Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji J. P. 2011 m. kovo 17 d. apie 16 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, viešoje vietoje – bare, esančiame (duomenys neskelbtini) įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydama visuomenės rimtį ir tvarką, įžūliai prikibo prie A. V. ir kilusio konflikto metu, tyčia vieną kartą stikliniu bokalu smogė jam į galvą, padarydama jam kraujo išsiliejimą virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu kairės smilkininės ir dešinės momeninės skilčių srityse, abiejų smegenų pusrutulių sumušimą, kraujo išsiliejimą IV-ame smegenų skilvelyje, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, užsitęsusia smegenų koma, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu (pavojingomis gyvybei būklėmis), kairio smilkinkaulio lūžį, kas sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą.

Kaltinamoji J. P. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. kovo 17 d. apie 13 val. nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančią aludę, kur su R. Š. gėrė alų ir dainavo. Be jų aludėje buvo A. V., R. I. ir S. D. A. V. liepė joms liautis dainuoti, tačiau jos neklausė, ji tyčia apipylė jį vandeniu. Supykęs A. V. priėjo prie jos ir užsimojo jai smogti bokalu, tačiau R. I. bokalą iš A. V. atėmė. Tuomet ji, paėmusi nuo stalo bokalą, smogė juo A. V. vieną kartą į galvą. Nuo smūgio A. V. pargriuvo ant grindų, pagulėjęs porą minučių, atsikėlė ir išėjo. Jo galva nekraujavo. Kalta prisipažįsta iš dalies, nes prie jos prikibo A. V., o ne ji prie jo.

Motyvuojamoji dalis

Be dalinio kaltinamosios J. P. prisipažinimo nusikaltimas įrodytas tokiais įrodymais:

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2011 m. kovo 17 dieną buvo alaus bare (duomenys neskelbtini) Jame buvusi girta J. P. pradėjo dainuoti. Jam paprašius liautis triukšmavus, ji, priėjusi jam iš už nugaros, smogė alaus bokalu į galvą. Iš aludės jis parėjo pas močiutę J. R., o vėliau parėjo į namus. Namuose jam pasidarė bloga, todėl motina N. Š. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Dėl patirtos galvos traumos jis gydėsi Panevėžio ligoninėje, buvo praradęs sąmonę, jam buvo atliktos kelios galvos operacijos.

L. R. I. parodė, kad 2011 m. kovo 17 d. apie 15.30 val. jis atėjo į alaus barą, (duomenys neskelbtini). Jame buvusios J. P. ir R. Š. gerdamos alų pradėjo dainuoti. A. V. liepė joms liautis, tačiau jos neklausė. A. V. susipyko su J. P., kuri jį apipylė vandeniu, o jis grasino jai smogti bokalu. Atėmęs bokalą iš A. V., jis nusisuko jį padėti ant stalo, atsisukęs pamatė, kad A. V. guli ant žemės, o J. P. smogė jam gulinčiam bokalu į kairę galvos pusę. Atsikėlęs A. V. išėjo iš baro, jo galva nebuvo kruvina. Kitą dieną sužinojo, kad A. V. ligoninėje.

L. S. D. parodė, kad 2011 m. kovo mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, buvo aludėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo labai girtas, neatsimena, kas ten vyko. Pamena tik tiek, kad parūkęs atėjo iš lauko ir pamatė, kad J. P. alaus bokalu užsimojusi prieš A. V..

Liudytoja D. Č. parodė, kad 2011 m. kovo 17 d. 12 val. bare, kuriame ji dirba, girtos J. P. ir R. Š. pradėjo dainuoti. A. V. liepus liautis triukšmauti. Tarp A. V. ir J. P. kilo konfliktas ir ji pamatė, kaip J. P. užsimojo alaus bokalu nuo jos besitraukiančiam A. V. ir smogė kažkur į viršugalvį. Ar A. V. pargriuvo, nepamena. R. I. atėmė iš J. P. bokalą. Iš V. močiutės sužinojo, kad V. gydomas ligoninėje.

Liudytoja J. R. parodė, kad 2011 m. kovo 17 d. apie pietus pas ją atėjęs anūkas A. V. skundėsi, kad jam labai skauda galvą. Jo galvoje buvo didžiulis gumbas. Anūkas paaiškino, kad aludėje Kavarske jį bokalu į galvą sužalojo J. P..

L. N. Š. parodė, kad 2011 m. kovo 17 d. apie 16 val. 30 min. namo sugrįžęs sūnus A. V. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) aludėje J. P. jam bokalu smogė į galvą. Jo galvos kairėje pusėje buvo didžiulis gumbas. Jis skundėsi galvos skausmu, anksti nuėjo miegoti. Kitos dienos ryte A. V. pradėjo tąsyti traukuliai, jis nebekalbėjo, todėl ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Iš 2011-05-09 specialisto išvados Nr. G 464/11(05) matyti, kad A. V. konstatuotas kraujo išsiliejimas virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu kairės smilkininės ir dešinės momeninės skilčių srityse, abiejų smegenų pusrutulių sumušimas, kraujo išsiliejimas IV-ame smegenų skilvelyje, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, užsitęsusia smegenų koma, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu (pavojingomis gyvybei būklėmis), kairio smilkinkaulio lūžis, dėl ko sunkiai sutrikdyta A. V. sveikata (b. l. 20-21).

Iš 2011-03-21 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja R. G. pateikė stiklinį alaus bokalą, kuriuo J. P. sužalojo A. V., kuris 2011-03-31 buvo apžiūrėtas (b. l. 54-57).

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamosios J. P. kaltė, jog ji 2011 m. kovo 17 d. apie 16 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, viešoje vietoje – bare, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydama visuomenės rimtį ir tvarką, įžūliai prikibo prie A. V. ir kilusio konflikto metu, tyčia vieną kartą stikliniu bokalu smogė jam į galvą, padarydama jam kraujo išsiliejimą virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu kairės smilkininės ir dešinės momeninės skilčių srityse, abiejų smegenų pusrutulių sumušimą, kraujo išsiliejimą IV-ame smegenų skilvelyje, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, užsitęsusia smegenų koma, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu (pavojingomis gyvybei būklėmis), kairio smilkinkaulio lūžį, kas sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą, visiškai įrodyta. Jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamajai J. P. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

Kaltinamoji J. P. padarė du nusikaltimus – vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d. 5 d), nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, t. y. J. P. darydama nusikaltimą suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo, sunki nusikalstama veika padaryta žmogaus sveikatai.

Kaltinamosios J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Vertindamas kaltinamosios J. P. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad ji neteista (b. l. 76), bausta administracine tvarka (b. l. 77), priklausomybės ligų įskaitoje neįrašyta (b. l. 83), charakterizuojama neigiamai (b. l. 85).

LR BK 135 straipsnio 1dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Byloje nėra nustatytos sąlygos taikyti kaltinamajai BK 62 straipsnį ar 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje, todėl J. P. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Nustatant bausmės trukmę teismas atsižvelgia į tai, jog J. P. nusikalto pirmą kartą, esant tokioms aplinkybėms bausmės dydis nustatytinas mažinant nuo bausmės vidurkio, numatyto sankcijose, link minimumo. Paskirtos bausmė subendrintinos apimant (LR BK 63 str.) Laisvės atėmimo bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose (LR BK 50 str.3d.)

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. P. paliktina kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nukentėjusysis A. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamosios 2.000 Lt turtinės žalos ir 13.500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, posėdžio metu neturtinės žalos dydį padidino iki 120 000 litų motyvuodamas tuo, kad jis nukentėjo, dėl sužalojimų gydėsi, patyrė daug nepatogumų iki šiol nėra visiškai sveikas, vartoja vaistus, būna priepuoliai, nustatytas neįgalumas. Taip pat nurodė, jog patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas ieškinį

Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju turi teisę reikalauti gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Nustatyta, kad J. P. tyčia sunkiai sužalojo A. V.. LR CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t. y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos (LR (duomenys neskelbtini) str.). Kaip nustatyta nukentėjusysis išleido 307,35 Lt todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai.

Byloje nustatyta, kad dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir A. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra kalta J. P.. Nukentėjusysis A. V. buvo sužalotas ir patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą, praradimus. Neturtinė žala padaryta nusikaltimu, todėl LR CK 6.250 str. 2 d. pagrindu kaltinamajam, padariusiam nusikaltimą, atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas priteisdamas neturtinę žalą iš kaltinamosios, neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nukentėjusysis prašė priteisti 120000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinus tai, kad kaltinamosios veiksmais A. V. sveikata sutrikdyta sunkiai, taip pat įvertinus visas bylos aplinkybes, spręstina, kad nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis atitiktų 10000 litų sumą, kuri yra pagrįsta LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir iš kaltinamojo priteistina litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 13.932,68 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti. Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė ieškinį nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant ir šį ieškinį prašė tenkinti. Teismas mano, kad 13.932,68 Lt dydžio ieškinys pagrįstas. Panevėžio teritorinės ligonių kasos pažyma patvirtina, kad A. V. gydymas Valstybinei ligonių kasai kainavo 13.932,68 Lt (b. l. 31-34), todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Prie šios bylos pridėtas daiktinis įrodymas –bokalas, kuris įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintinas, kaip menkavertis daiktas (LR BPK 94str.4d).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. P. pripažinti kalta, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti:

pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį – du metus laisvės atėmimo, pagal 284 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 d., 2 d., 5 d.,1 p, paskirtas bausmes už sunkų sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą subendrinti apėmimo būdu ir J. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. P. sulaikymo dienos, vykdant nuosprendį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. P. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš J. P. A. V. 307, 35Lt (tris šimtus septynis litus 35 ct) turtinei žalai ir 10000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti it priteisti iš J. P. Panevėžio teritorinei ligonių kasai 13.932,68 Lt (trylika tūkstančių devynis šimtus trisdešimt du litus 68 ct).

Įsiteisėjus nuosprendžiui daiktinį įrodymą – bokalą, sunaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų, nuteistasis - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, galima skųsti Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.