Utenos apylinkės teismo sprendimas

tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų S. P. (S. P.) ir jo atstovui advokatui Edmundui Mikučiauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų S. P. su pareikštu ieškiniu nesutinka. Dėl buto pardavimo kainos su ieškove buvo susitarta žodžiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl žalos atlyginimo.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Šie prievoliniai teisiniai santykiai atsiranda esant žalos padarymo faktui, t. y. tam, kad kreditorius turėtų teisę reikalauti atlyginti žalą, o skolininkas – pareigą ją atlyginti, turi būti nustatytas civilinės atsakomybės elementas – kreditoriaus patirta žala, kaip ir skolininko neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp šios veikos ir žalos bei kaltė (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 16 straipsnio 1 dalį notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad ieškovė išduoto įgaliojimo pagrindu, kuriame nurodyta, kad turtas bus parduodamas už bendrai (įgaliotojo ir įgaliotinio) iš anksto raštu, įskaitant el. paštą sutartą kainą ir sąlygas, reikalauja iš pirkimo pardavimo sandorį patvirtinusios notarės, atsakovės, priteisti žalą, nes turto pardavimo sandoris buvo patvirtintas už mažesnę, nei ji ir S. P. buvo susitarę raštu.

Įstatymas numato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriams (pirkimui pardavimui) numatyta privaloma notarinė sandorių forma ( CK 6.311, 1.74 straipsniai).

Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą (Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 punktas). Nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems įstatymų nustatyta privaloma teisinė registracija, perleidimo kito asmens nuosavybėn, nuomos ar perdavimo naudotis kitu būdu, įkeitimo arba kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo sandorius notaras tvirtina tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui (Notariato įstatymo 46 straipsnio 1 dalis). Notaras tvirtina sandorį, susijusį su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jei CK nustatytais atvejais sandorį sudaro abu sutuoktiniai arba vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą sudaryti tokį sandorį, arba yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas, arba yra teismo leidimas (Notariato įstatymo 46 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.92 straipsnio 4 dalį, sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. (CK 2.137 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, esant išduotam kito sutuoktinio įgaliojimui, galioja CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, pagal kurią preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė suteikė įgaliojimą savo sutuoktiniui S. P. parduoti jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį butą. S. P., veikdamas jam suteiktų įgaliojimų ribose, turtą pardavė, o šį turto pardavimo pirkimo sandorį patvirtino atsakovė.

Taigi, įgaliotinis (ieškovės sutuoktinis) panaudojo įgaliojimą, ir sudarė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį. Aplinkybė, kad turtas buvo parduotas už mažesnę kainą nei to pageidavo įgaliojimą išdavusi ieškovė, notarei, patvirtinusiai tokį sandorį, negali sukelti teisinių pasekmių kaip ir atsakomybės dėl ieškovei nepriimtinos turto pardavimo vertės.

Notaras, tvirtinantis turto pardavimo pirkimo sandorius, nėra sandorių šalis, taigi ir negali įtakoti šalių valios dėl parduodamo turto vertės nustatymo, kas yra išimtinai turto savininkų teisė, o įgaliotojo ir pareiga vykdyti bendrą susitarimą.

Iš byloje esančio ieškovės įgaliojimo akivaizdžiai matyti, kad ji S. P. įgaliojo parduoti turtą, o ne atsakovę, kad ji ir S. P. susitarė kaip bus nustatyta parduodamo turo vertė, o tokiu susitarimu notaro nesusaistė, įgaliojime nėra nurodyta žemutinė turto pardavimo kaina ( <...parduoti už bendrai (įgaliotojo ir įgaliotinio) iš anksto raštu, įskaitant el. paštą sutartą kainą ir sąlygas..>).

Ieškovė pati, savo valia įgaliojo sutuoktinį būti savo atstovu sudarant buto pirkimo pradavimo sutartį, o atstovui tokią vykdant ne pagal ieškovės valią, sandorį tvirtinusiai notarei atsakomybė negali būti perkeliama. Kasacinio teismo pasisakyta, kad notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių . Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu. Taigi notaras privalėtų atsisakyti tvirtinti ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartį tik tuo atveju, jei turėtų objektyvų pagrindą jų netvirtinti, t. y. jei nustatytų faktines aplinkybes, dėl kurių turinio (pavyzdžiui, dėl sandorius sudarančių asmenų teisių ar sandoriais sukuriamų juridinių faktų) teisėtumo jam kiltų pagrįstų abejonių, to nenustačius, notaro veiksmai tvirtinant nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorį yra teisėti, notarui negalintys sukelti civilinės atsakomybės.

Pažymėtina, kad teisės aktai ir teismų praktikos precedentai neįpareigoja notaro prieš tvirtinanat sandorius atlikti papildomus veiksmus (pavyzdžiui, rinkti įrodymus savo iniciatyva arba reikalauti, kad tokius įrodymus pateiktų sandorio šalys), siekiant įsitikinti, jog šalys iš tiesų tinkamai viena su kita atsiskaitė pagal sudaromą sandorį arba, kad sandorio kaina nustatyta tinkamai atitinka turto vertei pagal jo buvimo vietą. Vien tai, kad trečiasis asmuo atsakovei nepateikė rašytinio susitarimo dėl kainos su ieškove, kaip kad abu buvo susitarę, nagrinėjamos bylos kontekste negali būti vertinama kaip notaro neteisėtų veiksmų atlikimas.

Bylinėjimosi išlaidos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atmetant ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.

Tretysis asmuo ERGO iš ieškovės prašo priteisti 2 332,28 Eur. , kurie susidarė ruošiant procesinius dokumentus ir atstovaujant tretyjį asmenį teisme. Tretysis asmuo S. P. prašo priteisti 1350 Eur. išlaidoms advokato pagalbai byloje apmokėti.

Prie bylinėjimosi išlaidų priskirtinos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo tvarką reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Tretieji asmenys pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų maksimalių dydžių, pagrįstos atsakovo pateiktais dokumentais, todėl laikytinos protingomis, ir priteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. ieškinį dėl žalos priteisimo atmesti.

Iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 302912288, naudai priteisti 2 332,28 Eur. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Iš V. P., S. P. naudai priteisti 1350 Eur. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.