- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- AN2-8-334/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00080-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė (pirm.)
- Institucija
- Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK Veiklos skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. K.-M.-E. įgalioto atstovo advokato G. G. pateiktą apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. K.-M.-E. (toliau – apeliantė) buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021-09-03 16.33 val. kelio (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį sankryžoje, pagrindiniame kelyje pažymėtame kelio ženklu Nr. 108 „sankryža su šalutiniu keliu“, lenkė ta pačia kryptimi važiavusią kitą transporto priemonę. Jai už tai administraciniu nurodymu buvo pasiūlyta iki 2021-09-18 sumokėti 85 Eur baudą ir skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Šios baudos nesumokėjus, 2021-10-15 Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK (toliau – Institucija) nutarimu paskirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
2. Nesutikdama su aukščiau minėtu Institucijos nutarimu, R. K.-M.-E. pateikė skundą Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams, tačiau to paties teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi, jos skundas buvo atmestas, o Institucijos nutarimas paliktas nepakeistu.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu R. K.-M.-E. įgaliotas atstovas advokatas G. G. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį ir pakeisti Institucijos nutarimą, neskiriant specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo. Nurodo, kad apeliantė savo kaltę pripažino visiškai, o nurodyti ankstesnius administracinius baustumus ji pamiršo dėl savo meniškos sielos ypatumų. Anot atstovo advokato, apeliantė nėra piktybinė KET pažeidėja, be to, byloje pateikti kiti ją charakterizuojantys duomenys leidžia jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į pateiktą skundą Institucija, priėmusi nutarimą, nesutinka su pateiktais reikalavimas ir mano, kad administracinio poveikio priemonė R. K.-M.-E. buvo paskirta visiškai pagrįstai. Institucija pažymi, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas susijęs su darbine veikla, šeimyninėmis aplinkybėmis nelaikytinas išskirtinėmis aplinkybėmis galinčiomis lemti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Mano, kad neskyrus specialiosios teisės atėmimo R. K.-M.-E. nebus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia vairuotojams baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, įstatymas imperatyviai reguliuoja ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos skyrimą, todėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nagrinėjamu atveju yra privalomas.
8. Visgi, ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
9. Teismų praktikoje ne kartą jau pasisakyta, kad mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).
10. Apygardos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju spręsti, kad R. K.-M.-E. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams yra neteisinga, nėra jokio pagrindo. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl galimybės apeliantei taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir savo sprendimą jų netaikyti motyvavo. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į padarytą veiką, pažeidimo pobūdį, apeliantės asmenybę ir kitas aplinkybes, su tokiu apylinkės teismo sprendimu neturi pagrindo nesutikti.
11. Nors tiek pateikiant skundą Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams, tiek ir apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į apeliantę charakterizuojančią medžiagą, kad teisė vairuoti jai reikalinga dėl darbo, vaiko auklėjimo, priežiūros, būtiniausių poreikių tenkinimo, kad dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, tačiau šios minimos aplinkybės neduoda pagrindo administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas. Aplinkybė, jog teisė vairuoti R. K.-M.-E. reikalinga dėl darbo bei vaiko auklėjimo, priežiūros buvo žinoma ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jos nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, todėl kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra tik pačios administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K.-M.-E. neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (toliau-KET). Be to, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinės veiklos pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės ar trumpinti jos terminą.
12. Maža to, iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti ir tai, kad R. K.-M.-E. net vienuolika kartų traukta administracinėn atsakomybėn už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus (vairavo automobilį, kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; pastatė automobilį stovėjimo vietoje, kurioje taikoma vietinė rinkliava ir jos nesusimokėjo; pastatė automobilį pažeisdama kelio ženklą Nr.531) ir šešis kartus bausta už šiurkštų KET pažeidimą – greičio viršijimą (1 t., b. l. 20-32). Tokia administracinių nusižengimų gausa apeliantę charakterizuoja neigiamai, kaip piktybiškai KET reikalavimų nepaisančią pažeidėją, ir leidžia spręsti, kad praeityje R. K.-M.-E. skirtos nuobaudos pakankamos įtakos neturėjo bei nelėmė pastarosios apsisprendimo būti pareigingesne vairuotoja. Todėl, vertinant tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, apylinkės teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad švelninti R. K.-M.-E. skirtą nuobaudą nėra jokio pagrindo.
13. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (apsunkinta galimybė laisvai judėti, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, pasirūpinti artimųjų poreikiais) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Skiriant administracines nuobaudas, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų padarinių, nes per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
14. Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad R. K.-M.-E. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantei paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos institucijai ir apylinkės teismui ir kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu R. K.-M.-E. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Nusižengimą R. K.-M.-E. padarė naudodamasi specialia teise, todėl jos atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam terminui – 3 mėn. laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui priemone, siekiant administracinės nuobaudos tikslų.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad R. K.-M.-E. paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, todėl keisti ar naikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą ir R. K.-M.-E. įgalioto atstovo advokato G. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.