- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- AN2-457-593/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01151-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Pažeidėjas
- V. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, kuriuo V. R. pripažintas padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje, bei ANK 247 straipsnio 30 dalyje ir nubaustas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2018 m. birželio 29 d. – liepos 9 d., Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros patikrinimo aktu Nr. KP-339 nustatyta, kad V. R., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), komercijos direktoriumi ir būdamas atsakingu už aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi ir jų vykdymą įmonės veiklavietėje, adresu (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad dvi laikomos veiklavietėje atliekos – Mišrios statybinės ir griovimo atliekos nenurodytos 17 09 01, 17 09 52 (atliekos kodas 17 09 04) 52.907 t., ir popieriaus ir kartono atliekos (atliekos kodas 20 01 01) – 47.344 t., viršija nustatytus Įmonės Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane (toliau – Planas) (Planas yra neatsiejama Taršos leidimo Nr. 1/455/TLK-K.4-41-2015 dalis (sąlyga), 2018 m. balandžio 3 d., suderinta su AAA ) vienu metu leidžiamus laikyti (pagal kiekvieną atlieką atskirai) atliekų kiekius, t. y. atlieką, kodu 17 09 04, vienu metu leista laikyti 5.000 t., o atlieką, kodu 20 01 01 – 1.000 t., pažeidžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas, t. y. nesilaikoma Taršos leidimo sąlygos, už tai numatyta atsakomybė pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį.
Taip pat V. R. nevykdė įmonės 2018 m. balandžio 30 d., su AAA suderinto Atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo reglamento (toliau – ir Reglamentas) reikalavimų, t. y. vykdant atliekų surinkimo, apdorojimo ir laikymo veiklą nesilaikė Reglamente nustatytų zonų. Tikrinimo metu nustatyta, kad antrinių žaliavų ir statybinio laužo atliekos laikomos ne pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo reglamente nustatytas zonas: antrinės žaliavos turi būti laikomos zonoje Nr. 3, o laikomos B2; statybinio laužo atliekos laikomos turi būti zonoje, pažymėtoje Nr. 9, tačiau laikomos zonoje Nr. 1,. Šia veika nevykdomi Reglamento 3.4. punkto, 3.5. punkto, 4.4. punkto reikalavimai ir tokiais savo veiksmais V. R. pažeisdamas Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkto reikalavimus padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 30 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu V. R. buvo pripažintas padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje, bei ANK 247 straipsnio 30 dalyje ir nubaustas vieno tūkstančio eurų bauda.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. R. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir atleisti jį nuo administracinės atsakomybės dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 247 straipsnio 30 dalyje padarymo.
Šalies argumentai
3.1. Apeliaciniame skunde V. R. nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir pripažindamas jį pažeidus ANK 235 straipsnio 4 dalies nuostatas, netinkamai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir neatsižvelgė į tai, jog įmonė turi patvirtintą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą, kuris buvo pateiktas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui.
3.2. Be to, apelianto manymu, Kauno apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, jog įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi Aplinkos apsaugos agentūros išduotą Taršos leidimą Nr. 1/455/TL-K.4-41/2015 (toliau – Taršos leidimas), kurio specialiojoje dalyje yra nurodytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti bendras atliekų, įskaitant apdorojimo metu susidarančių atliekų kiekis t. y. 5132,3 tonos. V. R. atkreipia dėmesį į tai, jog patikrinimo metu bendras veiklavietėje laikomas nepavojingų atliekų kiekis buvo 100,251 tonų, todėl akivaizdu, jog minėta įmonė veiklą vykdė neviršijant Taršos leidime, bei Reglamente nustatyto didžiausio leidžiamo tvarkyti atliekų kiekio ir didžiausio vienu metu leidžiamo laikyti atliekų kiekio reikalavimo t. y. nepažeidė Taršos leidime, bei Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nustatytų sąlygų, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsniu, Reglamentas yra neatsiejama minėto leidimo dalis.
3.3. Taip pat, apeliaciniame skunde nurodyta, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą neatidžiai vertino Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą, kuriame nurodyta, jog; „Remiantis atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimais, bei 2005 m. kovo 2 d. Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-122 „Dėl nepavojingų, kurias naudojanti ar šalinanti įmonė turi būti sudariusi laidavimo draudimo sutartį arba turėti banko garantiją, sąrašo patvirtinimo“ reikalavimais, finansinė garantija, užtikrinanti atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kuomet įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, yra būtina tik pavojingoms atliekoms, naudotoms padangoms bei gumos atliekoms, kitos atliekos tvarkymo veiklos nutraukimo atveju tvarkomos įmonės lėšomis“. Apelianto teigimu, minėta nuostata reiškia, jog dėl nepavojingų atliekų (griovimo atliekų, popieriaus ir kartono) sutvarkymo, įmonės veiklos nutraukimo atveju, įmonei nėra privaloma turėti garantinio rašto, nes nepavojingos atliekos tokiu atveju yra tvarkomos įmonės lėšomis. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra bankrutuojanti ir neketina artimiausiu metu nutraukti savo veiklos , todėl įmonės vykdoma veikla negali būti tikrinama ir /ar vertinama pagal jos veiklos nutraukimo plane numatytus įsipareigojimus dėl nepavojingų atliekų tvarkymo.
3.4. Apeliaciniame skunde be kita ko teigiama, jog esant prieštaravimams tarp Taršos leidimo ir Plane nurodytų sąlygų, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, privalėjo vadovautis Taršos leidimu, o ne Planu, kadangi šiuo atveju minėtas Planas yra tik Taršos leidimo priedas.
3.5. Be to, apeliaciniame skunde V. R. pažymi, jog jis sutinka su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria jis buvo pripažintas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 30 dalyje, tačiau apelianto teigimu apylinkės teismas spręsdamas jo atsakomybės dėl padaryto nusižengimo, klausimą, nepagrįstai nevertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (t. y. jog jis gailisi, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, jo veiksmais nebuvo padaryta žala gamtai), nepagrįstai neatsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir tai, jog minėtas administracinis nusižengimas yra laikomas mažai pavojingu. V. R. manymu, nurodytos aplinkybės, sudaro pakankamą pagrindą atleisti jį nuo administracinės atsakomybės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 30 dalyje, padarymo.
Atsiliepimas
4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Kauno administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio (toliau – Institucija) atsiliepimu į V. R. apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.- 1885-1049/2018 palikti nepakeistą ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad organizuojant įmonės veiklą turi būti laikomasi Plano 1 lentelėje „Informacija apie įmonėje leidžiamas laikyti ir atliekų tvarkymo metu susidarančias atliekas“ konkretizuotų didžiausių vienu metu leidžiamų laikyti atliekų kiekių. Šios lentelės 30 punkte nurodyta, kad popieriaus ir kartono vienu metu įmonės veiklavietėje leidžiama laikyti 1 toną, o 62 punkte nurodyta, kad mišrių statybinių ir griovimo atliekų, nenurodytų 17 09 01, 17 09 02, 17 09 03 (atliekų kodas 17 09 04), vienu metu galim laikyti 5 tonas. 2018 m. birželio 29 d. – 2018 m. liepos 9 d. atlikto patikrinimo metu nustatyti šių atliekų kiekiai, kurie buvo laikomi įmonėje, ženkliai viršijo Plane nurodytus, todėl akivaizdu, kad įmonėje nebuvo laikomasi taršos leidimo sąlygų, šia veika padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 235 straipsnio 4 dalyje.
4.2. Taip pat, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, jog apylinkės teismas, skundžiamame nutarime pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog vadovaujantis Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 26 punktu, Aplinkos apsaugos departamentas turi kontroliuoti (t. y. atlikti įmonės veiklos organizavimo stebėseną), kad būtent šiame suderintame įmonės veiklos nutraukimo plane numatytos priemonės būtų įgyvendinamos visu įmonei išduotu banko garantijos galiojimo laikotarpiu, o ne vien įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą. Institucijos teigimu, yra tikėtina, kad pradėjus bankroto ar kitą procedūrą, kuomet įmonė privalėtų nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, per įmonės veiklos laikotarpį sukauptos atliekos nebūtų efektyviai sutvarkytos, nes iš banko gaunama finansinė garantija apima tik plane nurodytus konkrečius atliekų kiekius pagal atskiras jų rūšis, kurių sutvarkymo kaštai, priklausomai nuo jų rūšies yra skirtingi, todėl ir reikalingas plane nurodytas atliekų diferencijavimas pagal jų kodus.
4.3. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą atkreiptas dėmesys, kad ANK 235 straipsnio 4 dalies sudėtis yra formalioji, todėl užtenka nustatyti bent vieną iš požymių, nurodytų šio straipsnio dalyje, o nagrinėjamoje byloje tai yra Taršos leidimo sąlygų nesilaikymas viršijant vienu metu leidžiamus laikyti konkrečių atliekų kiekius. Todėl, Institucijos manymu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo sudėčiai esminės reikšmės neturi tai, kokių būtent atliekų (pavojingų ar nepavojingų) rūšių kiekiai yra laikomi viršijant Plane nurodytus jų kiekius.
4.4. Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą be kita ko nurodyta, jog apeliacinio skundo motyvai dėl mažai pavojingos veikos konkrečiu atveju prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi administracinėje byloje Nr. Al 1-1885-1049/2018 nustatyti du akivaizdūs ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir ANK 247 straipsnio 30 dalyje numatyti nusižengimai, susiję su aplinkos apsauga. Šie pažeidimai yra tęstinio pobūdžio ir tęsėsi, kol buvo konkrečiai nustatyti 2018 m. birželio 29 – liepos 9 d. patikrinimu, vienas iš jų, dėl atliekų laikymo ne pagal Reglamente nustatytas zonas, kaip teismo posėdžio metu nurodė apelianto atstovas, buvo pašalintas, kitas, susijęs su nesilaikymu Taršos leidime nustatytų sąlygų viršijus vienu metu leidžiamų laikyti konkrečių atliekų kiekių, atsakomybėn traukiamo asmens nepripažįstamas, ginčijamas ir byloje nėra duomenų, kad buvo nutrauktas. Institucija pažymi, kad viršyti vienu metu leidžiami laikyti konkrečių atliekų kiekiai yra ženklūs, patikrinimo metu rasta 52,907 t (leista laikyti 5 t), o popieriaus ir kartono atliekų patikrinimo metu rasta 47,344 t (leista laikyti 1 t.), o nusižengimas, susijęs su atliekų laikymo ne pagal Reglamente nustatytas zonas, taip pat tęsėsi nenustatytą laiko tarpą, kol buvo išsiaiškintas Patikrinimo metu, todėl negali būti laikomas nepavojingu ir nesukėlusiu žalingų pasekmių aplinkai, todėl Institucijos manymu apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo nė vieno iš tokių formalios sudėties nusižengimų laikyti mažareikšmiais ar nesukeliančiais pasekmių aplinkai, todėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikytinos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. V. R. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Analizuojant ir vertinant skundo argumentaciją, apygardos teismas nustatė, kad V. R. apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta įstatymų uždrausta veika, atitinkanti ANK 235 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymius, bei nurodoma, kad sprendžiant administracinės nuobaudos paskyrimo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 30 dalyje klausimą, apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į V. R. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Neišeinant iš skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tik toje apimtyje, dėl kurios yra ginčijama.
8. ANK 235 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmenims, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims, atsakomybė pagal šio straipsnio dalies nuostatą kyla už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.
9. ANK 5 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
10. Nagrinėjamu atveju, remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei įvertinus skundžiamo nutarimo turinį, V. R. apeliacinio skundo argumentus ir apeliacinio skundo nagrinėjimui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamą nutarimą priėmę apylinkės teismas pagrįstai ir tinkamai konstatavo, jog V. R. veiksmai, atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, požymius, o jo kaltė pilnai įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais.
11. Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, apeliantas patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini) įmonės komercijos direktoriumi ir būdamas atsakingu už aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi ir jų vykdymą įmonės veiklavietėje (adresu (duomenys neskelbtini)), pažeidė Plane, nustatytus vienu metu leidžiamus laikyti (pagal kiekvieną atlieką atskirai) atliekų kiekius, t. y. 2018 m. birželio 29 d. ir 2018 m. liepos 9 d., Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros patikrinimo aktu Nr. KP-339 nustatyta, kad įmonės veiklavietėje, Mišrių statybinių ir griovimo atliekų, patikrinimo metu rasta 52 907 t., nors vienu metu tokių atliekų leista laikyti 5 000 t., o popieriaus ir kartono atliekų patikrinimo metu rasta 47.344 t., nors jų įmonei leidžiama laikyti tik 1.000 t.
12. Apeliaciniame skunde V. R. nurodo, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai interpretavo ir aiškino Taršos leidimo, Reglamento ir Plano nuostatas, todėl padarė, nepagrįstą išvadą, jog šiuo atveju buvo pažeisti Plano reikalavimai, susiję su veiklavietėje vienu metu leidžiamu laikyti tam tikrų atliekų kiekiu. Be to, apeliantas pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra bankrutuojanti, neketina artimiausiu metu nutraukti vykdomos veiklos, todėl įmonės veikla negali būti tikrinama, ir/ar vertinama pagal Veiklos nutraukimo plane numatytus įsipareigojimus, bei nurodė, kad vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsniu Reglamentas yra neatsiejama Taršos leidimo dalis, o Reglamente nurodytas 5123,3 tonų didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti bendras atliekų, įskaitant apdorojimo metu susidarančių atliekų, kiekis yra gerokai didesnis, nei buvo nustatyta atlikus patikrinimą, kurio metu konstatuota, jog viršyti vienu metu leidžiami laikyti (pagal kiekvieną atlieką atskirai) atliekų kiekiai, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad V. R. pažeidė Taršos leidimo, taip pat Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento sąlygas. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, jog V. R. tokias pačias aplinkybes, anot jo patvirtinančias, kad šiuo atveju nebuvo pažeistos minėto Plano ir Taršos leidimo nuostatos, nurodė ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo žemesnės instancijos teisme, metu. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atliko itin detalią bylos aplinkybių ir nagrinėjamu atveju aktualaus teisinio reglamentavimo analizę, itin išsamiai, motyvuotai bei pagrįstai, paneigė minėtų V. R. argumentų pagrįstumą, teisingai nurodydamas, jog jie iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Taip pat, pažymėtina, jog naujų esminių duomenų, susijusių su minėtais V. R. argumentais, kurie nebūtų žinomi žemesniajam teismui, apeliaciniame skunde nenurodoma. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog vien tik ta aplinkybė, jog teismas priėmė procesinį sprendimą, kuriuo nebuvo patenkinti apelianto lūkesčiai ir tai, kad jis nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis, nereiškia, jog apylinkės teismas netinkamai interpretavo nagrinėjamu atveju aktualius teisės aktus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas dėl aukščiau nurodytų V. R. apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako ir sprendžia, jog minėtų argumentų pagrindu negali būti daroma išvada, jog šiuo atveju neegzistuoja ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.
13. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą neatidžiai vertino Planą ir neatsižvelgė į tai, jog pagal šiame Plane įtvirtintas nuostatas, dėl nepavojingų atliekų (statybinių atliekų, popieriaus ir kartono) sutvarkymo, įmonės veiklos nutraukimo atveju, įmonei nėra privaloma turėti garantinio rašto, nes nepavojingos atliekos tokiu atveju yra tvarkomos įmonės lėšomis. Be to, apelianto teigimu skundžiamame nutarime buvo netinkamai įvertintas garantinis raštas. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą, pažymėtina, jog sprendžiant ar šiuo atveju iš tiesų buvo padaryta įstatymų uždrausta veika, atitinkanti ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su garantiniu raštu, neturi jokios reikšmės. Aplinkybė, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos patikrinimo metu turėjo garantinį raštą, neturi reikšmės teisingam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui, todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, minėtos aplinkybės nevertino visiškai pagrįstai nevertino ir dėl jos nepasisakė.
14. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas spręsdamas jo atsakomybės dėl padaryto nusižengimo, klausimą, nepagrįstai nevertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (t. y. jog jis gailisi, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, jo veiksmai nebuvo padaryta žala gamtai), nepagrįstai neatsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir tai, jog minėtas administracinis nusižengimas yra laikomas mažai pavojingu. V. R. manymu, nurodytos aplinkybės, sudaro pakankamą pagrindą atleisti jį nuo administracinės atsakomybės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 30 dalyje, padarymo. Aukštesnės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir atmeta jį kaip nepagrįstą. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog spręsdamas administracinės nuobaudos už minėto administracinio nusižengimo padarymą, skyrimo klausimą, apylinkės teismas įvertino tai, jog V. R. administracine tvarka nebaustas, egzistuoja viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (t. y. jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, bei į tai, jog šiuo atveju jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, žemesnės instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl V. R. padaryti administraciniai nusižengimai nelaikytini mažareikšmiais ar nesukėlusiais pasekmių aplinkai. Todėl, teigti, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, nevertino apelianto nurodytų aplinkybių, nėra jokio pagrindo.
15. Kaip jau minėta anksčiau, apeliaciniame skunde prašoma atleisti V. R. nuo administracinės atsakomybės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 30 dalyje, padarymo. Tačiau pažymėtina, jog atleisti asmenį nuo administracinės atsakomybės galima tik tam tikrais ANK konkrečiai įvardintais atvejais pvz. ANK 71 straipsnyje arba ANK 21 straipsnyje numatytais atvejais. ANK 247 straipsnyje nenumatyta galimybė, asmenį, padariusį ANK 247 straipsnio 30 dalyje numatytą administracinį nusižengimą atleisti nuo administracinės atsakomybės, todėl net ir įvertinus V. R. nurodytas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir sutikus su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad minėtas administracinis nusižengimas yra mažareikšmis ar nesukeliantis pasekmių aplinkai, atleidimo nuo administracinės atsakomybės instituto taikymas, šiuo atveju yra neįmanomas.
16. Vertinant tai, jog apeliaciniame skunde galimai neteisingai suformuluotas prašymas atleisti V. R. nuo administracinės atsakomybės, turint omenyje prašymą skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog šis prašymas buvo įvertintas ir išspręstas nagrinėjant skundą Kauno apylinkės teisme. Skundžiamame nutarime, teisingai ir pagrįstai nurodyta, jog padaryti du tęstinio pobūdžio pažeidimai, kurie tęsėsi, kol buvo nustatyti patikrinimu, pašalintas tik vienas iš jų, atsižvelgta į viršytus vienu metu leidžiamų laikyti konkrečių atliekų kiekius, kurie yra ženklūs, ir konstatuota, jog nėra pagrindo nei vieno iš pažeidimų laikyti nepavojingais, nesukėlusiais žalingų pasekmių aplinkai ar mažareikšmiais.
17. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, sprendžiama, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas galioti (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.