo paskelbti pirmosios instancijos teisme. Taigi ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti R. B. parodymai yra leistinumo reikalavimą atitinkantis įrodymas, kuris pagrįstai teismų buvo vertintas kaip byloje esančių įrodymų visumos dalis. Pažymėtina ir tai, kad nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių liudytoja R. B. būtų suinteresuota apkalbėti kasatorių.

Liudytojo A. G., kuris įvykio metu buvo šalia R. B., parodymai nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad matė, kaip kaltinamasis, stovėdamas šalia mergaitės, įkišęs ranką į kišenę, masturbavosi, o kita ranka lietė mergaitę (T. 2, b. l. 2). Teisme šis liudytojas pasakė, kad iš tikrųjų jis nematė, jog kaltinamasis būtų tai daręs. Aiškindamas savo parodymų pasikeitimą, liudytojas iš pradžių sakė, kad tyrėja jo parodymus tiesiog neteisingai užrašė, po to teigė, kad pamelavęs tyrėjai, nes R. B. jo prašė taip pasakyti. Teisme liudytojas neigiamai atsiliepė apie R. B., pavadino ją intrigante ir vagimi. Kita vertus, A. G. ir teisme patvirtino, kad buvo šalia R. B., kai ši labai audringai sureagavo į kaltinamojo veiksmus prieš mergaitę, atsisukęs pamatė kaltinamąjį šalia mergaitės (T. 3, b. l. 15-16). Konstatuotina, kad liudytojo A. G. parodymų nenuoseklumas ir jo neigiamas R. B. apibūdinimas nėra pagrindas abejoti teismo nustatytomis aplinkybėmis, nes šios aplinkybės nustatytos remiantis ne tik šių dviejų liudytojų parodymais, bet pakankama įrodymų visuma: nukentėjusiosios E. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos O. Č. (nukentėjusiosios E. Č. motinos) parodymais apie tai, ką jai yra sakiusi duktė, taip pat teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertės V. K., tyrusios mergaitę, paaiškinimais.

Kasaciniame skunde kasatorius teigia, kad mergaites, tikėtina, tvirkino kažkas kitas, bet ne jis. Tokie teiginiai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, kita vertus, bylos medžiaga nesudaro pagrindo abejonėms dėl to, kad būtent V. M. tvirkino mažametes mergaites. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios mergaitės ne tik apibūdino asmenį, kuris jas tvirkino, bet ir tiksliai nurodė butą, kuriame jis gyvena (T. 1, b. l. 9-10, 31-32, 55-56). Nėra pagrindo abejoti ir dėl nukentėjusiosios G. R. kaltinamojo atpažinimo pagal nuotraukas procesinio veiksmo teisėtumo.

Dėl teisės į gynybą užtikrinimo

Kasatoriui viso proceso metu buvo pripažintas būtinas gynėjo dalyvavimas, jo teisiniams interesams efektyviai atstovavo gynėjas advokatas A. Vitlipas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas svarstė kaltinamojo teiginį dėl jo problemų su klausa. Tačiau teismas, išklausęs gynėjo, prašiusio daryti pertrauką, kol kaltinamasis įgys klausos aparatą, prokurorės, prašiusios tęsti procesą, argumentų, nutarė nedaryti pertraukos. Toks sprendimas motyvuotas tuo, kad teismas neturėjo oficialių duomenų dėl kaltinamojo klausos negalios, kaltinamasis turėjo gynėją, kuris gali užduoti klausimus apklausiamiems asmenims. Nutarta suteikti kaltinamajam galimybę susipažinti su protokolu, o jei iškils klausimų, papildomai kviesti apklaustus asmenis (T. 2, b. l. 136). Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad, taip spręsdamas, teismas pažeidė kaltinamojo teisę į gynybą. Pažymėtina ir tai, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad V. M. replikavo duodantiems parodymus asmenims, be to, turėjo realią galimybę susipažinti su teismo posėdžio protokolu ir teikti dėl jo pastabas (BPK 261 straipsnio 6 dalis), tačiau to nepadarė.

Dėl neturtinės žalos ir jos dydžio

Teismas nustatė, kad dėl kaltinamojo V. M. veiksmų E. Č. patyrė išgąstį, jai konstatuotas adaptacijos sutrikimas vyraujant mišriai nerimo ir depresijos reakcijai, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str.). Vadovaudamasis įstatymo nustatytais kriterijais, teismas civilinį ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajai E. Č. 5 000 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. Č. teisė į neturtinės žalos atlyginimą ir jos dydis nustatyti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

Kasaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. M. kasacinį skundą atmesti.