Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2015-06-08 · Byla Nr. A2.6.-815-635/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-08
Bylos Nr.
A2.6.-815-635/2015
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00752-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jazbutienė
Pažeidėjas
T. O. K.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A.2.6-815-635/2015Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00752-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4;45.4.5;52.3 (S)
šilutės rajono apylinkės teismasNUTARIMAS2015 m. birželio 8 d.Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė,sekretoriaujant Irenai Valužienei, dalyvaujant T. O. K., vertėjai I. N.,

išnagrinėjusi T. O. K., gim. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), laikinai apsistojusio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 metų gegužės 30 d., apie 0.15 val., T. O. K., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, kelio vingyje dėl staiga atsiradusios kliūties, siekdamas išvengti susidūrimo su išbėgusiu žvėrimi, staigiai pasuko automobilį į dešinę kelio pusę ir nuvažiavo į griovį. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, kelio ženklas bei penkios tujos, priklausančios K. M.. T. O. K. kaltinamas, kad po autoįvykio pasišalino iš įvykio vietos bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais T. O. K. kaltinamas pažeidęs kelių eismo taisyklių 6,9,222 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administraciniu teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 124(1) str.8d.

T. O. K. teismo posėdyje parodė, kad nurodytu laiku ir vietoje jam naktį grįžtant į (duomenys neskelbtini), kur buvo apsistojęs, į kelią staiga prieš pat automobilį iššoko žvėris, dėl ko jis staiga metėsi į šoną ir nuvažiavo nuo kelio. Po įvykio paskambino draugui Lietuvoje, kalbančiam angliškai, nes manė, kad policijoje gerai kalbančių angliškai, nėra. Draugas pagal situaciją, nesant aukų ir nuostolių, patarė važiuoti namo, o ryte tvarkyti automobilį. Vėliau įvykio vietoje pamatė, kad nuo kelio nuvažiavo prie sodybos, kurios augalus šeimininko teigimu apgadino jo automobilis. Taip pat buvo apgadintas kelio ženklas. Žalą dėl tujų ir kelio ženklo atlygino. Naktį, tamsoje, nematė, kad nuo kelio nuvažiavo prie sodybos. Gailisi, kad taip atsitiko ir nežinojo, kaip turėtų elgtis po tokio įvykio. Jei būtų žinojęs, kad reikalinga iš karto kviesti policiją, būtų elgęsis kitaip, tačiau paklausęs draugo, po įvykio išvažiavo.

Iš prie įvykio vietos apžiūros protokolo esančių nuotraukų nustatyta, kad griovyje matyti automobilių padangų pėdsakai bei sulaužyti tujų medeliai, mėtosi automobilių dalys.

Iš foto lentelės matyti, kad automobilis Toyota Avensis valstybiniai Suomijos Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas( b.l.24-28). Kaip paaiškino T. O. K. automobilis yra jo nuosavybė, tačiau jis registruotas patėvio vardu ir automobiliu naudojasi abu.

Rašytiniame K. M. paaiškinime užfiksuota, kad jis paaiškino, jog ryte po nakties, rado išvažinėtas ir nulaužtas jo sodybos dekoratyvines tujas. 2015-06-03 rašytiniu pareiškimu K. M. patvirtino, kad jam žala dėl dekoratyvinių medelių sugadinimo, atlyginta.

Dėl kelio ženklo sugadinimo nustatytas 18,87 eurų nuotolis, kurį T. O. K. atlygino.

Dėl eismo įvykio

Pagal Kelių eismo taisyklių 6 punktą kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų; pagal 9 punktą privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; pagal 127 punktą vairuotojas privalo pasirinkdamas važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, paties asmens paaiškinimų, jis važiavo tamsiu paros metu ir nuvargęs, įvykis įvyko kelio vingyje. T. O. K. nurodė, kad žvėris prieš jo automobilį išbėgo į kelią staiga, prieš pat automobilį. Atsižvelgiant į matomumą (nakties metas), savo būklę ir tankiai negyvenamą vietovę bei kelio ypatumus, jis kaip vairuotojas privalėjo numatyti tokią galimybę ir atitinkamai pasirinkti saugų važiavimo greitį, kad atsiradus kliūčiai galėtų visiškai sustoti. Dėl eismo įvykio buvo padaryta žala medelių savininkui bei Klaipėdos regiono keliams dėl apgadinto ženklo, kuri pažeidėjo yra atlyginta. Vertinat byloje esančius įrodymus, paties pažeidėjo paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad T. O. K. kaltė dėl šio pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2d., įrodyta.

Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-06 nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007).

Pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktą jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nepaneigta, kad vairuotojas tamsiu paros metu galėjo ir nematyti, kokia yra padaryta žala ir ar ji padaryta kitiems asmenims, ir jis neabejotinai žinojo, kad būtina pranešti policijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012, LVAT 2012 m. gruodžio mėn. 12 d. nutartis byloje Nr. N-143-1083-12).

Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus - administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, nukentėjusiojo paaiškinimą ir vertinant tai, kad įvykis įvyko tamsiu paros metu, darytina išvada, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių T. O. K. kaltę dėl to, kad jis tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės pasišalino iš įvykio vietos, o visos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai ir byla šioje dalyje nutrauktina, nesant vieno iš būtinų administracinio teisės pažeidimo požymio - tyčios.

Dėl vairuotojo pažymėjimo nepateikimo

Kaltinime T. O. K. inkriminuotas pažeidimas, numatytas ATPK 124(1) str. 8 d. , tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus atskirai numatytus ATPK. Faktiniame veikos aprašyme nurodyta, kad asmuo nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Kaip paaiškino T. O. K. vairuotojo pažymėjimą jis turi, kuris jo įsitikinimu tebėra automobilyje Toyota Avensis, kurį policijos pareigūnai iš jo paėmė. Institucija pateikdama teismui nagrinėti bylą, duomenų apie tai, kad T. O. K. iš vis neturi vairuotojo pažymėjimo, nepateikė. Nors kaltinime nenurodyta, kokiu remiantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimu asmuo kaltinimas nepateikęs vairuotojo pažymėjimo, pagal įvykio aplinkybes spėtina, kad dėl vairuotojo pažymėjimo pateikimo įvykus eismo įvykiui( Kelių eismo taisyklių 219.3. punktas). Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, po eismo įvykio, sekančią dieną buvo paimtas automobilis, kurio apžiūrėta techninė būklė, automobilio vidus nuodugniai neapžiūrėtas, tik nurodyta, kad vertingų daiktų nerasta. Vertinant nustatytas aplinkybes ir tai, kad nepaneigta, jog po įvykio vairuotojo pažymėjimas galimai yra automobilyje, o iš karto po eismo įvykio vairuotojas jį turėjo su savimi, byla šioje dalyje esant abejonėms dėl T. O. K. kaltės ir aiškinant jas asmens naudai, nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124(1) str. 8 d. įvykio ir sudėties.

Nuobauda dėl ATPK 127 str. 2 d. skiriama atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, T. O. K. skirtina sankcijoje numatyta piniginė bauda.

Kadangi, kaip minėta institucija, surašiusi ATPK protokolą nepateikė duomenų, kad asmuo neturi vairuotojo pažymėjimo, jam skiriama nuobauda pagal ATPK 127 str. 2 d. kaip vairuotojui, o bylą nutraukus pagal ATPK 130 str. 1d. paimtas automobilis grąžintinas teisėtam valdytojui – T. O. K. nedelsiant.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21str., 22 str., 30² str., 31 str., 250str. 1p., 287 str. 1d.1p. teismas

nutaria:

T. O. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. skirti penkiasdešimties eurų (50 €) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną T. O. K. atžvilgiu dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 124(1) str. 8 d. nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos.

Automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtą 2015-06-01 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, grąžinti nedelsiant teisėtam valdytojui T. O. K..

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, bauda bus išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutarimas gali būti apskųstas ATPK 302²-302¹⁵str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Jazbutienė