Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. Č., jos atstovui adv. A. D., atsakovo atstovui Tomui Kalinui, trečiojo asmens atstovei Jurgitai Ruočkuvienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. Č. ieškinį atsakovui AB Swedbank, tretiesiems asmenims A T, T. C., UAB Sergel, UAB Kompverslita dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus ieškinyje išdėstytais motyvais.

Tretysis asmuo UAB Sergel palaikė atsakovo poziciją, prašė ieškinį atmesti.

Kiti tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko,. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems tinkamai pranešama, neatvykimo priežastys nėra žinomos. Trečiųjų asmenų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, jiems už neatvykimą į teismo posėdį skirtos baudos, tačiau į teismo posėdį jie vis tiek neatvyksta. Byla nagrinėtina tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš ieškovės, jos atstovo, atsakovo atstovo paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 13 d. tarp ieškovės I. Č. ir atsakovo AB Swedbank (tuo metu buvusio AB Hansabanko) sudaryta laidavimo sutartis. Šia sutartimi ieškovė laidavo už A T 20000 Lt paskolą (b. l. 20).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1 knygos 4 skyrius skirtas sandorių negaliojimui. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). CK 6. 154 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Jeigu asmens valia sudaryti sutartį dėl priežasčių, nustatytų įstatymuose, neteisingai išreiškiama, tokie sandoriai gali būti pripažįstami negaliojančiais. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatymo nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai suponuoja, kad sandoriai ir jų pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai būtų stabilūs ir būtų apgintas civilinių teisinių santykių subjektų teisės, įgytos šių sandorių pagrindu.

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Taigi, laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų. Sutartys, tame tarpe ir laidavimo, sudaromos pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 str. 1 d.). Iš ieškovės pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė mano, jog laidavimo sutartis, sudaryta su atsakovu, turi būti pripažinta negaliojančia dėl trečiųjų asmenų apgaulės. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaulė, formuojant šalies valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį. Apgaulės turinį sudarančius veiksmus gali atlikti kita sandorio šalis ar kitas asmuo, nesantis sandorio šalimi. Pasirašydama laidavimo sutartį, ieškovė neabejotinai turėjo suvokti, kokias teisines pasekmes sukelia šis jos įsipareigojimas. Be to nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu ieškovė nedetalizavo, kokią būtent apgaulę panaudojo antroji sandorio šalis – bankas, nenurodoma kokius konkrečiai aktyvius ar pasyvius klaidinančius veiksmus atliko šio banko darbuotojai, nulėmusius ginčijamo susitarimo sudarymą, kurių nesant susitarimas nebūtų buvęs pasiektas. CK 1.91 str. 6 d. numato, kad jeigu apgaulę, smurtą ar grasinimus panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus. Fakto įrodinėjimo pareiga kyla ieškovei. Šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad atsakovas ėmėsi apgaulės veiksmų prieš ieškovę arba žinojo apie jos ir trečiųjų asmenų asmeninius santykius. Teismui pateikta laidavimo sutartis yra pasirašyta ieškovės, jos parašas nenuginčytas (ir neginčijamas), laidavimo sutartis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (sudaryta rašytine forma), atsakovo neteisėti ar nesąžiningi veiksmai nėra įrodyti, todėl nei ex officio, nei ieškovės nurodytais motyvais nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Be to, ieškovė nereiškia jokių reikalavimų tretiesiems asmenims (dėl žalos atlyginimo ar pan.), todėl dėl ieškinyje nurodomų trečiųjų asmenų veiksmų teismas atskirai nepasisako (neįrodžius atsakovo ir trečiųjų asmenų bendro veikimo ar tarpusavio susižinojimo). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas ieškovės ieškinį atmeta.

Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas iš atsakovės ieškovei nepriteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos: sumokėtas žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai (CPK 93 str.).

Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, iš ieškovės valstybei priteistinos pašto išlaidos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovės I. Č. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 113,66 Lt (vienas šimtas trylika litų 66 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.