- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-07
- Bylos Nr.
- 2K-554/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Jonas Prapiestis, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- J. S., ir L
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. (J. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį už pirmą nusikalstamą veiką laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už antrą nusikalstamą veiką laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis ir 64 straipsnį subendrinus šias bausmes ir bausmę pagal Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, J. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendis, kuria, be kita ko, Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. nuosprendis iš dalies pakeistas: J. S. bausmės pagal Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. nuosprendį ir pagal Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendį subendrintos remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6, 9 dalių nuostatomis, paskiriant J. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šioje byloje nuteisti ir L. S., V. Š., I. M., T. L., O. M.. Dėl jų kasacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kurios dalį bute, (duomenys neskelbtini), suvartojo pats, o kitą dalį 2008 m. kovo 13 d., apie 11.30 val., 12.30 val., išplatino kitiems asmenims.
J. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – heroino, 2008 m. kovo 13 d., apie 13 val, minėtame bute jos dalį suvartojo pats, o kitą dalį laikė ir išplatino kitiems asmenims.
Kasaciniu skundu J. S., neginčydamas kaltės, veikos kvalifikacijos ir bausmių, paskirtų už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, prašo peržiūrėti bylą ir pritaikius BK 63 straipsnyje numatytą subendrinimo būdą – bausmių apėmimą – paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams. Kasatorius teigia, kad bausmės, paskirtos šioje byloje priimtu nuosprendžiu, ir bausmė pagal Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendį turi būti subendrintos apėmimo būdu, nes bausmę pagal Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendį jis iki šioje byloje priimto nuosprendžio jau buvo atlikęs.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokurorė L. Beinarytė prašo nuteistojo J. S. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė laiko kasacinio skundo argumentus nepagrįstais, nes pirmosios instancijos teismo klaidą, padarytą bendrinant bausmes pagal minėtus nuosprendžius BK 64 straipsnio pagrindu, ištaisė apeliacinės instancijos teismas, subendrindamas šias bausmes pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį taip, kaip prašo kasatorius, prokurorės nuomone, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Kasatorius, neginčydamas kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikacijos bei už jas paskirtų bausmių, ginčija tik jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Todėl kasacinės instancijos teismas pasisako dėl kasatoriaus motyvų, susijusių tik su šiuo klausimu, ir laiko, kad minėti J. S. kasacinio skundo motyvai yra nepagrįsti.
Dėl J. S. paskirtos galutinės subendrintos bausmės
Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas J. S. galutinę subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bei BK 64 straipsniu, subendrino bausmes pagal priimtą ir Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendžius, J. S. paskirdamas laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams.
Iš byloje esančių teismų sprendimų matyti, kad bausmės pagal minėtus nuosprendžius buvo nepagrįstai subendrintos pagal BK 64 straipsnį, nes J. S. nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, padarė iki Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio priėmimo.
Tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikalstamą veiką, galutinė subendrinta bausmė skiriama pagal BK 63 straipsnio 9 dalies taisykles. Apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytą apylinkės teismo klaidą ištaisė ir J. S. taikė BK 63 straipsnio 9 dalį, o bausmes pagal minėtus nuosprendžius subendrino taikydamas jų dalinio sudėjimo ir apėmimo būdą.
Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tinkamai paskyrė J. S. galutinę subendrintą bausmę.
Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu J. S. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. S. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams už kiekvieną nusikalstamą veiką.
Kasatorius skunde prašo skiriant jam galutinę subendrintą bausmę taikyti bausmių apėmimą. Tuo tarpu pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai;
1) yra ideali nusikaltimų sutaptis;
2) kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius;
3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
J. S. padarytos veikos, už kurias jis buvo nuteistas minėtais nuosprendžiais, neatitinka BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punkto sąlygų. Tačiau veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, palyginti su BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, labai skiriasi pagal pavojingumą, jos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, nes BK 11 straipsnio prasme BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas laikomas nesunkiu, o BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas – sunkiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas bausmes pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pagrįstai taikė bausmių apėmimą. Tuo tarpu nusikaltimai, už kuriuos J. S. nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, yra numatyti tame pačiame baudžiamajame įstatyme – BK 260 straipsnio 1 dalyje – ir nesiskiria pagal savo pavojingumą. Todėl bendrindamas bausmes už šiuos nusikaltimus apeliacinės instancijos teismas pagrįstai bausmes sudėjo, taikydamas švelniausią bausmių sudėjimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria J. S. į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis nuo 2008 m. kovo 13 d. iki 2010 m. vasario 23 d.
Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo J. S. paskirtą galutinę subendrintą bausmę, laikėsi baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Dėl to keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį taip, kaip prašo kasatorius, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo J. S. kasacinį skundą atmesti.