- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-23
- Bylos Nr.
- 1A-146-197/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Kęstutis Jucys, Laima Garnelienė
- Nuteistasis
- J. J., A. J., D. S.
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Jucio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. J. (J. J.) ir A. J. (A. J.) skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį bei nubaustas:
pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme,pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. J. paskirtas bausmes sumažino vienu trečdaliu ir jam skirta pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir A. J. paskirta galutinė subendrinta – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant:
dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, leidimo, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslais.
J. J. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį bei nubaustas:
pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme,pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. J. paskirtas bausmes sumažino vienu trečdaliu ir jam skirta pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir J. J. paskirta galutinė subendrinta – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant:
dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, leidimo, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslais.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. S. (D. S.) pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. ir J. J. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su D. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dalis kurių organizavo privalomų pateikti muitinei daiktų (akcizais apmokestinamų prekių) kontrabandą, kaip bendravykdytojai visi kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išvengdami muitinės kontrolės, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus (akcizais apmokestinamas prekes), o būtent: jie, turėdami tikslą – padaryti akcizais apmokestinamų prekių kontrabandą bei disponavimą šiomis prekėmis ir veikdami visi kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dalis kurių organizavo privalomų pateikti muitinei daiktų (akcizais apmokestinamų prekių) kontrabandą, tai yra parengė nusikalstamą veiką – 2015 m. rugsėjo 8 d. privalomų pateikti muitinei daiktų (akcizais apmokestinamų prekių) neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (duomenys neskelbtini) prieigose, jos mechanizmą ir vadovavo šiai nusikalstamai veikai, – jie, kaip bendravykdytojai, atliko nusikalstamus veiksmus, kurių metu visi kartu 2015 m. rugsėjo 8 d., apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini) prieigose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1122-1123, apie 1 metro atstumu nuo valstybės sienos žyminčio ženklo Nr. 1122 link nuo valstybės sienos žyminčio ženklo Nr. 1123, nepereidami valstybės sienos, perėmė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų nusikalstamos veikos bendrininkų, esančių Baltarusijos Respublikos teritorijoje, tuo metu per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją permestas cigarečių dėžes – 3 460 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (banderolėmis) ir tokiu būdu, išvengiant muitinės kontrolės, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus – 3 460 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (banderolėmis), kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą, ir sudarė 9 848,20 Eur.
Taip pat, jie veikdami visi kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, t. y. neturėdami licencijos; Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2, 3 punktų reikalavimus, nustatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama laikyti ir gabenti didesnį negu leistiną kiekį tabako gaminių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio banderolėmis, bei kontrabandinius tabako gaminius, turėdami tikslą – padaryti akcizais apmokestinamų prekių kontrabandą bei disponavimą šiomis prekėmis ir veikdami visi kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie organizavo akcizais apmokestinamų prekių neteisėtą gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra parengė nusikalstamą veiką – 2015 m. rugsėjo 8 d. akcizais apmokestinamų prekių neteisėtą gabenimą nuo kontrabandos padarymo vietos – (duomenys neskelbtini) prieigų, A. J., J. J. ir D. S., kaip bendravykdytojai, atliko nusikalstamus veiksmus, kurių metu visi kartu 2015 m. rugsėjo 8 d., apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini) prieigose, neteisėtai gabeno nuo kontrabandos padarymo vietos, esančios tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1122-1123, apie 100 metrų atstumu į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, – kontrabandos būdu per valstybės sieną atgabentas (permestas) Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamas prekes: 3 460 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (banderolėmis), kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 9 848,20 Eur, kur neteisėtai gabenamos prekės buvo sulaikytos valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. J. apeliaciniu skundu prašo atsižvelgti į tai, kad nėra padaręs sunkių nusikaltimų, o yra padaręs tik du viešosios tvarkos pažeidimus, dėl ko labai gailisi, ir nurodo, kad yra atlikęs 90 parų arešto bausmę. Prieš tai jam buvo paskirtas laisvės apribojimas, todėl negalėjo išvykti dirbti į užsienį pagal savo profesiją – vagonų tikrintojas-remontininkas, nes neranda tokio darbo Lietuvoje.
Apeliantas labai gailisi dėl padarytos veikos, teigia iš karto prisipažinęs ir padėjęs ikiteisminiam tyrimui, todėl prašo skirti švelnesnę bausmę – baudą, ir nustatyti ilgesnį terminą baudos išmokėjimui.
Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Teigia, kad pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, todėl byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be to, jo padarytų veikų pavojingumas nedidelis, o gabenamų cigarečių vertė tik 10 MGL didesnė, negu ta riba, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nors ir buvo teistas 2011 m., ir teistumas neišnykęs, bet paskirtą bausmę atliko. Pažymi, kad buvo teistas už vagystę, o ne už nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, todėl nepagrįstai pripažintas recidyvistu ir tuo pagrindu paskirtas laisvės atėmimas.
Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes ir tai, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. pradėjo dirti, prašo pakeisti už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyse, 199² straipsnio 1 dalyse, bausmės rūšis ir vietoje laisvės atėmimo bausmės skirti baudą, artimą minimumui, bei jos mokėjimą išdėstyti 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. J. ir nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų J. J. ir A. J. apeliaciniai skundai atmetami.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos ir motyvuotos teismo išvados dėl nuteistųjų kaltės, t. y., kad jie tyčia išvengdami muitinės kontrolės, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus (akcizais apmokestinamas prekes), o taip pat, kad jie tyčia neteisėtai, pažeisdami nustatytą tvarką gabeno akcizais apmokestinamas prekes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jų nusikalstamų veikų kvalifikacijos yra teisingos. Abu nuteistieji šioje dalyje nuosprendžio neginčija, savo kaltę pripažino ir pirmosios instancijos teisme, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsniu, buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Nuteistieji tik nesutinka su jiems paskirtos bausmės rūšimi ir prašo skirti baudas.
Bausmės skiriamos remiantis baudžiamuoju įstatymu pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį. Be to, teismas turi kreipti daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.
Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61, 64¹, 75 straipsnių nuostatas.
Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas skiriant bausmę J. J. ir A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei kad nusikalstamas veikas padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1dalies 13 punktas).
Abu nuteistieji padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, ankščiau nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio prasme laikytini recidyvistais, daug kartų bausti administracine tvarka, nedirbantys. Įvertinęs šias aplinkybes apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad jiems skirti bausmę – baudą netikslinga, todėl abiems už inkriminuojamų nusikaltimų padarymą teisingai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius, atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo aplinkybes, gabentų cigarečių kiekį, kurių vertė nežymiai viršija 250 MGL, nustatė mažesnius nei šių bausmių vidurkiai. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažintos vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Buvo įvertinta ir tai, kad nusikalstamos veikos kontrabanda ir neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių gabenimas padaryti vieningais veiksmais – nenustatytiems asmenims permetus cigarečių dėžes į Lietuvos Respublikos teritoriją, apeliantai kartu su nuteistuoju ir D. S. jas paėmę gabeno į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą ir vos už 10 metrų buvo sulaikyti, todėl laikė, kad veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmes už šias nusikalstamas veikas pagrįstai subendrino apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su aptartomis kaltininkų asmenybėmis, t. y. nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jų nuo visuomenės, todėl jų atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtų bausmių vykdymas atidėjo didesniam nei minimaliam terminui bei skyrė įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį. Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Nuteistojo J. J. nurodomas argumentas, kad yra atlikęs anksčiau paskirtą 90 parų arešto bausmę, galėjo būti svarbus tik svarstant klausimą dėl bausmių subendrinimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra duomenų apie tai, kokia likusi jo neatlikta arešto bausmės dalis, ir pažymėjo, kad siekiant išvengti su nuosprendžio vykdymu susijusių neaiškumų, bausmių bendrinimo klausimas gali būti sprendžiamas pagal kompetentingos institucijos teikimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas šių bausmių nebendrino. Prie nuteistojo apeliacinio skundo pridėtas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pažymėjimas patvirtina, kad J. J. 2016 m. liepos 27 d., t. y. po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, paleistas iš bausmės atlikimo vietos atlikus arešto bausmę. Šis dokumentas rodo, kad teismas pagrįstai nebendrino bausmių ir to ateityje nereikės daryti. Nuteistojo nurodomi argumentai, kad Lietuvoje neranda darbo ir norėtų dirbti užsienyje, yra deklaratyvūs ir negali būti pagrindu keisti bausmės rūšį. Tuo labiau, kad jis savo prašyme Vilniaus apygardos teismui dėl būsimos galimos bausmės skyrimo, nurodo, jog pinigų sumokėti baudai jis neturės (t. 3, b. l. 23).
Nuteistojo A. J. visi nurodyti apeliacinio skundo argumentai dėl kitos bausmės rūšies – baudos skyrimo, buvo apygardos teismo išsamiai įvertinti. Tai, kad jis pradėjo dirbti rodo, jog jis vykdo nuosprendžiu paskirtą vieną iš pareigų, bet tai nėra pagrindas skirti kitą bausmės rūšį – baudą.
BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, kurį padarė būdamas pilnametis, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Abu apeliantai atitinka šias sąlygas.
Nuteistasis J. J. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 10 mėnesių. Šį tyčinį nusikaltimą jis padarė 2013 m. sausio 1 d., t. y. būdamas pilnamečiu. Minėta bausmė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi pakeista areštu 90 parų. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, kaip ir buvo minėta pirmiau, jis dar nebuvo baigęs atlikti šios bausmės.
Nuteistasis A. J. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs du nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir vieną nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas subendrinta bausme laisvės apribojimu 1 metams. Šiuos tyčinius nusikaltimus jis padarė 2011 m. gegužės 8-13 d., t. y. būdamas pilnamečiu. Šią bausmę jis atliko 2012 m. gruodžio 20 d.
Taigi, apygardos teismas pagrįstai pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdami recidyvistais.
Nuteistiesiems paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą, todėl keisti nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų A. J. (A. J.) ir J. J. (J. J.) apeliacinius skundus atmesti.