Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1010-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-09-12
Bylos Nr.
1-1010-1060/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
R. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1010-1060/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42458-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 12 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs.

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ž. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2018 m. rugsėjo 2 d. apie 16.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia suėmė rankomis ir jėga suspaudė nukentėjusiajai G. M. Ž. abi rankas ties žastais, tokiu būdu smurtaudamas šeimos nariui – motinai G. M. Ž. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. Ž. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau savo veiksmų esmę suprato. Jis gyvena kartu su mama G. M. Ž., kuri sunkiai vaikšto, jai padeda dirbti ūkio darbus. Pats nedirbantis, pragyvena iš gaunamos pašalpos. Dažniausiai konfliktai su mama kyla, kai jis išgeria alkoholio. 2018 m. rugsėjo 2 d. apie 16.00 val. į namus grįžo girtas. Su mama dėl jo draugės kilo konfliktas. Jis supykęs pradėjo šaukti, mamą galėjo pavadinti „pletkininke“. Mama pasakė, kad iškvies policiją. Kadangi nenorėjo, jog dėl bet kokio menkniekio mama skambintų į policiją, ištraukė telefono laidą. Po to, pamatė, kad mama mobiliuoju telefonu kviečia policija. Jis priėjęs prie mamos rankomis suspaudė jos abi rankas ties žastais, mama šaukė, kad paleistų, kad jai skauda. Po to išėjo į savo kambarį, o mama pasakė, kad iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, jis buvo piktas ant mamos, kad ji dėl paprasčiausio konflikto juos iškvietė. Būdamas supykęs galėjo pasakyti, kad pažiūrės kas bus kai grįš, tačiau tai sakydamas nieko blogo nemanė, ketinimų mušti mamą, sudeginti ar susprogdinti namus, neturi ir nesiruošia to daryti. Dėl to, kad suspausdamas rankas sukėlė mamai G. M. Ž. fizinį skausmą, prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Pasižada su mama nekonfliktuoti, nevartoti prieš ją jokio smurto (b. l. 41-42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusi G. M. Ž. parodė, jog sūnus būdamas neblaivus kai kada būna agresyvus. 2018 m. rugsėjo 2 d. apie 16.00 val. sūnus grįžo namo girtas. Ji jam virtuvėje padavė valgyti, o jis pradėjo burnoti, kad ji nepriima į savo namus su juo kartu gyventi kažkokios moters. Sūnus ją vadino „kale“, „pletkininke“. Jai pasakius, kad nusiramintų, nes iškvies policiją, R. Ž. pagriebė virtuvėje ant spintelės stovintį laidinį telefoną, ištraukė iš rozetės ir išnešęs į lauką išmetė pro duris. Supratusi, kad jo agresija kyla iš turėto mobilaus telefono surinko pagalbos numerį ir išsikvietė pagalbą. Tuo metu į kambarį grįžo sūnus, pamatęs jos rankose mobilųjį telefoną, sugriebė jai už abiejų rankų virš alkūnių ir stipriai suspaudė, sukeldamas fizinį skausmą. Po to, pagriebė nuo stalo akinių dėklą su akiniais, galvodamas, kad tai telefonas, ir nuo jos atsitraukė. Dėl išmesto laidinio telefono žalos sūnui nereiškia. Skausmą rankose juto apie valandą laiko. Sūnus atvykus policijos pareigūnams jai dar grasino (b. l. 16-17).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

2018 m. rugsėjo 2 d. protokolu-pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad G. M. Ž. pranešė, jog 2018 m. rugsėjo 2 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), jos sūnus R. Ž., gyvenantis tuo pačiu adresu, gyvenamojo namo virtuvėje, konflikto metu norėdamas atimti telefoną, sugriebė jai už abiejų rankų ir stipriai suspaudė, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 5-6);

2018 m. rugsėjo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvė (b. l. 8-9, 10-13);

2018 m. rugsėjo 2 d. alkoholio matuoklio kvitu Nr. 1749, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 2 d.16.37 val. R. Ž. nustatytas 2,96 promilių girtumas (b. l. 14).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. Ž. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kad konflikto su motina metu tyčia suėmė rankomis ir jėga suspaudė nukentėjusiajai G. M. Ž. abi rankas ties žastais. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų ji juto fizinį skausmą.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad R. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 51-53, 55). Civilinio ieškinio nukentėjusi nereiškė, dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusioji neprieštaravo (b. l. 56).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: R. Ž. teistas, teistumas išnykęs (b. l. 32-33), baustas administracine tvarka (b. l. 24-30), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 36), nedirba (b. l. 23), registruotas Darbo biržoje (b. l. 22). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – 9 mėnesių laisvės apribojimo.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. Ž. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaitomas R. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-09-02 17.00 val. iki 2018-09-03 14.25 val. (viena para).

Teismas paskiria kaltinamajam R. Ž. vieną BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Kaltinamajam R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48-49) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje, per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Ž. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje, per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kaltinamąjį R. Ž. įpareigoti per 4 (keturių) mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Įskaityti į paskirtos bausmės laiką R. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-09-02 17.00 val. iki 2018-09-03 14.25 val. (viena parą), prilyginant vieną laikino sulaikymo parą dviem laisvės apribojimo dienoms.

Palikti galioti R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam R. Ž. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam R. Ž. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Išaiškinti R. Ž., kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė