Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. T-2681-753/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-23
Bylos Nr.
T-2681-753/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15510-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
S. K.
Byla Nr. T-2681-753/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15510-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.10.1; 2.5.14.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 23 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. K. (S. K.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 27 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam S. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 5 mėnesių 25 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos, t. y. 2023 m. spalio 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra nustatyta vidutinė. Nuteistasis rodo pastangas koreguoti savo elgesį, nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo baustas drausmine tvarka, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse skatintas penkis kartus. Motyvuotai tęsia darbinę veiklą, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.

S. K. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 6 merų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2020 m. balandžio 21 d., pabaiga – 2026 m. balandžio 21 d.

Anksčiau teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės B. Č. atsiliepimas, kuriuo yra prašoma netvirtinti Komisijos priimto nutarimo, kadangi dar negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turės pakankamai valios ir motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirus draudimus bei įpareigojimus, kad laisvėje gebės tinkamai įsilieti į visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų elgesio taisyklių, kad jis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo diskreciją, įvertinus visus aktualius duomenis dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, spręsti ar yra visos sąlygos leidžiančios tvirtinti komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Atkreiptinas dėmesys, jog Komisijos nutarimas grindžiamas BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris nagrinėjamu atveju nėra tinkamas, nes nuteistasis dar nėra atlikęs dviejų trečdalių bausmės, o ir nuteistajam paskirta visa bausmė neviršija dešimties metų. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo laisvės atėmimo vietoje, dirba, yra šešis kartus skatintas, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tęsia darbinę veiklą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir tokiais būdais valdo riziką pakartotinai nusikalsti. Vis tik teismas pažymi, jog šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, jos tik patvirtina, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Pažymėtina ir tai, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas, leidžiantis spręsti, jog asmuo jau yra pasitaisęs, bausmės specialiosios prevencijos tikslai jau pasiekti ir nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Kaip jau minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent jo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo S. K. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką vis dar yra vertinama kaip vidutinė ir per keletą bausmės atlikimo metu atliktų vertinimų išliko vidutinė. Paskutinio vertinimo metu buvo nustatyta netgi keletas neigiamų kriterijų – maža darbo patirtis, profesinės kvalifikacijos neturėjimas, savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio neutralizavimas, nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Be to, netinkamai įvertintas pokytis lėšų tvarkymo ir pajamų srityje, nes išvadoje nurodyta, kad finansinių įsiskolinimų neturi, tačiau kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažymos, nuteistasis turi skolinių įsipareigojimų, kurie yra išieškomi priverstine tvarka, ir nors nuteistasis dirba, tačiau savanoriškai skolos nedengia. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimui teikė reikalingą informaciją atsargiai, kontroliuodamas teikiamos informacijos pobūdį bei informacijos sklaidos pasekmes vertinimo rezultatui, kas leidžia teigti, kad siekė sudaryti teigiamą, sau palankų įspūdį. Taigi, nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei nuostatų keitimu galėtų ir kartu privalėtų nusikalstamo elgesio riziką kur kas labiau sumažinti.

Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos duomenų, nuteistasis bausmės atlikimo metu šešis kartus buvo skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, tačiau taip pat net tris kartus pažeidė vidaus tvarką, nesilaikė įstaigos administracijos reikalavimų ir vartojo psichotropines medžiagas, ir nors už tai nuobaudos jam nebuvo skirtos, tačiau toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti laikomas nepriekaištingu. Kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones.

Teismas įvertina ir tai, kad S. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą. Anksčiau jis taip pat buvo teistas, jam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad tokios bausmės atlikimas nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas bei didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime, nevengė nelegalių pragyvenimo šaltinių.

Nors Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad lygtinio paleidimo atveju sunkumų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis nepatirs, tačiau tai nėra laikytina išskirtinai teigiama aplinkybe, kadangi bylos duomenys atskleidžia, jog darydamas nusikalstamas veikas jis sunkumų dėl gyvenamosios vietos taip pat nepatyrė, tačiau tai vis vien jo nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio raiškos. Narkotines medžiagas kuriomis prekiavo, jis laikė namuose ir platino aplink savo gyvenamąją vietą, todėl išlieka tikimybė, kad grįžęs po bausmės atlikimo gali užsiimti nusikalstama veika savo gyvenamojoje vietoje. Įsidarbinimo galimybės, kurias, kaip matyti iš nuteistojo nurodomos darbo patirties, nuteistasis taip pat turėjo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau ir tai jo nesulaikė nuo siekio pasipelnyti nusikalstamu būdu.

Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama, juo labiau nenustačius akivaizdaus nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčio. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, o pataisos procesą vykdant įkalinimo įstaigoje nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, kurios patvirtintų, jog ankstesnės nusikalstamos nuostatos nebėra vyraujančios nuteistojo asmens elgesyje. Tuo tarpu, sprendžiant S. K. lygtinio paleidimo klausimą, teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (2 metai 5 mėnesiai 25 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jau yra baigtas. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad kaip anksčiau nustatyta pozityvus poslinkis dar nėra pakankamas, o priešingas teisei elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis S. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. K. (S. K.) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė