Teisora
Registruotis

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-03 · Byla Nr. N1-1170-1065/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-03
Bylos Nr.
N1-1170-1065/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14083-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Kaltinamasis
T. K.
Nukentėjusysis
A. K.
Advokatai
Anatolij Šichovcov
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-1170-1065/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14083-2021-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 3 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorei Almai Mikalauskienei,kaltinamajam T. K. ir jo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,kaltinamajam T. K.,

nukentėjusiojo A. K. atstovui pagal įstatymą – S. K. ir jo atstovui advokatui Anatolij Šichovcov,

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, 2020 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, 2020 m. birželio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis T. K. 2021 m. gegužės 4 d. apie 11 val. Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, tyčia, kartu su T. K. mušdami, o būtent: du kartus kumščiu suduodamas nukentėjusiajam A. K. į nugaros sritį bei, priėjęs prie kairiojo šono, vieną kartą kojos keliu spirdamas į kairės pusės galvos sritį, T. K. ne mažiau keturių kartų kumščiu sudavus į galvos sritį, veikdami kartu, sukėlė nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – veido kairės pusės poodines kraujosruvas.

Kaltinamasis T. K. 2021 m. gegužės 4 d. apie 11 val. Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, kartu su T. K. mušdami nukentėjusįjį A. K., jis suduodamas kumščiu ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam A. K. į galvą, T. K. sudavus ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam A. K. į nugarą, vieną kartą keliu įspyrus į kairės pusės galvos sritį, kartu sukėlė nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – veido kairės pusės poodines kraujosruvas.

Kaltinamasis T. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną buvo Pakruojyje. (duomenys neskelbtini), buvo M., T., L., ir S. Jis su mama buvo namuose, paskambino T., jis su mama nuvažiavo pas juos. Pradėjo visi ginčytis, sakė, kad vartoja narkotikus. Konfliktas nuo žodžių perėjo į rimtesnį konfliktą. Smūgius pripažįsta. Į galvą pataikė, nes A. K. buvo pasilenkęs. T. ir A. buvo suėmę vienas kitam už kaklo ir smaugė. T. sudavė A. smūgius. Neprisimena į kurias kūno vietas sudavė. Į galvos sritį keliu, o dar sudavė smūgį į nugarą ir dar kažkur, bet nepamena kur. S. iškvietė policiją, o policija iškvietė greitąją pagalbą. Įsisodino A. ir išvežė. Savo veiksmus vertina blogai. Netinkamai sprendė konfliktą. Konfliktas daugiau tarp A. ir T. įvyko, jis nesusilaikęs trenkė A. Nieko nedirba, nesimoko, nes nieko nenori. Dirbti nenori. Mama išlaiko, jau būtų laikas pradėti dirbti. Buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pasielgė netinkamai. Policijos pareigūnai atvyko, bet juos išskyrė dėdė, M. K.. Jei nebūtų išskyrę, būtų ir toliau konfliktavę. Baigė 7 klases, daugiau nesimoko. Turi dar tris seses ir brolį. Gailisi dėl to ką padarė. Užimtumo tarnyboje registruotas. Civilinį ieškinį pripažįsta, materialinė padėtis gera. Tėčio neturi, mama uždirba 700 eurų. Neturtinę žalą reikia atlyginti, suma nedidelė.

Kaltinamasis T. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad konfliktas įvyko dėl jam priklausančios namo dalies. Mama ir brolis buvo Pakruojyje. Jį varė iš namo L., nors dalis namo priklauso jam. Pradėjo ginčytis. Atvažiavo mama ir prasidėjo konfliktas. Apkaltino, kad vartoja narkotikus. Jam trenkė A., po to jis trenkė. A. puolė dar kartą, tada sudavė 4 smūgius. Juos išskyrė, atvažiavo policijos pareigūnai, greitoji pagalba ir viskas. Jis kaip ir gynėsi, bet padarė blogai. Jeigu jam nieko nebūtų A. daręs, jis irgi nieko nebūtų daręs. Pagal akį A. buvo paraudę. Gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta, bet suma per didelė. Jei reikės sumokėti, sumokės. Dirba, dirbo užsienyje, grįžęs įsidarbino į UAB „D“. Dirba mėnesį. Grįžo iš O., įsidarbino, kad nesėdėti namuose. Sakė po teismo grąžins pasą, tada važiuos į užsienį. Planuoja išvykti. Atlyginimas 500 Eur, nedidelis atlyginimas. Civilinis ieškinys per didelis. Per pusę mažesnis turėtų būti. Gydymo jokio nereikėjo.

Po kaltinamųjų apklausų, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, kaltinamojo gynėjai, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų veika jų prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, nes jie smurtaudami sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam A. K..

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis T. K. neteistas, 2020 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, (2 t., b. l. 24–27, 29–39), metų laikotarpiu administracine tvarka nebaustas, tačiau turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 21–23), nedirbantis (2 t., b. l. 49), registruotas Užimtumo tarnyboje, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių. T. K. pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kaltinamasis baustinas viešųjų darbų bausme (BK 41 straipsnis, 46 straipsnis).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis T. K. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

2020 m. birželio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2020 m. birželio 26 d., T. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal laidavimą (BK 40 str.) be užstato, nustatant laidavimo terminą 1 metus. Šiuo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad kaltinamasis T. K. 2020 m. vasario 13 d., apie 19.30 val., gyvenamajame name, esančiame adresu Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), tyčia, suėmęs dešine ranka šeimos nariui – dėdei S. K. už kaklo, smaugė, vieną kartą kumščiu sudavė per pakaušį bei spyrė po vieną kartą į dešinį petį ir krūtinę, taip sukeldamas nukentėjusiajam S. K. fizinį skausmą (1 t., b. l. 24–26).

Kadangi kaltinamasis T. K., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str., BPK 303 str. 4 d.), laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir T. K. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 str. 8 d.).

Kaltinamasis T. K. neteistas, 2020 m. birželio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu vadovaujantis BK 40 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d., (2 t., b. l. 24–27, 29–39), metų laikotarpiu administracine tvarka nebaustas, tačiau turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 21–23), dirbantis, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių. T. K. padarė du nesunkius nusikaltimus, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kaltinamasis baustinas viešųjų darbų bausmėmis (BK 41 straipsnis, 46 straipsnis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis T. K. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus subendrintą bausmę už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas pareiškė 400 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam nepilnamečiui A. K. buvo padaryta neturtinė žala, jis patyrė skausmą, baimę, nepatogumus, stresą ir pan. Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės.

T. K. ir T. K. pripažinti kaltais pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad jis dėl to patyrė neigiamų išgyvenimų, pažeminimą ir skausmą. Atsižvelgęs į kaltinamųjų veiksmų pobūdį, taip pat ir į jų turtinę padėtį bei teismų praktiką, ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamųjų T. K. ir T. K. A. K. naudai priteistina 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala nukentėjusiajam atlygintina per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš nuteistojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 29 d. pažymos Nr. (12.35) PT-653 (pirminė) nukentėjusiajam A. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 330,12 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog antrinė teisinė pagalba nukentėjusiajam buvo teikiama dėl T. K. ir T. K. neteisėtų tyčinių nusikalstamų veiksmų, ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis) ir priteistinos solidariai iš T. K. ir T. K.

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taikytina subsidiarioji atsakomybė L. B. (kaltinamojo T. K. įstatyminės atstovės (I t., b. l. 146–147)) atžvilgiu.

T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 165–167), palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

T. K. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 77–78) ir dokumentų paėmimas (2 t. b. 80), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kompaktiniai diskai – 3 vnt. paliktini saugoti byloje per visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–307, 312–313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

T. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (veika 2020 m. vasario 13 d.) skirti T. K. viešuosius darbus 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamiesiems išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam A. K. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą nukentėjusiajam atlyginti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti solidariai iš T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 330,12 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 12 ct) proceso išlaidų už nepilnamečiam nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S, Lietuvos filialas; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“; (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nepilnamečiui T. K. neturint asmeninių lėšų ir turto, civiliniu ieškiniu solidariai priteistą neturtinės žalos ir solidariai priteistą proceso išlaidų atlyginimą, iki nepilnametis kaltinamasis T. K. sulauks pilnametystės, subsidiariai išieškoti iš T. K. įstatyminės atstovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

T. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

T. K. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kompaktinius diskus – 3 (tris) vnt. palikti saugoti byloje per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Kristina Jurevičienė