Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2018-07-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-840-1046/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-07-13
Bylos Nr.
A5.-840-1046/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00373-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Pažeidėjas
E. I.
Kategorijos
Nuorašas
Administracinė byla Nr. A5-840-1046/2018Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00373-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4; 6.1; 21.9.10. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARI MA S2018 m. liepos 13 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai E. I.,

institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus atstovui D. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, netekėjusios, aukštojo išsilavinimo, vykdančios individualią veiklą, gyvenančios (duomenys neskelbtini), nebaustos administracine tvarka, neteistos, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. I. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji, būdama darbdaviu D. J. atžvilgiu, neužtikrino, kad D. J. laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 4 d. iki 2017 m. liepos 31 d. būtų leidžiama dirbti, t. y. fizinio asmens, pilietės E. I. naudai, tik pasirašius darbo sutartį, įteikus jai antrą darbo sutarties egzempliorių ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Šalies argumentai

E. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nebuvo įdarbinusi D. J.. D. J. prekiavo netoliese ir jos susipažino., D. J. prekės būdavo sudėtos ant žemės, todėl ji (E. I.) iš geros valios pasiūlė D. J. savo prekes susidėti ant laisvo stalo šalia. D. J. sunkiai sekėsi ir jos finansinė padėtis buvo sunki, todėl į skolą davė D. J. prekių bendros 73,50 Eur sumos. D. J. pasirašė paskolos raštelį. Skolą turėjo grąžinti iki 2018 m. vasario 10 d. iki tos datos skolos negrąžino, todėl D. J. rašė SMS žinutes, prašydama atiduoti pinigus už prekes. D. J. vis žadėjo grąžinti skolą, bet taip ir negrąžino, todėl 2018 m. balandžio mėnesį ji (E. I.) kreipėsi į skolų išieškojimo firmą. D. J. buvo išsiųstas reikalavimas sumokėti skolą ir po to D. J. jai pradėjo grasinti, kad įduos Darbo Inspekcijai (pagarsina SMS žinučių turinį) D. J. žinutes rašė iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko D. J. kreipėsi į Darbo inspekciją melagingai nurodydama, kad pas ją (E. I. nelegaliai dirbo). Mano, kad tokiu būdu D. J. siekia išvengti skolos mokėjimo. D. J. 2017 m. vasario mėnesį pas ją dirbti negalėjo, nes tą mėnesį ji (E. I.) visai neprekiavo turguje. Iš tikrųjų buvo įdėjusi skelbimą į laikraštį, kad ieško žmogaus darbui turguje, nes pati tuo metu su vaiku planavo išvykti mėnesiui į užsienį, bet taip ir neišvyko. D. J. apie tai žinojo ir dabar šiomis aplinkybėmis naudojasi.

Liudytoja D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo pas E. I. nuo 2017 m. vasario pirmo savaitgalio iki 2017 m. liepos paskutinio savaitgalio – prekiavo apatiniu trikotažu (duomenys neskelbtini). Laikraštyje rado skelbimą, kad ieškomas žmogus prekybai turguje. Prekiavo kartu su E. I. vienoje didelėje palapinėje, tik skirtingose palapinės pusėse. Kartais prekiaudavo ir viena. Buvo sutarusios, kad E. I. mokės po 15 Eur už vieną darbo dieną. Dirbo nelegaliai. Paskaičiavo, kad dirbdama pas E. I. uždirbo apie 750 Eur, o E. I. už ją turėjo sumokėti apie 216 Eur mokesčių valstybei, bet to nepadarė. Iš E. I. buvo pasiskolinusi prekių už 73,50 Eur,. Šias prekes pardavė vienai pažįstamai, bet skolos E. I. negrąžino. Kai E. I. kreipėsi dėl skolos išieškojimo į skolos išieškojimo įmonę, tada iš principo pati kreipėsi į Darbo inspekciją ir pranešė apie nelegalų darbą.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė pripažinti E. I. kalta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį bei skirti jai sankcijoje numatytą nuobaudą, nes jos veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

Institucija administracinėn atsakomybėn traukiamos E. I. kaltę grindžia šiais įrodymais: 2018 m. birželio 12 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDI-ANR_P-1042-2018 (b. l. 1-2); 2018 m. birželio 11 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu, iš kurio matyti, kad 2018 m. gegužės 19 dieną apie 9.00 val., Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. M. ir vyriausiasis darbo inspektorius D. R. atliko neplaninį patikrinimą nelegalaus darbo (neteisėtos veikos) kontrolės adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste. Patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) buvo rasta dirbanti E. I., kuri dirbo turėdama individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktus D. J. ir E. I. paaiškinimus yra konstatuotas faktas, kad pilietė D. J. dėl darbo susirado pilietę E. I. per laikraštyje „Kontaktas“ įdėtą skelbimą. E. I. neneigia, kad davė prekes pilietei D. J., kuri jas realizavo ir gaudavo pajamas. Už darbą su piliete D. J. buvo atsiskaitoma sekmadieniais. Tai įrodo, kad abi pilietes jungė darbiniai santykiai, kurie nebuvo įforminti VSDFV ir VMI. Tuo E. I., vykdanti darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad pilietei D. J. laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 4 d. iki 2017 m. liepos 31 d. būtų leidžiama dirbti, t. y. darbdavio pilietės E. I. naudai, tik pasirašius sutartį, įteikus jai antrą darbo sutarties egzempliorių ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 34 straipsnio 2 dalį (b. l. 3-4); VSDFV informacinės sistemos išrašu, iš kurio matyti, kad D. J. nuo 2017 m. kovo 7 d. dirba tik (duomenys neskelbtini) (b. l. 5); 2018 m. gegužės 14 d. elektroniniu pranešimu apie nelegalų darbą, iš kurio matyti, kad D. J. elektroniniu laišku informavo Valstybinę darbo inspekciją apie tai, kad nuo 2017 m. vasario mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) (savaitgaliais nuo 8 val. iki 14.30 val., dirbo iki 2017 m. rugpjūčio mėn.), prekiavo moterišku trikotažu pas E. I.. Darbdavė už ją nemokėjo valstybei mokesčių, ji pusę metų nebuvo drausta, darbdavė mokėjo grynais pinigais 15 Eur per dieną ir liko neatsiskaičiusi 75 eurus už nesumokėtas įmokas valstybei, jokių atsiskaitymo lapų apie jos uždarbį nepateikdavo, nesinaudojo jokiu kasos aparatu, su pirkėjais atsiskaitydavo, tik grynaisiais pinigais, taip apgaudinėdama valstybę ir nemokėdama jokių mokesčių. Šiuo metu pas E. I. vėl dirba nelegaliai įdarbinta moteris. Prašo darbo inspekcijos pareigūnus sureaguoti į pranešimą (b. l. 6); D. J. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad nuo 2017 m. vasario 4 d. pradėjo dirbti pas E. I. lauko prekyboje (moterišku trikotažu), įsidarbino pagal 2017 m. sausio mėn. skelbimą laikraštyje ,,Kontaktas“. Dirbo savaitgaliais, t. y. šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 8 val. ryto iki 15 val. Darbo užmokestis buvo sutartas 15 Eur per dieną, suprekiavus per dieną daugiau nei 300 Eur, būtų papildomai mokomi dar 5 eurai. Atlyginimą mokėjo sekmadieniais, tačiau liepos mėn. E. I. tvirtino, kad neturi pinigų. Pas E. I. dirbo nuo 2017 m. vasario 4 d. iki 2017 m. liepos 31 d. Darbo sutarties E. I. nepateikė, ji jokio verslo liudijimo neturėjo, nemokėjo už jokių įmokų valstybei, liko nesumokėti 75 eurai už darbą (b. l. 7); E. I. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad ji vykdo individualią veiklą, pažymos Nr. (duomenys neskelbtini). Su D. J. jokių darbo santykių neturėjo. Kartais paskolindavo D. J. stalą, kuo ji prekiavo nežino, kartais prekiavo šalia jos, kartais kitur. Su D. J. susipažino (duomenys neskelbtini), anksčiau nei 2017 metais. Kartą atėjusi D. J. skundėsi sunkiu gyvenimu, kad neturi pinigų už gydymą sumokėti, paprašė duoti prekių nunešti į darbą. Pagailėjo D. J. ir davė. Yra rašytinis susitarimas su D. J. 73,50 Eur sumai, gražinimas turėjo būti 2018 m. vasario 10 d., susitarimo D. J. neįvykdė, todėl kreipėsi į skolų išieškojimo tarnybą. Mano, kad dėl to D. J. ją įskundė. Gailisi, kad davė D. J. prekių (b. l. 8); skolos rašteliu, iš kurio matyti, kad D. J. yra skolinga E. I. 73,50 Eur, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. vasario 10 d. (b. l. 9); administracinių nusižengimų registro išrašu (11-13).

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Tai, ar konkrečiu atveju fizinių asmenų teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip darbo teisiniai santykiai, turi būti nustatoma atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus administracinio nusižengimo bylos rašytinę medžiagą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, liudytojos bei Institucijos atstovo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, teismo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad E. I. laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 4 d. iki 2017 m. liepos 31 d. buvo D. J. darbdavė ir D. J. šiuo laikotarpiu nelegaliai dirbo E. I. naudai.

Administracinėn atsakomybėn patraukta E. I. nuo pat tyrimo pradžios neigė, kad D. J. dirbo jos naudai, nurodė, kad su D. J. jos nesiejo jokie darbiniai santykiai. D. J. kartais paskolindavo savo stalą. Kartą atėjusi D. J. skundėsi sunkiu gyvenimu, paprašė duoti prekių nusinešti į darbą ir ten parduoti. Pagailėjo jos ir davė prekių už 73,50 Eur sumą. Pagal rašytinį susitarimą D. J. skolą turėjo grąžinti iki 2018 m. vasario 10 d., bet to nepadarė, todėl kreipėsi į skolų išieškojimo tarnybą. Mano, kad dėl to D. J. ją ir įskundė (b. l. 8). Teisme E. I. nurodė analogiškas aplinkybes ir dar papildomai pažymėjo, kad D. J. 2017 m. vasario mėnesį pas ją dirbti negalėjo, nes tą mėnesį ji (E. I.) visai neprekiavo turguje. Iš tikrųjų buvo įdėjusi skelbimą į laikraštį, kad ieško žmogaus darbui (duomenys neskelbtini), nes pati tuo metu su vaiku planavo išvykti mėnesiui į užsienį, bet taip ir neišvyko, todėl jokio žmogaus nebereikėjo. D. J. žinojo apie įdėtą skelbimą ir dabar šiomis aplinkybėmis naudojasi. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais E. I. nuosekliais parodymais. Tuo tarpu teismui liudytoja apklaustos D. J. parodymai, susiję su nelegaliu darbu, kelia abejonių. Pirmiausia pažymėtina tai, kad D. J., kaip nurodė pati, dirbo nuo 2017 m. vasario 4 d. iki 2017 m. liepos 31 d., o į Darbo inspekciją kreipėsi tik 2018 m. gegužės 14 d., t. y. praėjus beveik metams po darbo santykių pabaigos ir jau po to, kai buvo suėjęs skolos grąžinimo terminas bei E. I. jau buvo kreipusis į skolų išieškojimo įmonę (b. l. 6) ir, kaip pati nurodė, tą padarė iš principo vien dėl to, kad E. I. kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę. Liudytoja negalėjo teismui paaiškinti, kodėl anksčiau niekam nepranešė apie teisės pažeidimą, nors puikiai suprato, kad dirba nelegaliai. Antra, abejonių kelia tai, ar E. I., iš tikrųjų būdama skolinga D. J. už darbą, būtų reikalavusi iš D. J. grąžinti skolą per skolų išieškojimo įmonę. Tuo labiau, kad D. J. negrąžintą pinigų sumą ji būtų galėjusi užskaityti kaip dalį darbo užmokesčio, o to padaryta nebuvo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad D. J. iš tikrųjų dirbo E. I. naudai. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tiriant nelegalaus darbo atvejį nebuvo apklausti jokie liudytojai, tiesiog buvo nuvykta į E. I. prekybos vietą ir paimtas jos rašytinis paaiškinimas. Taip pat atstovas pažymėjo, kad tyrimo metu D. J. žadėjo nurodyti asmenis, kurie galėtų paliudyti jos nelegalaus darbo faktą, bet iki nustatyto termino tokių duomenų nepateikė.

Teismas, įvertinęs aptartus liudytojos, Institucijos atstovo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, daro išvadą, kad byloje nėra jokių akivaizdžių faktų, kurie patvirtintų, jog D. J. realiai dirbo E. I. naudai ir, kad šias moteris siejo faktiniai darbiniai santykiai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2791/2009 N575-1326/2010). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra įrodytas, administracinio nusižengimo sudėties nėra, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla E. I. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 637 straipsniais,

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, teiseną E. I. atžvilgiu, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė