- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-29
- Bylos Nr.
- N-444-1492-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00589-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. J. G. II apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarties J. J. G. II administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. J. G. II dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad J. J. G. II 2010 m. kovo 28 d., apie 11.03 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „Honda CR-V“, viršijo leistiną 50 km/h greitį važiuodamas 76 km/h greičiu. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 135 punkto reikalavimus.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2010 m. balandžio 1 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) J. J. G. II už ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 150 litų baudą.
Šalies argumentai
J. J. G. II su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas Nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad 2010 m. kovo 28 d. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, prieš jį važiuojantis automobilis staiga, nerodydamas posūkio, pradėjo sukti į kairę, todėl tam kad išvengtų susidūrimo jis privalėjo padidinti greitį. Išvengęs avarinės situacijos, greitį sumažino, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie paaiškino, kad jis viršijo greitį. Pažeidėjo įsitikinimu, greičio matavimo prietaisu užfiksuotas jo automobilio greitis negali būti tikslus, kadangi policijos pareigūnas nesilaikė įrangos gamintojo teisingam greičio fiksavimui nustatytų reikalavimų, t. y. greičiui matuoti nebuvo pasirinktas lygus ir tiesus kelias, geras matomumas, minimalus automobilių skaičius kelyje, neatsižvelgta į greičio fiksavimo vietoje nutiestus troleibusų aukštos įtampos elektros laidus, sukeliančius elektromagnetinius trukdžius, kurie iškreipia prietaiso rodmenis. Taip pat nurodė, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo pažeistos procedūros, kadangi protokolą surašė ir pasirašė ne pažeidimą nustatęs pareigūnas, bet jo kolega.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartimi paliko Nutarimą nepakeistą ir J. J. G. II skundo netenkino. Teismas nurodė, jog pažeidėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų jo išsakomas abejones dėl pareigūno sugebėjimo naudotis greičio matavimo prietaisu, nurodė, jog administracinį teisės pažeidimą fiksavę pareigūnai F. K. ir V. S. supažindinti su greičio matavimo prietaiso „Traffipatrol Nr. 507-013/60004“ naudojimosi instrukcija. Pažymėjo, kad J. J. G. II teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų matyti, jog pareigūnai netinkamai paruošti ir nemoka naudotis prietaisu, nenurodė kitų objektyvių aplinkybių, kurios leistų abejoti užfiksuoto greičio teisingumu. Teismas konstatavo, kad J. J. G. II vairuojamo automobilio greitis buvo fiksuotas panaudojant techninę greičio matavimo priemonę, kuri buvo naudojama, nepažeidžiant instrukcijos reikalavimų, t. y. turint reikalingus leidimus, abejoti užfiksuotais parodymais nėra pagrindo, todėl Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
II.
Apeliaciniu skundu J. J. G. II prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį ir bylą nutraukti. Nurodo, jog policijos pareigūnai bylos nagrinėjimo metu pateikė tik žodinius paaiškinimus, kurie buvo vertinami kaip objektyvūs įrodymai, tačiau abejonės, kurias apeliantas teismo posėdžio metu išreiškė dėl pareigūnų apmokymo ar kompetencijos, buvo laikomos kaip neobjektyvūs įrodymai. Pažymi, kad byloje nėra apmokymų sertifikatų ar kitų rašytinių dokumentų, įrodančių, jog pareigūnai yra susipažinę su prietaiso naudojimosi instrukcija, taip pat pagal Policijos generalinio komisaro 2010 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. 5-V-127 patrulio tarnybos užduoties, kad jie įgalioti dirbti konkrečioje vietoje konkrečiu laiku, dokumento. Atkreipia dėmesį, jog jei prietaisas naudojamas ne pagal instrukciją, tuomet nestandartizuota paklaida yra apie 20-30 procentų, ką gamintojas vertina kaip matavimus už greičio matavimo prietaiso techninės specifikacijos ribų. Be to, pažymi, kad Valstybinės metrologijos tarnybos matavimo priemonės tipo tvirtinimo pažymėjimas patvirtina, kad matuojant greitį prietaisu „Traffipatrol Nr. 507-013/60004“ reikia kad kampas tarp lazerio spindulio judėjimo krypties ir automobilio judėjimo krypties būtų nulis laipsnių, tai reiškia, jog policijos pareigūnas, naudodamas prietaisą, turi būti tame pačiame aukštyje ir toje pačioje kryptyje kaip ir taškas, kurį jis matuoja. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju tikslus matavimas fiziškai neįmanomas, nes policijos pareigūnas stovėjo ant kalno, 120 metrų aukštyje (pagal jūros lygį), ir užfiksavo apelianto greitį kalno apačioje, 109 metrų aukštyje (pagal jūros lygį).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 124 straipsnio 3 dalis, už kurios padarymą nubaustas J. J. G. II, numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia nustatyto greičio viršijimas nuo 20 iki 30 kilometrų per valandą. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojamo administracinio kaltinimo matyti, jog J. J. G. II patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2010 m. kovo 28 d., apie 11.03 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį važiavo 76 km/h greičiu, kai leistinas iki 50 km/h greitis.
J. J. G. II pažeidimą neigia iš esmės teigdamas, jog su pažeidimu nuo pat pradžių nesutiko, greičio jis neviršijo. Pagrindiniais tiek skundo, tiek apeliacinio skundo argumentais apeliantas įvardija abejones dėl panaudotos matavimo priemonės bei policijos pareigūnų kompetencijos dirbti su šia technine priemone.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse laikomasi praktikos, kad įrodinėjant KET pažeidimo ir leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių rodmenys yra pagrindinė įrodinėjimo priemonė, todėl asmeniui keliant abejones dėl panaudotos techninės priemonės patikimumo – būtina tokias abejones pašalinti.
Matyti, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nesiėmė konkrečių veiksmų, kad visi neaiškumai dėl greičio matavimo prietaiso naudojimo tinkamumo būtų pašalinti, nors tokia galimybė egzistavo. ATPK 256 straipsnio 3 dalis nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiai institucijai, šiuo atveju teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas byloje aplinkybes.
Pažymėtina, kad J. J. G. II skunde bei apeliaciniame skunde iškeltoms abejonėms dėl to, kad greičio matavimo prietaisas „Traffipatrol Nr. 507-013/60004“ buvo panaudotas ne pagal gamintojo technines specifikacijas, jų naudojimo instrukcijas (policijos pareigūnas, matuodamas automobilio greitį nebuvo tame pačiame aukštyje ir toje pačioje kryptyje kaip taškas, kurį jis matavo; greičio matavimo prietaisą veikė potencialūs trukdžiai, tokie kaip aukštos įtampos elektros įtampa, elektromagnetiniai trukdžiai nuo radijo siųstuvų ar mobiliųjų telefonų ir kt.), pašalinti yra būtinos specialios žinios. Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę.
Be to, pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, ar policijos pareigūnai F. K. ir V. S. apmokyti dirbti su greičio matuokliu „Traffipatrol 507-013/60004“. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintų Patrulių veiklos instrukcijos 9.4 punktą patruliams, vykdantiems eismo priežiūrą, privalomai keliami reikalavimai ir jiems privaloma būti susipažinusiems su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis, išlaikiusiems įskaitą ir mokėti šiais prietaisais naudotis. Tačiau, kaip minėta anksčiau, administracinio teisės pažeidimo byloje tokių duomenų nėra. Policijos pareigūnų parodymai teismo posėdžio metu, kad jie yra apmokyti dirbti su greičio matavimo prietaisu, nėra pakankamas įrodymas. Šiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus, t. y. įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog transporto priemonės greitį fiksavęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulis F. K. yra apmokytas dirbti su greičio matavimo prietaisais.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. J. G. II apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.