Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

nutarimą priėmusios institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato atstovui Vaidui Kurmiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Pauliaus Rinkūno 2017-09-01 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Paulius Rinkūnas priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje ROIK Nr. 17071837458. Nutarime nurodoma, jog 2017-08-25 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK gavus iškvietimą ir nuvykus nurodytu adresu Dariaus ir Girėno g., ties pastatu Nr. 29, Plungėje, nustatyta, kad A. J., vairuodamas traktorių „New Holland“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo per geležinkelio pervažą, kai pusei transporto priemonės įvažiavus į pervaža pradėjo leistis ir ant transporto priemonės nusileido geležinkelio pervažos užtvaras. Užtvarui nusileidus, A. J. sustojo ir pervažininke dirbančios A. K. prašymu patraukė transporto priemonę, kad išvengtų susidūrimo su atvažiuojančiu traukiniu, dėl to buvo apgadintas geležinkelio pakeliamas užtvaras. Įvykio liudininkai D. P. ir M. Č. teigė, kad A. J. į geležinkelio pervažą įvažiavo nedegant draudžiamam šviesoforo signalui. Nustatyta, kad A. J. nepažeidė ANK 4212 str. 1 d., KET 168 punkto reikalavimus, todėl nėra pažeidimo sudėties.

2017 m. spalio 5 d. Plungės rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo AB „Lietuvos Geležinkeliai“ skundas dėl 2017 m. spalio 3 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2017-09-01 reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Pauliaus Rinkūno priimtą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 17071837458. Nurodė, kad 2017-08-25 d. Plungėje, Dariaus ir Girėno g. esančioje reguliuojamojoje geležinkelio pervažoje, traktorius- ekskavatorius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadino AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausantį turtą – B pusės pervažos užtvaro užkardą. Pasak pervažininke dirbančios A. K., užtvaro nusileidimas yra automatinis, nusileidžiantis tik praėjus 16 sekundžių po to, kai užsidega raudonas šviesoforo signalas, tačiau šio įrodymo pagrįstumas nevertintas ir į jį atsižvelgta nebuvo. Todėl mano, kad Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK tirdamas įvykį neatliko išsamaus ir nešališko visų įvykio aplinkybių išnagrinėjimo, netikrino pervažininke dirbančios A. K. parodymų. Plungėje, Dariaus ir Girėno g. pervažos veikimo principas: įsijungus pervažos šviesoforų mirksimieji raudoni žiburiai ir po 14 sek. pradeda leistis pervažos užtvaro užkardai. Jokių sistemos gedimų dėl kurių galėjo įvykti minėtas įvykis, nebuvo. Užkardos nusileidimą ant traktoriaus lėmė tai, kad traktoriaus vairuotojas pradėjo važiuoti per pervažą degant raudonam šviesoforo signalui. Nutarime remtasi tik liudininkų D. P. ir M. Č. parodymais, kurių teisingumas nebuvo tikrinamas.

Teismo posėdžio metu asmuo, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn, A. J. parodė, kad stovėjo prie uždaros geležinkelio pervažos. Pervažos užtvarą pakėlus per pervažą važiavo trys automobiliai, ir jis, ketvirtas. Įvažiavus į pervažą puse transporto priemonės, pradėjo leistis pervažos užtvaras ir jį kliudė. Jo transporto priemonė didelė, 10 t traktorius, kurio priekyje ir gale kaušai, turi žiūrėti, kad niekur nekliūtų. Gal važiuojant ir užsidegė raudonas (šviesoforo signalas) jam jau įvažiavus. Dabar AB „Lietuvos geležinkeliai“ sako, kad pervažos pakeliamas užtvaras pradeda leistis po 10 sek. kai įsijungia raudonas šviesoforo signalas, tada sakė, kad po 10 sek., dar kitur skaitė, kad po 16 sek. Mano, kad policijos pareigūnas yra priėmęs teisingą sprendimą ir prašo skundą atmesti.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. P. parodė, kad stovėjo kitoje pusėje pervažos nuo degalinės „Milda“. Atsidarius pervažai, išsijungus šviesoforui ir pasikėlus užtvarui, pradėjo iš abiejų pusių judėti transporto priemonės, pravažiavus kelioms transporto priemonėms staiga užsidegė žybsintis šviesos signalas ir nusileido užtvaras, tuo tarpu važiavo ta transporto priemonė (A. J. vairuojamas traktorius-ekskavatorius „New Holland“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas nematė to įspėjamojo signalo. Šiuo atveju gali pasakyti, kad tas žmogus nekaltas, nes jis negalėjo tuo pačiu metu matyti to signalo ir nusileidžiančio užtvaro, nes neturėtų važiuojant transporto priemonei nusileisti užtvaras. Važiuojant visai transporto priemonių kolonai jis važiavo su didele transporto priemone-traktoriumi, jis negalėjo matyti važiuodamas, judėdamas, nes ten iš kart užsidegė šviesos signalas ir nusileido užtvaras. Jis stovėjo kitoje pusėje ir matė vaizdą iš priekio, ten sistemoje kažkas negerai buvo, nes neįsivaizduoja kodėl pravažiavus 3 transporto priemonėms turėtų užsidegti šviesos signalas ir nusileisti užtvaras.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. K. parodė, kad datos nepamena, tą dieną pervažos užtvaras buvo pakeltas kadangi buvo laisvas kelias, galėjo atidaryti. Automobiliai buvo iš visų pusių, iš vakarinės pusės 3 automobiliai pravažiavo, o prieš tą traktorių stovėjo lengvoji, ji pralėkė pro raudoną, tas (A. J.) nieko negalvodamas irgi manė pralėks pro raudoną. Nuo užtvaro iki šviesoforo yra apie 10 metrų. Važiuodamas kolonoje vairuotojas aišku, kad matys šviesoforą. Po kelių sekundžių atidarius uždarytą pervažą, pervaža vėl užsidarė. Vairuotojai turi matyti raudoną šviesoforą, šimtu procentų matė tą raudoną, niekaip negalėjo nematyti. Kol užtvaras nusileidžia, praeina 16 sekundžių, prieš nusileidžiant užtvarui užsidega raudonas šviesos signalas, jis blyksi ir tada leidžiasi užtvaras. Nėra taip, kad užtvaras iš kart nukreta, praeina 16 sekundžių ir užtvaras leidžiasi, o kai traktorius važiavo pro raudoną - taip ir įvyko.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. Č. parodė, kad tuo metu važiavo per pervažą. Jis sustojo prie lentelės, kur yra perspėjama po kiek laiko užsidaro ir atsidaro pervaža, toje vietoje buvo labai gerai matoma pervaža. Tuo momentu stebėjo pervažą. Geležinkeliu pravažiavus sąstatui užgeso šviesos (įspėjamieji šviesoforo signalai), pasikėlė pervažos užtvaras ir per pervažą nuo Plungės miesto pusės pravažiavus 1-2 transporto priemonėms ir pradėjus važiuoti traktoriui užsidegė raudonas šviesoforo signalas ir pradėjo leistis pakeliamas pervažos užtvaras. Nesuprato, kodėl buvo pakeltas tas užtvaras, suklaidino tą vairuotoją (A. J.), suprato kad yra kažkokie techniniai dalykai. Nors tiksliai nepasakytų, tačiau pirmas per pervažą važiavęs automobilis pravažiavo dar degant raudonam šviesoforo signalui, vos pasikėlus pervažos užtvarui į reikiamą aukštį. Kad raudona buvo užgesusi pirmam automobiliui dar abejotų, bet kad traktorius įvažiavo kai raudonas signalas buvo užgesęs – tai šimtu procentų. Garsinio signalo negirdėjo, gal per toli stovėjo.

Nutarimą priėmusios institucijos Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK atstovas Vaidas Kurmis parodė, kad jų nuomone nutarimas nepradėti administracinės teisenos yra pagrįstas, kadangi byloje nebuvo pateikta objektyvių ir pagrindžiančių įrodymų, kad techninė įranga šiuo atveju veikė be priekaištų. Liudytojai patvirtino, kad pasikėlus užtvarui eismas pradėjo vykti abiem kryptimis, važiavo 3 automobiliai, kas logiškai patvirtina, kad per 15 sekundžių tos mašinos faktiškai galėjo pravažiuoti, liudytojas M. Č. betarpiškai patvirtino, kad raudonas signalas nedegė, o liudytojas D. P. visumoje konstatuoja visą pačią situaciją, kad pažeidėjų nebuvo ir eismas prasidėjo tada, kai raudonas šviesoforas nedegė ir buvo pakeltas užtvaras. Pagal esamą situaciją negalėjo 16 sekundžių degti raudonas, o pasikėlus užtvarui vėl užsidegti raudonas ir degti 16 sekundžių ir po to tik leistis užtvarui. Akivaizdu iš visos situacijos, kad įvyko techninis gedimas, nesuveikė tinkamai. Minėtos faktinės aplinkybės yra neginčijamos, jei ateityje būtų galima filmuoti, pervažą iš abiejų pusių apimant šviesoforų signalo matymą, bet šiuo metu tokios galimybės nėra. Šiuo metu techninė įranga nesuveikė. Palaiko savo nutarimą ir parašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 590 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Iš skundo medžiagos matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Paulius Rinkūnas priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje ROIK Nr. 17071837458, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties.

Analizuojant pateiktą medžiagą matyti, jog 2017-08-25, Plungėje, Dariaus ir Girėno g. esančioje geležinkelio pervažoje, A. J. transporto priemone „New Holland“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant per geležinkelio pervažą pradėjo leistis geležinkelio pervažos užtvaro užkardas. A. J. nespėjus pervažiuoti geležinkelio pervažos užtvaro užkardas nusileido ant minėtos A. J. vairuojamos transporto priemonės. Geležinkelio pervažoje dirbančios A. K. prašymu, siekiant išvengti susidūrimo su traukiniu, A. J. patraukė transporto priemonę „New Holland“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl buvo apgadintas geležinkelio pervažos užtvaro užkardas. Institucijos 2017-09-01 priimtame nutarime nurodyta, kad atsižvelgiant į asmens, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn parodymus, taip pat kitų įvykį mačiusių liudytojų parodymus nustatyta, kad A. J. įvažiavo į pervažą nedegant draudžiamam šviesoforo signalui, todėl konstatuota, kad A. J. nepažeidė ANK 421 str. 1 d. bei KET 168 punktų reikalavimus.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateiktame skunde iš esmės nurodė, kad Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK tirdamas įvykį neatliko išsamaus ir nešališko visų įvykio aplinkybių išnagrinėjimo, netikrino geležinkelio pervažoje dirbančios A. K. parodymų, nepateikė jokių argumentų, kodėl į minėti parodymai buvo netikrinti. Be to, nebuvo tikrinamas liudininkų D. P. ir M. Č. parodymų teisingumas, kuriais buvo remiamasi Institucijos priimtame nutarime. Pareiškėjas taip pat patikslino, kad Plungėje, Dariaus ir Girėno g. esančioje pervažoje įsijungus pervažos šviesoforų mirksimiesiems raudoniems žiburiams po 14 sek. pradeda leistis pervažos užtvaro užkardai. Pervaža veikė pagal šį principą ir jokių sistemos gedimų dėl kurių galėjo įvykti minėtas eismo įvykis, nebuvo.

A. K. rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu teigė, kad tiek A. J. tiek ir prieš jį važiavęs automobilis į pervažą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, tuo tarpu A. J. teigia, kad į pervažą pradėjo važiuoti nedegant raudonam šviesoforo signalui ir geležinkelio užtvarui būnant pakeltam. Šias aplinkybes A. J. taip pat nurodė ir rašytiniuose paaiškinimuose. Be to, teismo posėdžio metu liudytojais apklausti M. Č. bei D. P. taip pat patvirtino, kad A. J., vairuodamas traktorių-ekskavatorių „New Holland“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per pervažą pradėjo važiuoti nedegant raudonam šviesoforo signalui. Byloje nenustatyta, kad M. Č. ar D. P. būtų suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai sutampa tarpusavyje bei su paties A. J. nurodytomis aplinkybėmis, todėl netikėti šių, įvykį mačiusių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog A. J. vairuojama transporto priemonė – traktorius-ekskavatorius, todėl A. J. minėta transporto priemone galėjo važiuoti ganėtinai nedideliu greičiu, todėl tikėtina, kad A. J. vairuodamas traktorių-ekskavatorių galėjo ir nespėti pervažiuoti geležinkelio pervažos jau pradėjus leistis geležinkelio pervažos užtvaros užkardui. Be to, kaip matyti iš byloje esančių Vietinės pervažos su užtvarais sistemos valdymo reikalavimų 6.1.2 punkto pervažoje įspėjimo būsena įjungiama iš valdiklio arba gavus komandą; gavus komandą pradeda pakaitomis mirksėti pervažos šviesoforai ir pradeda veikti garsinis signalas, praėjus 14 sekundžių po įspėjimo būsenos įjungimo komandos pradeda leistis užtvarai, t. y. užtvaro nusileidimo pradžia skaičiuojama ne nuo to momento, kai įsijungia pakaitomis mirksintys pervažos šviesoforai ir pradeda veikti garsinis signalas, o nuo to momento, kai įjungiama įspėjimo būsena. Todėl neabejotinai konstatuoti, kad pradėjus pakaitomis mirksėti pervažos šviesoforams ir pradėjus veikti garsiniam signalui tiksliai po 14 sek. pradeda leistis pervažos užtvaros užkardas, šiuo atveju negalima.

Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų konstatuoti, kad A. J. tyčia, matydamas pakaitomis mirksintį raudoną šviesoforo signalą važiavo per pervažą, negalima, taip pat tikėtina, kad asmuo šiuo konkrečiu atveju pakankamai pagrįstai galėjo ir nesitikėti, jog atsidarius uždarytai geležinkelio pervažai ir pravažiavus vos keliems priekyje kolonoje stovėjusiems automobiliams, praėjus apie 42 sek. pervaža vėl užsidarys.

Pažymėtina, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010)

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai kad tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas, o byloje neginčytinų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad A. J. į geležinkelio pervažą įvažiavo degant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui, nėra, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nors Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą išsamiai nutarime neanalizavo, nenurodė surinktų įrodymų nuoseklumo, jų prieštaravimų, tačiau vien ši aplinkybė, nesudaro pagrindo teigti, jog Institucija tam tikrų įrodymų nevertino ir netyrė, bei dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad Institucija rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo įrodymus, kuriais grindžiamos išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai padaryti nebuvo.

Esant minėtoms aplinkybėms, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Pauliaus Rinkūno 2017-09-01 nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje ROIK Nr. 17071837458 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, UAB „Lietuvos geležinkeliai“ skundas netenkintinas (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Lietuvos geležinkeliai“ skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Pauliaus Rinkūno 2017-09-01 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje ROIK Nr. 17071837458 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.