Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varenos rajono apylinkes teismo teisejas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorui Audriui Matulioniui, nukentejusiajam – civiliniam ieškovui V. C., jo atstovui advokatui J. K., teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje :

K. B., g. (duomenys neskelbtini) Varenos m., a.k. (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedes, 7 klasiu išsilavinimo, nedirbantis ir nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2010-01-11 Varenos r. apylinkes teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. , 20 paru arešto, paleistas iš Kauno nepilnameciu tardymo izoliatoriaus - pataisos namu 2010-03-02, atlikes bausme, teistumas neišnykes,

kaltinamas pagal BK 284 str.1 d.

R. G., , g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedes, 10 klasiu išsilavinimo, dirbantis UAB ,,S. u.“ virtuves darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas,

Kaltinamas pagal BK 284 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustate:

K. B. pažeide viešaja tvarka ir padare baudžiamaji nusižengima, o butent : 2010 m. gegužes 21 d. apie 23 val. viešoje vietoje prie Varenos kino teatro, adresu Varena, J.Basanaviciaus g. Nr. 17, nepadoriu elgesiu trikde visuomenes rimti ir tvarka, be aiškios priežasties, tycia pastume ir pargriove ant grindinio V. C..

R. G. nesunkiai sutrikde sveikata žmogui del chuliganišku paskatu ir padare nusikalstama veika, o butent : 2010 m. gegužes 21 d., apie 23 val. viešoje vietoje prie Varenos kino teatro, adresu Varena, J.Basanaviciaus g. Nr. 17, K. B. pargriovus V. C. ant grindinio, iš chuliganišku paskatu, be aiškios priežasties, tycia viena karta spyre nukentejusiajam i veida, padarydamas V. C. apatinio žandikaulio kaires puses lužima V danties srityje, tuo nesunkiai sutrikde sveikata, nes del apatinio žandikaulio kaires puses lužimo nukentejusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienu laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamuju kalte irodyta.

Kaltinamasis K. B. kaltes nepripažino ir paaiškino, kad 2010 m. gegužes 21 d. apie 23 val. su draugais P. B. ir R. G. sedejo ant suoliuko Varenos mieste netoli kino teatro. Kilus konfliktui, jis pastume V. C. ir šis nugriuvo. Nukentejusiji pažinojo tik iš matymo, jokiu reikalu anksciau neturejo. Pastumus nukrito ant dešinio šono. R. G. priejo ir spyre koja nukentejusiajam. Kiti asmenys nukentejusiajam smugiu nesudave ir nemuše.

Kaltinamasis R. G. parode, kad kalte pripažista iš dalies. Jis paaiškino, kad 2010 m. gegužes 21d. su draugais K. B., P. B. buvo prie Varenos kino teatro, sedejo prie gyvenamo namo ant suoliuku ir gere alu. Kai V. C. su P. B. aiškinosi, priejo kartu su K. B.. K. B. pastume V. C. ir šis nugriuvo ant grindinio dešiniu šonu. Priejes spyre V. C. viena karta, kodel taip padare, negali pasakyti. Su V. C. nei tuo momentu, nei anksciau nekonfliktavo. Viskas ivyko labai greitai.

Nukentejusysis V. C. parode, kad 2010 m. gegužes 21 d. vakare Varenos m. Basanaviciaus gatveje susitiko su draugais S. K. ir R. S., netoli miesto kino teatro. Ruošesi susitikti su kitu draugu. Po kiek laiko prie kino teatro išgirdo triukšma ir nusprende nueiti pažiureti kas ten vyksta. Atpažino ten buvusius jaunuolius pravardemis „karka“ ir „telius“. Su jais besikalbant pajuto smugi-stumima i šona ir parkrito ant asfalto ant dešinio šono. Trenkesi galva i asfalta. Bande kelti, bet pajuto smugi i veida, kaire puse. Tiksliai žino, kad ji stume K. B., o kas spyre, nemate.Tada priejo draugas S. K. ir ji pakele. Atsikeles jaute galvos skausma, ypac skaudejo apatini žandikauli, veidas buvo kruvinas. Po to grižo namus ir kita diena kreipesi i Varenos ligonine, o iš ten buvo nukreiptas gydytis i Vilniaus „Žalgirio“ klinika, kur buvo atlikta žandikaulio operacija. Ivykio metu buvo blaivus.

Liudytojas S. K. parode, kad 2010 m. gegužes 21 d. vakare su R. S. sedejo ant suoliuko prie namo J.Basanaviciaus gatveje, veliau atejo ir V. C.. Jis pasake, kad turi ateiti V. K.. Kilus triukšmui prie kino teatro su V. C. nuejo pažiureti kas ten vyksta. Kai priejo prie ten buvusiu jaunuoliu, V. C. jaunuoliu kažko paklause, o vienas iš jaunuoliu stume V. C. rankomis i krutine ir šis nugriuvo. Tada R. G. koja spyre gulinciam V. C. i veida. Nukentejusiji stume K. B.. Nukentejusysis V. C. nieko neerzino. Prieš ivyki V. C. nebuvo sužalotas.

Liudytojas R. S. parode, kad 2010 m. gegužes 21 d. vakare susitiko su S. K. ir sedejo ant suoliuko prie namo J. Basanaviciaus g. Nr. 13. Po kurio laiko prie ju prisijunge V. C., kuris su kažkuo susirašinejo telefonu. Apie 22 – 23 val. išgirdo triukšma prie kino teatro ir nusprende nueiti pažiureti, nes V. C. pagalvojo, kad gal ten muša jo drauga, kuris turejo ateiti. S. K. ir V. C. nuejo prie grupes jaunuoliu, kurie buvo prie kino teatro. Prieje kažka tai šnekejo, o po to pamate, kad V. C. nukrito. Grižes V. C. pasake, kad ji sumuše, skundesi, kad skauda žandikauli.

Liudytojas P. B. parode, kad 2010 m. gegužes 21 d. su draugais K. B., R. G. buvo prie Varenos kino teatro. V. C. su vienu jaunuoliu priejo prie jo, tada atejo K. B. ir R. G.. V. C. su K. B. kažka tai aiškinosi, tada K. B. ji pastume ir jis nukrito ant grindinio nugara, o priejes R. G. spyre gulinciam V. C.. Mate viena spyri. R. G. su V. C. nesikalbejo. Po ivykio paejus kuriam laikui sutiko V. C., kuris pasake, kad jam sulauže žandikauli. K. B. su R. G. sake V. C. , kad atlygins žala.

Liudytoja J. C. nurode, kad nukentejusis yra jos sunus. Sunus buvo gydomas ligonineje, pirko jam vaistus, maista.

Kaltinamuju kalte irodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posedyje ištirtais irodymais :

V. C. protokolu – pareiškimu policijai, kad 2010-05-21 ji Varenos mieste J.Basanaviciaus gatveje sužalojo iš matymo pažistami asmenys ( t.1, b.l. 4).

Specialisto išvadoje 2010-06-18 nurodyta, kad V. C. sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes del apatinio žandikaulio kaires puses lužimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienu laikotarpiui. (t.1, b. l. 11-12).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. C. padarytas apatinio žandikaulio kaires puses lužimas V danties srityje, sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje, veikiant apatinio žandikaulio kaire puse kietu buku žalojanciu daiktu, galejo buti padarytas byloje nurodytomis aplinkybemis, smugiuojant ranka ar koja. Sužalojimo padarymo galimybe, griunant ir veidu atsitrenkiant i kieta plokšcia žalojanti paviršiu , mažai tiketina. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes del apatinio žandikaulio kaires puses lužimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienu laikotarpiui ( t.1, b. l. 14-16).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolu matyti, kad V. C. atpažino K. B., kaip asmeni pravarde ,,karka“, kuris buvo prie Varenos kino teatro 2010 m. gegužes 21 d. , kai V. C. buvo sumuštas (t.1, b. l. 17-19).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolu, iš kurio matyti, kad V. C. atpažino P. B. kaip asmeni pravarde ,,telius“ ( t.1, b. l. 23-25).

Nukentejusiojo V. C. parodymu patikrinimo vietoje protokolu, kur jis parode vieta Varenos m. Basanaviciaus gatveje , kur 2010-05-21 buvo sužalotas ( t.1, b. l. 29-31).

Akistatos tarp V. C. ir R. G. protokolu, kai R. G. patvirtino, kad V. C. pastume K. B. ir V. C. nugriuvo, o jis spyre V. C. (t.1, b. l. 32). Kaltinamasis R. G. savo parodymus patvirtino parodymu patikrinimo vietoje protokole nurodytomis aplinkybemis, parode vieta Varenos m. J. Basanaviciaus gatveje, kur K. B. pargriove V. C., o jis ispyre V. C. (t.1, b. l. 119-122).

Akistatos protokolo duomenimis tarp itariamuju K. B. ir R. G. patvirtinta aplinkybe, kad R. G. ispyre V. C. ( t.1, b. l. 123).

Liudytojo S. K. parodymu patikrinimo vietoje protokolu, kai jis parode vieta Varenos m. Basanaviciaus gatveje prie kino teatro, kur buvo sumuštas V. C. (t.1, b. l. 47- 48).

Akistatos protokolu tarp liudytojo S. K. ir itariamojo R. G., kur R. G. patvirtino, kad nugriuvusiam V. C. ispyre (t.1, b. l. 49).

Kaltinamojo K. B. veika iš BK 284 str.1 d. (,,tas, kas viešoje vietoje ižuliais veiksmais, grasinimais, patyciomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikde visuomenes rimti ar tvarka...“ ) perkvalifikuotina i BK 284 str. 2 d. (,,tas, kas viešoje vietoje nepadoriu elgesiu trikde visuomenes rimti ar tvarka...“ ), t.y. padare baudžiamaji nusižengima.

Pranešime apie itarima pagal BK 284 str.1 d. K. B. nurodyta, kad ižuliu elgesiu demonstravo nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, tycia spyre koja i juosmens sriti V. C.. BK 284 str.1 ar 2 d. nurodyti požymiai, kuriais pasireiškia baudžiamojo istatymo uždrausta veika. BK 284 str. 1 d. nurodyto nusikaltimo sudetis yra materialioji, o BK 284 str.2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudetis – formalioji. Taigi pagal BK 284 str.1 d. visuomenes rimtis ar tvarka sutrikdoma, o pagal BK 284 str.2 d. – pakanka tik trikdyti. Visuomenes rimties sutrikdyma, nagrinejamu atveju, butu galima laikyti, jai nukentejusiojo atžvilgiu panaudojus fizini smurta butu sutrikdyta sveikata nukentejusiajam. Tokiu duomenu nera. Naudojant fizini smurta, stumiant ir pargriaunant asmeni ant asfalto-plyteliu grindinio, asmuo patiria fizini skausma. Tokiu atveju sprendžiant visuomenes rimties ir tvarkos sutrikdyma, reikia atsižvelgti i aplinkybiu žmoniu reakcija. Kaltinamieji, nukentejusysis ir liudytojai nurodo, kad viskas ivyko labai staiga ir truko labai trumpai. Jokios teises ar pagrindo kaltinamasis K. B. veikti nukentejusiojo atžvilgiu ir vartoti smurto veiksma, neturejo. Daroma išvada, kad kaltinamasis K. B. viešoje vietoje nepadoriu elgesiu trikde visuomenes rimti ir tvarka ir padare baudžiamaji nusižengima, numatyta BK 284 str.2 d. Tai nera administracinio teises pažeidimas, nes veika pasireiškia aktyviu fiziniu veiksmu, tokiu veiksmu viešoje vietoje trikdant visuomenes rimti ir tvarka. Baudžiamasis nusižengimas yra tycinis, veika yra užbaigta.

Kaltinamojo R. G. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 str.2 d.8 p., kad nesunkiai sužalojo nukentejusiji asmeni del chuliganišku paskatu.

Byloje nustatyta, kad R. G. be jokios priežasties, be jokio pagrindo, po to kai kaltinamasis K. B. pargriove ant grindinio V. C., priejo ir spyre koja, tuo padarydamas nukentejusiajam nesunku sveikatos sutrikdyma. Nukentejusysis buvo viešoje vietoje, Varenos mieste J.Basanaviciaus gatveje, prie miesto kino teatro pastato, apšviestoje gatviu apšvietimo vietoje ir jokiu priešišku veiksmu pašaliniu asmenu atžvilgiu neatliko. Nukentejusysis prieš kaltinamaji nepasake jokio žodžio, neatliko kitu veiksmu, kurie butu jam pretekstas, kaip pašaliniam asmeniui suduoti smugi. Byloje nenustatytos aplinkybes, kad kaltinamasis R. G. del nukentejusiojo neteisetu ar kitokiu netoleruotinu veiksmu buvo priverstas naudoti smurtinius veiksmus. Kaltinamasis, prieidamas prie ant grindinio gulincio nukentejusiojo, be jokios priežasties, spyre koja. Toks kaltinamojo elgesys parode elementariu elgesio normu nepaisyma, visuomenines tvarkos nesilaikyma, aiškia nepagarba žmogui. Tarp kaltinamojo ir nukentejusiojo nebuvo jokiu asmenišku santykiu, o kaltinamojo veiksmai buvo padaryti del staiga kilusiu priešišku paskatu, pademonstruoti savo jegos pranašuma prieš nukentejusiji. V. C. buvo sužalotas del chuliganišku paskatu.

Kaltinamasis neigia padares jam ikriminuota nusikalstama veika, taciau byloje negincijamai yra irodyta, kad tai tik kaltinamojo pasirinkta gynybine pozicija :

-kaltinamasis iš esmes neneigia, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ivykio vietoje ir spyre koja nukentejusiajam;

-aplinkybes, kad kaltinamasis R. G. spyre koja nukentejusiajam patvirtina kitas kaltinamasis R. B., liudytojas P. B., su kuriais R. G. bendrauja ir ju tarpusavio santykiai yra geri, o taip pat ir liudytojas S. K., kuris anksciau kaltinamuju nepažinojo. Nera jokio pagrindo netiketi tokiais parodymais ir jais nesivadovauti;

-byloje nenustatytos aplinkybes, kad V. C. koja spyre kiti asmenys. Pagal nurodomas ivykio aplinkybes prie V. C. arciausia buvo K. B. ir R. G., o kiek toliau buvo S. K. ir dar toliau P. B. bei R. S.. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimas padarytas nukentejusiajam nukritus ant žemes spiriant koja, o ne krentant ir trenkiantis i žalojanti paviršiu. Kaltinamuju K. B., R. G., liudytoju S. K., P. B. parodymais paneigta, kad nukentejusysis krito ir trenkesi i grindini kaire veido puse, kuri buvo sužalota;

-kaltinamojo R. G. aiškinimai, kad jis spyre koja nukentejusiajam i nugara yra atmestini, kaip pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybes. Surinkus ir ištyrus irodymus byloje negincijamai nustatyta, kad nukentejusiajam buvo koja spirta tik viena karta, spyre butent R. G., o teismo medicinos specialisto išvadoje nera nustatyti sužalojimai nukentejusiojo nugaros srityje. Be to dar reikia vertinti ir ta aplinkybe, kad R. G. nurode, kad buvo vartojes alkoholinius gerimus, t.y. apsvaigimo poveikyje galejo aplinkybiu tiksliai ir neprisiminti. Irodymai vertinami visete, pagal baudžiamojo proceso kodekso nustatytas taisykles.

Kaltinamuju atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Kaltinamieji aiškina veiku aplinkybes, bet ju elgesyje nera nuoširdaus, vidinio gailejimosi del padarytu veiku. Nusikalstama veika padaryta žala neatlyginta.

Kaltinamiesiems objektyviai nenustatytas neblaivumas, tik žinomas faktas, kad iki ivykio vartojo alkoholinius gerimus.

Nera pagrindo daryti išvada ir tai, kad kaltinamieji veike bendrininku grupe. Išankstinio susitarimo tarp ju daryti baudžiamojo istatymo uždraustas veikas nebuvo. Kaltinamieji atliko atskirus veiksmus, K. B. pradejus vykdyti baudžiamojo istatymo uždrausta veika, pargriovus nukentejusiji ant grindinio, savo iniciatyva daryti nusikalstama veika, pradejo R. G., spirdamas koja nukentejusiajam.

Kaltinamasis K. B. teistas, teistumas neišnykes, administracine tvarka baustas ( t.1, b. l. 106-107) i psichiatro ir priklausomybiu ligu kabinetu iskaitas neirašytas ( t.1, b. l. 109). Jis niekur nedirba ir nesimoko, nors yra darbingas asmuo.

Kaltinamasis R. G. neteistas, administracine tvarka baustas ( t.1, b. l. 131-132), i psichiatro ir priklausomybiu ligu kabinetu iskaitas neirašytas ( t.1, b. l. 133), dirba.

Kaltinamojo K. B. padarytas baudžiamasis nusižengimas, t.y. pavojinga ir Baudžiamajame kodekse uždrausta veika, už kuria numatyta bausme, nesusijusi su laisves atemimo bausme, išskyrus arešta ( BK 12 str.).

Kaltinamasis K. B. praeityje teistas už plešima arešto bausme, 2010-03-02 atliko arešto bausme ir vel jau kaltinamas baudžiamojo nusižengimo padarymu. Bausmes paskirtimi siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo, nubausti asmeni už padaryta baudžiamojo istatymo uždrausta veika, apriboti galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti asmenis, kad jie laikytusi istatymu bei užtikrinti teisingumo principo igyvendinima (LR BK 41 str. 2 d.) .

Kaltinamajam skirtina arešto bausme, kadangi kitos bausmes rušys butu aiškiai per švelnios bausmes rušys. Teismas užtikrina teisingumo principo taikyma vadovaudamasis bausmes paskirtimi, kad bausme nebutu aiškiai per griežta ( BK 54 str.3 d. ). Ivertinus byloje nustatytas aplinkybes, bausmes paskirtimi, daro išvada, kad kaltinamajam skirtina arešto bausme, ne mažesne, negu buvo prieš tai paskirta arešto bausme. Toks bausmes dydis bus pakankama valstybes prievartos priemone nubausti kaltinamaji už padaryta baudžiamojo istatymo uždrausta veika, paveikti bausme atlikusius asmenis, kad laikytusi istatymu.

Kaltinamojo R. G. asmenybe charakterizuojama teigimai, kaip dirbantis ir turintis legalu pajamu šaltini. Kaltinamasis padare tycini nusikaltima, kuris priskiriamas prie apysunkiu, tyciniu nusikaltimu ( LR BK 11 str. 4 d. ) , už kurio padaryma yra numatyta tik laisves atemimo bausme.

Teismas skiria bausme pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio , numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika sankcija, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatu ( LR BK 54 str. 1 d. ) . Kaltinamajam skirtina terminuota laisves atemimo bausme, kadangi kitos rušies bausme gali buti skiriama tik taikant BK 62 str. nuostatas. Skirti švelnesne , negu istatymo numatyta bausme, aplinkybes nenustatytos, kadangi kaltinamasis nepripažista padares nusikalstama veika, nuoširdžiai nesigaili, neatlygino iš dalies ar pilnai padarytos turtines žalos. Terminuotos laisves atemimo bausmes skyrimas kaltinamajam, padarius BK 138 str. 2 d. 8 p. padaryta nusikalstama veika, neprieštarauja teisingumo principui.

Bausmes dydis parinktinas vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis, skiriant bausme atsižvelgiant i tai, kad nera kaltinamojo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu, kaltinamasis iš dalies pripažista kalte.

Paskyrus laisves atemimo bausme, teismas daro išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, todel laisves atemimo bausmes vykdymas atidetinas. Kaltinamasis praeityje neteistas, turi nuolatine gyvenamaja vieta, nera padares sunkaus nusikalstamo, dirba pagal darbo sutarti ir turi legalu pajamu šaltini.

Del civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Valstybine ligoniu kasa prašo priteisti 3328.83 Lt turtines žalos atlyginimo del nukentejusiojo gydymosi išlaidu priteisimo.

Civilinis ieškovas nurodo, kad turtine žala jam padaryta del gydymosi išlaidu, teikiant medicinos paslaugas nukentejusiajam del padaryto nusikalstama veika sveikatos sutrikdymo.

Kaltinamasis ieškinio nepripažista.

Civilinis ieškinys tenkintinas .

Kiekvienas asmuo turi pareiga laikytis tokio elgesio taisykliu, kad savo veiksmais nepadarytu kitam asmeniui žalos ( CK 6.263 str. 1 d.). Padaryta žala turi visiškai atlyginti ja padares asmuo ( CK 6.263 str. 2 d. ). Tai, kad nukentejusiajam buvo sutrikdyta sveikata irodyta teismo medicinos specialisto išvada, medicinos dokumentu duomenimis. Civilinis ieškovas detaliai nurodo padarytos turtines žalos dydi ir pagrinde rašytiniais irodymais del turetu išlaidu (t.1, b.l. 62-66).

Byloje surinktais ir ištirtais irodymais irodyta, kad kaltinamasis R. G. panaudodamas smurta prieš nukentejusiji padare jam nesunku sveikatos sutrikdyma, o del jo gydymo Valstybine ligoniu kasa patyre žala.

Kaltinamasis R. G. yra kaltas del žalos atsiradimo, todel turi atlyginti padaryta žala pilnai ( CK 6.245 str. – 6.249 str.). Padarytos žalos dydis pagristas pateiktais irodymais apie mediciniu paslaugu teikima ir apmokejima.

Del civiliniu ieškiniu

Civilinis ieškovas V. C. buvo pareiškes 923 Lt Lt civilini ieškini del turtines žalos ir 15000 litu neturtines žalos atlyginimo R. G., taip pat, 2000 litu neturtines žalos atlyginimo iš K. B..

Teisiamajame posedyje V. C. sumažino civilini ieškini del turtines žalos atlyginimo iki 748.30 litu.

Kaltinamieji civiliniu ieškiniu nepripažino.

Civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turetos išlaidos ir kt. ( CK 6.249 str.1 d.). Byloje irodyta, kad kaltinamasis R. G. tyciniais veiksmais sutrikde sveikata nukentejusiajam V. C., taigi tarp kaltinamojo veiksmu ir kilusiu pasekmiu yra tiesioginis priežastinis ryšys ( CK 6.247 str.). Kaltinamasis R. G. padare tycine nusikalstama veika, jo kalte irodyta byloje surinktais ir ištirtais irodymais, o tai ir yra salyga civilinei atsakomybei atsirasti ( CK 6.248 str.1,3 d.).

Ištyrus byloje pateiktus irodymus del turtines žalos padarymo, daroma išvada, kad civiliniam ieškovui buvo padaryta 700 litu turtine žala del išlaidu vykstant i gydymo istaigas, specialisto išvadai, vaistu ir papildomo, specialaus maisto pirkimo del sveikatos sutrikdymo. Ieškinio dydis irodytas byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais irodymais.

Civilinis ieškovas pateiktu ieškiniu kaltinamajam R. G. prašo priteisti 15000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Neteisetais veiksmais pakenkiami ir neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teise ( CK 1 str. 1 d. ) . CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais . Taigi žala padaryta vertybems , neturincioms pinigines išraiškos ir yra ginama civilines teises turtiniais budais . Neturtine žala ivertinama pagal nustatytus CK 6.250 str. 1 d. kriterijus ir atlyginama pinigais .

Neturtine žala atlyginama visais atvejais , kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ir kitais istatymu numatytais atvejais ( CK 6.250 str. 2 d. ) .

Žalos dydi apsprendžia visuma CK 6.250 str. 2 d. numatytu kriteriju. Žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant i konkrecius ir vertinamaisiais požymiais apibrežtus kriterijus :

-nustatant neturtines žalos dydi, atsižvelgiama i kilusias pasekmes. Nukentejusiajam V. C. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata;

-žala padariusio asmens kalte . Kaltinamojo R. G. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkiu, tyciniu nusikaltimu, tai nurodo i veikos pavojingumo laipsni, kaip veika padaryta kvalifikuojanciomis aplinkybemis, o sankcija už tai numatyta tik laisves atemimo bausme;

-kaltinamojo turtine padetis yra patenkinama, nes jis dirba legalu darba pagal darbo sutarti ir gauna pajamas;

-padarytos turtines žalos dydis. Nukentejusiajam padaryta turtine žala, kuri artima Vyriausybes nustatytos minimalios menesines algos dydžiui;

-sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienas asmuo savo elgesiu negali sukelti kitam asmeniui nepatogumu, padaryti nuostoliu ir pan. Kaltinamasis sukele nepatogumus nukentejusiajam, kuris kente fizini skausma, bendravimo nepatogumus, eikvojo savo asmenini laika gydantis, negalejo dirbti, kente dvasinius sukretimus ir t.t.

Ivertinus aptartu kriteriju visuma neturtines žalos dydis nustatytinas 5000 litu . Toks neturtines žalos atlyginimo dydis nustatytinas pagal neturtines žalos dydžio ivertinimo kriterijus ir atitinka neturtines žalos instituto paskirti – teisingai kompensuoti patirta dvasini skausma, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus.

Civilinis ieškovas pateiktu ieškiniu kaltinamajam K. B. prašo priteisti 2000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Aukšciau nurodytais kriterijais ivertinus neturtines žalos atlyginamo kriterijus, atsižvelgiant, kad kaltinamojo padarytas baudžiamasis nusižengimas, nepadare turtines žalos nukentejusiajam, vadovaujantis sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtines žalos dydis nustatytinas 200 litu .

Kaltinamajam K. B. 2010-11-03 paskirta kardomoji priemone-rašytinis pasižadejimas neišvykti.( t.1, b. l. 94-95).

Kaltinamajam R. G. 2010-12-01 paskirta kardomoji priemone-rašytinis pasižadejimas neišvykti. ( t.1, b. l. 127-128 ).

Kaltinamuju nuosavybes teises i turta neapribotos. Daiktu, turinciu reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti, nera.

Vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 str., teismas

K. B. pripažinti kaltu, padarius baudžiamaji nusižengima, numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalyje ir skirti dvidešimt (20) paru arešto.

Arešto bausme atlikti LR Bausmiu vykdymo kodekso nustatyta tvarka areštineje.

Kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti - taikyti iki isiteises nuosprendis.

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltima numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte ir skirti laisves atemima dviems (2) metams.

Taikant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dali , 2 dalies 1, 4, 7 punktus, laisves atemimo bausmes vykdyma atideti vieneriems (1) metams šešiems (6) menesiams, ipareigojant nuteistaji :

- atlyginti nusikaltimu padaryta turtine žala – 700 litu per tris (3) menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo;

- dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir ši teismo ipareigojima vykdyti vienerius (1) metus ir šešis (6) menesius;

-be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms ir paskirta teismo ipareigojima vykdyti vienerius (1) metus ir šešis (6) menesius.

Kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti - taikyti iki isiteises nuosprendis.

Priteisti iš R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus teritorinei ligoniu kasai (kodas (duomenys neskelbtini), buveine (duomenys neskelbtini), saskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB ) tris tukstancius tris šimtus dvidešimt aštuonis litus 83 centus ( 3328.83 Lt)

nukentejusiojo V. C. gydymo išlaidu atlyginimo.

Priteisti iš R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) septynis šimtus litu (700 Lt) nusikaltimu padarytos turtines žalos atlyginimo ir penkis tukstancius litu (5000 Lt) neturtines žalos atlyginimo.

Priteisti iš K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) du šimtus litu (200 Lt) neturtines žalos atlyginimo.

Nuosprendis gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per dvidešimt dienu nuo jo paskelbimo per Varenos rajono apylinkes teisma.