- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-1443-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30069-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „3P logistics“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Idestus“
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Idestus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „3P logistics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idestus“ dėl skolos priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Lugus“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Idestus“ 453,86 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė (ekspeditorė) ir atsakovė (užsakovė) sudarė Krovinio pervežimo sutartį (toliau – Sutartis), išduodant sąskaitą Nr. 24507. Sutartimi užsakovė įsipareigojo pateikti pervežti krovinį, o ekspeditorė - priimti ir nuvežti krovinį iš Shenzen, per Hong Kong, Kinijos Liaudies Respublikos į Vilnių, Lietuvą. Užsakovė pagal sąskaitą už šią tarptautinio krovinių pervežimo bei kitas susijusias procedūrines paslaugas įsipareigojo sumokėti ekspeditorei 10 788,82 Eur kainą pagal išduotą sąskaitą Nr. 24507. 2016 m. spalio 21 d. ieškovė įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį, t. y. pristatymas oru iki Vilniaus buvo įvykdytas. Tačiau, atsakovei vėluojant atsiskaityti už 2016 m. balandžio mėnesį ekspeditorės suteiktas paslaugas, buvo pareikalauta, kad, prieš išduodant krovinį, atsakovė atsiskaitytų už šio aktualaus vežimo suteiktas paslaugas pagal sąskaitą Nr. 24507. Kitu atveju galėjo kilti grėsmė arba papildomų sunkumų prievolės atsiskaityti įgyvendinimui. Ieškovė elektroniniu laišku atsakovei paaiškino, kad, saugant krovinį Vilniaus oro uosto terminale, išlaidos gali ženkliai išaugti, taigi ieškovė, ieškodama geriausio sprendimo atsakovei, pateikė racionalesnį pasiūlymą – pervežti krovinį į kitą muitinės sandėlį, kuris taiko protingai mažesnius įkainius. Tuo pačiu elektroniniu laišku buvo pateiktos visos sąlygos su įkainiais dėl saugojimo bei papildomų sąlygų, taigi atsakovei ši informacija buvo žinoma, o mokėjimas už suteiktas paslaugas tūrėtų būti atliktas iki 2016 m. spalio 25 d. Atsakovė 2016 m. lapkričio 1 d. visiškai atsiskaitė su ieškove už paslaugas pagal sąskaitą Nr. 24507, tačiau krovinys iš muitinės sandėlio buvo paimtas/išduotas tik 2016 lapkričio 3 d., iki to laiko buvo saugomas, už suteiktas paslaugas susidarė 453,86 Eur suma pagal sąskaitą Nr. 24627.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė 2016 m. spalio 21 d. išrašė sąskaitą 3PL Nr. 24507 dėl 10 788,82 Eur sumos. Sąskaitoje nurodyta sutarta krovinio pervežimo kaina ir apmokėjimo terminas - per 30 kalendorinių dienų. Ieškovė priėmė užsakymą, išrašė sąskaitą su jos apmokėjimo terminu per 30 kalendorinių dienų, o krovinį pristačius vienašališkai pakeitė sutartas apmokėjimo sąlygas ir neteisėtai sulaikė krovinį, reikalaudama už vežimo paslaugas sumokėti iš karto. Atsakovės teigimu, krovinio gabenimas buvo vykdomas oro transportu, t. y. pačiu brangiausiu krovinio gabenimo būdu, taigi krovinį gavėjui būtina pristatyti skubiai. Ieškovė, žinodama, kad už nesavalaikį skubaus krovinio pristatymą atsakovė patirs ženklius nuostolius, siekdama jų išvengti privalės vykdyti ieškovės vienašališkai diktuojamas sąlygas, pasiekė norimą rezultatą, t. y. atsakovė sumokėjo ieškovui ne taip, kaip buvo sutarta ieškovei priimant užsakymą. Atsakovė nesutiko nei su krovinio sulaikymu, nei su siūlomu saugojimu, tačiau buvo priversta vykdyti ieškovės reikalavimą apmokėti sąskaitą anksčiau termino, siekdama įvykdyti įsipareigojimus krovinio galutiniam gavėjui ir kiek įmanoma sumažinti už krovinio pristatymo vėlavimą taikytinų baudų dydį. Atsakovė niekada nesutiko ir neapmokėjo sąskaitos, dėl tokių išlaidų tartasi nebuvo, o vienašališku ieškovės sprendimu, siekiant gauti užmokestį anksčiau nustatyto termino, pasirinktas krovinio saugojimas nepripažintinas būtinu, reikalingu, vykdytu ekonomiškiausiu būdu.
4. Trečiasis asmuo UAB ,,Lugus“ pateiktu atsiliepimu palaikė ieškinį iš esmės ieškovės ieškinyje nurodytais motyvais bei argumentais. Pažymėjo, kad ieškovės išrašyta ir atsakovei pateikta sąskaita joje nustatytu terminu apmokėta nebuvo, nors atsakovė buvo raginama susimokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovei UAB „3P logistics“ iš atsakovės UAB ,,Idestus“ 453,64 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (453,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. 2017 m. gruodžio 28 d. papildomu sprendimu teismas priteisė ieškovei UAB „3P logistics“ iš atsakovės UAB ,,Idestus“ 21,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismo vertinimu, byloje kilus ginčui, ar ieškovė (ekspeditorė) turėjo teisę sulaikyti krovinį, atsakovei (užsakovei) neapmokėjus sąskaitų pagal naujai nustatytą tvarką, t. y. netaikant mokėjimo atidėjimo, darytina išvada, kad, atsakovei neatsiskaičius su ieškove pagal anksčiau buvusius vežimo santykius, ieškovė turėjo teisę vienašališkai keisti sutarties apmokėjimo tvarką ir ieškovės darbuotojas pranešimais informavo atsakovę apie mokėjimo tvarkos pakeitimą.
8. Teismas pažymėjo, kad, vertinant, ar toks ieškovės informavimas yra tinkamas, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog ginčo vežimo paslauga nebuvo pirmas šalių sudarytas sandoris. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nebuvo apmokėta už 2016 m. balandžio mėn. atliktas vežimo paslaugas daugiau nei pusę metų, įvertinant atsakovės kreditingumą, šalių atstovų elektroninį susirašinėjimą, kuriame atsakovė niekada neginčijo paties krovinio sulaikymo fakto, o derėjosi tik dėl galimybės pervežti į sandėlį, kuriame saugojimo paslaugos pigesnės, atsakovei nepareiškus jokių pretenzijų bei nepateikus jokių pasiūlymų dėl mokėjimo tvarkos pakeitimo, teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad jai toks mokėjimo tvarkos pakeitimas buvo labiau priimtinas, nei nepriimtinas.
9. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė laiku neatsiskaitė už anksčiau suteiktas ekspedijavimo paslaugas, todėl ieškovė, vienašališkai pakeisdama mokėjimo tvarką ir sulaikydama krovinį, elgėsi teisėtai (CK 6.813 straipsnis), nepriklausomai nuo to, jog sąskaitoje-faktūroje buvo nurodytas kitas atsiskaitymo terminas. CK 6.38, 6.200 straipsniai įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 453,86 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CK 6.38 straipsnis, 6.205 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, prašydama panaikinti 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Ieškovė tik brangaus ir skubaus krovinio pristatymo dieną informavo atsakovę, kad 2016 m. balandžio mėnesio sąskaitos neapmokėjimas pagal ankstesnę sutartį yra priežastis, kodėl atgabento krovinio atsakovei neperduos. Ieškovė nei užsakymo priėmimo metu, nei pusę metų iki to neatliko jokių veiksmų, kad atsakovė 2016 m. sąskaitą apmokėtų, nesiėmė jokių savo interesų gynybos priemonių, netgi nėra siuntusi raginimo susimokėti, tačiau, atgabenus oro transportu skubų ir brangų krovinį, sąskaitos pagal ankstesnį susitarimą neapmokėjimą laikė tinkamu pagrindu kroviniui sulaikyti. Tokie ieškovės veiksmai negali būti laikomi sąžiningais.
10.2. Net ir įgijusi teisę CK numatytais būdais ginti savo interesus, ieškovė privalėjo tai daryti, imdamasi priemonių, atitinkančių padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą (CK 1.139 straipsnio 2 dalis). Kreditorius, pasinaudodamas daikto sulaikymo teise, turi laikytis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, kad nebūtų pažeistos skolininko — daikto savininko teisės. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė nebuvo pažeidusi jokių ieškovės teisių, o krovinio sulaikymą ieškovė grindė savo baimėmis, kad su ja galbūt nebus laiku atsiskaityta, rėmėsi Creditinfo pateikiamais duomenimis, kuriais nesirėmė priimdama užsakymą, šalims susitariant dėl užmokesčio ir jo sumokėjimo terminų ar suteikiant atsakovei protingą terminą susitarti iki imantis gynybos priemonės – krovinio sulaikymo.
10.3. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad apie mokėjimo tvarkos pakeitimą ieškovė atsakovę informavo tą pačią dieną, kai krovinys buvo atgabentas ir sulaikytas. Teismas nevertino atsakovės į bylą pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu, kuriuo atsakovė siūlė krovinį sandėliuoti sandėlyje, kuriame krovinį saugant išlaidų nebūtų patirta, nevertino aplinkybių, kad krovinį užsakovui reikėjo pristatyti skubiai, atsakovei nebuvo suteiktas protingas terminas dėl mokėjimo sąlygų pakeitimo susitarti. Atsakovė nesutiko nei su krovinio sulaikymu, nei su siūlomu saugojimu, ką rodo ir neapmokėta sąskaita, dėl kurios vyksta ginčas.
Atsiliepimas
11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti atsakovės apeliacinį skundą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Byloje kilus ginčui, ar ieškovė (ekspeditorė) turėjo teisę sulaikyti krovinį, atsakovei (užsakovei) neapmokėjus sąskaitų pagal naujai nustatytą tvarką, t. y. netaikant mokėjimo atidėjimo, darytina išvada, kad, atsakovei neatsiskaičius su ieškove pagal anksčiau buvusius vežimo santykius, ieškovė turėjo teisę vienašališkai keisti sutarties apmokėjimo tvarką ir ieškovės darbuotojas pranešimais informavo atsakovę apie mokėjimo tvarkos pakeitimą.
11.2. Pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog ieškovė pasiūlė atsakovei ekonomiškesnį variantą saugoti sulaikytą daiktą, ir atsakovė derėjosi tik dėl to, kur bus saugomas krovinys. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje, taip pat buvo atskleista, kad saugojimas muitinės sandėliuose oro uosto teritorijoje būtų kainavęs tris ar keturis kartus daugiau, tad ieškovės pateiktas sprendimas atsakovei veikti ekonomiškiau ir pervežti atitinkamą krovinį į kitus sandėlius, kurie taiko nurodytus ženkliai mažesnius įkainius, buvo motyvuotas, racionaliai mažinant galimas atsakovės išlaidas. Atsakovei su sandėliavimo kaštais susijusi informacija buvo žinoma. Atsakovės darbuotojas patvirtino gautus įkainius, sprendimą pervežti krovinį į kitą muitinės sandėlį ir elektoriniu laišku atsakė, kad priėmė informaciją dėl situacijos, o mokėjimas už suteiktas paslaugas turėtų būti atliktas iki 2016 m. spalio 25 d.
11.3. Atsakovės pateiktas pasiūlymas saugoti pavojingą krovinį „ARMO“ sandėliuose, nurodant, kad saugojimas juose atsakovei nebūtų sukėlęs papildomų išlaidų, nebuvo pagrįstas jokia kita informacija ir užtikrinimu. Būtina pabrėžti, kad atsakovės oferta dėl šio pavojingo krovinio transportavimo į atsakovės nurodytus sandėlius buvo atmesta, nes su šių „ARMO“ sandėlių operatoriumi ieškovė nebuvo sudariusi jokio susitarimo dėl saugojimo arba kitų paslaugų, neturėjo galimybės įvertinti pavojingų krovinių saugojimo sąlygų ir kitos aktualios teisinės aplinkos.
12. Trečiasis asmuo UAB „Lugus“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti, iš esmės remdamasis ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais,
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
15. Byloje nustatyta, kad šalys 2016 m. rugpjūčio 18 d. susitarė dėl krovinio pervežimo. Pagal sutartį užsakovė (atsakovė) įsipareigojo pateikti pervežti krovinį, o ekspeditorė (ieškovė) - priimti ir nuvežti krovinį oru iš Shenzen, per Hong Kong, Kinijos Liaudies Respublikos į Vilnių, Lietuvą. Užsakovė už šią tarptautinio krovinių pervežimo bei kitas susijusias procedūrines paslaugas įsipareigojo sumokėti ekspeditoriui 10 788,82 Eur kainą pagal išduotą sąskaitą Nr. 24507.
16. Ieškovė 2016 m. spalio 21 d. įvykdė savo įsipareigojimus, t. y. oru atskraidino krovinį, tačiau, atsakovei vėluojant atsiskaityti už prieš tai kitu susitarimu (2016 balandžio mėnesį) ieškovės suteiktas paslaugas, įvertinusi ieškovės kreditingumą, ieškovė pareikalavo, kad, prieš išduodant krovinį, atsakovė atsiskaitytų už šio vežimo suteiktas paslaugas pagal sąskaitą Nr. 24507, motyvuodama tuo, jog gali kilti grėsmė arba papildomų sunkumų prievolės atsiskaityti įgyvendinimui.
17. Ieškovė elektroniniu laišku atsakovei paaiškino, kad, saugant krovinį Vilniaus oro uosto terminale, išlaidos gali išaugti, todėl ieškovė atsakovei pateikė pasiūlymą pervežti krovinį į kitą muitinės sandėlį, kuris taiko mažesnius įkainius. Tuo pačiu elektroniniu laišku buvo nurodytos visos sąlygos su įkainiais dėl saugojimo bei papildomų sąlygų. Atsakovės darbuotojas patvirtino gautus įkainius, sprendimą pervežti krovinį į kitą muitinės sandėlį ir elektoriniu laišku atsakė, kad priėmė informaciją dėl situacijos, o mokėjimas už suteiktas paslaugas turėtų būti atliktas iki 2016 m. spalio 25 d.
18. Atsakovė 2016 m. spalio 27 d. pervedė 1200 Eur, o 2016 m. lapkričio 1 d. – dar 9588,82 Eur, taip visiškai atsiskaitydama su ieškove už paslaugas pagal sąskaitą Nr. 24507. Krovinys iš muitinės sandėlio buvo paimtas 2016 lapkričio 3 d., taigi buvo saugomas 14 dienų, dėl to pateikta 453,86 Eur dydžio sąskaita Nr. 24627, kurią ieškovė atsakovei pateikė apmokėti.
19. Apeliaciniu skundu atsakovė iš esmės teigia, kad nesutiko nei su krovinio sulaikymu, nei su siūlomu saugojimu, o ieškovė, vienašališkai pakeisdama mokėjimo tvarką, elgėsi nesąžiningai.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šioje konkrečioje byloje susiklosčiusios ginčo situacijos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje šalių pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad su ieškovės pozicija sulaikyti daiktą ir jį perduoti saugoti iki atsiskaitymo, niekada nesutiko (CPK 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsniai). Iš pateikto ginčo šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad šalys derėjosi dėl krovinio saugojimo vietos, atsakovei elektroniniu laišku taip pat buvo pateikta saugojimo išlaidų detalizavimas. Atsakovė niekaip nepareiškė savo nesutikimo su ieškovės siūlymu dėl mokėjimo tvarkos pakeitimo, priešingai, su pateiktomis sąlygomis sutiko, atsakydama į ieškovo pasiūlymą „Darykime taip.“, taip pat nurodė besitikinti apmokėti sąskaitą iki spalio 25 d. Nors atsakovė teigė, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, tačiau ieškovės sprendimui pritarė ir pradėjo jį vykdyti, neprieštaraudama dėl pakeistų sąlygų. Nesant duomenų apie atsakovės reikštas pretenzijas, teismas pagrįstai vertino, kad toks mokėjimo tvarkos pakeitimas tuo metu atsakovei buvo priimtinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios konkrečios ginčo situacijos faktines ir teisines aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
21. Atsakovės teiginiai dėl krovinio pervežimo į kitą sandėlį „ARMO“, kuriame krovinio saugojimas jai nebūtų sukėlęs papildomų išlaidų, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė nurodė, kad su „ARMO“ nebuvo sudariusi susitarimo dėl saugojimo ar kitų paslaugų, todėl neturėjo galimybės įvertinti pavojingų krovinių saugojimo sąlygų. Ieškovei atmetus atsakovės pasiūlymą, atsakovė neatsisakė vykdyti ieškovės siūlomų pakeistų sutarties sąlygų.
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neaptaria.
23. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovės teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsniu 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
atmesti apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.