- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- 1S-255-449/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49544-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- M. Ž.
- Advokatai
- Domantas Skebas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios M. Ž. gynėjo advokato Domanto Skebo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria patenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus prašymas dėl skirtingais teismo nuosprendžiais nuteistajai M. Ž. paskirtų bausmių subendrinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu M. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį nuteista laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąją bausmės vykdymo atidėjimo metu pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu M. Ž. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį nuteista laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant ją neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi gydymo įstaigose.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi M. Ž. pirmiau nurodytais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu M. Ž. paskirtos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant M. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per du mėnesius nuo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi gydymo įstaigose.
4. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu M. Ž. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2017 m. spalio 13 d. Šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartimi paliktas nepakeistas.
5. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. liepos 11 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius prašymas subendrinti M. Ž. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiais paskirtas bei neįvykdytas bausmes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi paminėtą Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius prašymą tenkino ir vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių reikalavimais, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu nuteistajai M. Ž. paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir M. Ž. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendyje nurodytą įskaitytiną laikino sulaikymo laikotarpį. Bausmės pradžią M. Ž. nurodė skaičiuoti nuo faktinės jos sulaikymo dienos.
III. Skundo argumentai
7. Skunde nuteistosios M. Ž. gynėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, prašo šią nutartį pakeisti ir nuteistajai apėmimo būdu paskirti švelnesnę galutinę subendrintą bausmę.
7.1. Gynėjas, aptaręs galiojantį teisinį reguliavimą dėl bausmių subendrinimo pagal skirtingus teismo nuosprendžius ir remdamasis kasacinio teismo formuojama praktika, nurodo, kad teismas taikė netinkamą bausmių subendrinimo būdą. Ši pirmosios instancijos teismo klaida lėmė neteisingos bausmės nuteistajai paskyrimą. Anot gynėjo, nagrinėjamu atveju turėjo būti taikytas bausmių apėmimo, o ne dalinio bausmių sudėjimo būdas.
7.2. Gynėjas pažymi, kad M. Ž. padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir veikos pobūdį, todėl bausmės už jas turėjo būti subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir jai paskirta mažesnė galutinė subendrinta bausmė nei paskyrė teismas apskųstąja nutartimi.
7.3. Gynėjas taip pat nurodo, kad aptariamu atveju klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su ankstesniais dviem nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galėjo būti išspręstas tik po to, kai šio nuosprendžio teisėtumas bus patikrintas kasacine tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios M. Ž. gynėjo D. Skebo skundas atmetamas.
8. Vilniaus apygardos teismas laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, baudžiamojo įstatymo normų, reglamentuojančių bausmių subendrinimą, taikymo klaidų nepadarė.
9. Bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas reglamentuoja BK 63 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai, arba iš dalies jas sudėti.
10. Nuteistosios M. Ž. gynėjas nesutinka su teismo parinktu bausmių bendrinimo būdu (daliniu bausmių sudėjimu) ir siekia, kad subendrinant nuteistajai paskirtas bausmes, būtų taikytas bausmių apėmimo būdas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas yra aiškiai įtvirtinęs atvejus, kada teismas taiko bausmių apėmimą, t. y., kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 straipsnį ar 11 straipsnį; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta 20 metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Aukštesnio teismo nuomone, nagrinėjamas atvejis neatitinka aptartų įstatymo leidėjo sąlygų.
11. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu M. Ž. nuteista už nesukaus nusikaltimo, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu – už sunkaus nusikaltimo padarymą. Šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės jau anksčiau subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi, prie bausmės už sunkų nusikaltimą pridedant dalį bausmės, paskirtos už nesunkų nusikaltimą, ir jai paskirta galutinė dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Byloje nėra duomenų, kad ši nutartis įstatymo nustatyta tvarka ir terminais būtų pripažinta neteisėta bei nepagrįsta. Pažymėtina, kad šios teismo nutarties, turėdami teisę, neapskundė nei nuteistoji M. Ž., nei jos gynėjas. Taigi, ji yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu M. Ž. nuteista už sunkaus nusikaltimo padarymą (t. 5, b. l. 69–81).
12. Atsižvelgęs į tai, kas pasakyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad teismas, bendrindamas M. Ž. bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, su Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi subendrinta bausme, pagrįstai taikė dalinį bausmių subendrinimo būdą, nes M. Ž. padaryti nusikaltimai, numatyti BK 180 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, nesiskiria pagal pavojingumą ir priskiriami tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai bei kategorijai (BK 10 straipsnis, 11 straipsnio 5 dalis). Tai, kad tais atvejais, kai padarytos veikos priskiriamos panašioms nusikalstamoms veikų rūšims ar kategorijoms, taikytinas dalinio bausmių sudėjimo bendrinimo būdas, pripažįstama tiek teisės doktrinoje, tiek formuojamoje teismų praktikoje. Todėl, konkrečiu atveju, kitaip nei mano gynėjas, taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nuteistajai skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu nėra teisinio pagrindo.
13. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendis šiuo metu yra apskųstas kasacine tvarka, taip pat negalėjo būti kliūtimi priimti skundžiamą teismo nutartį. Pastebėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 17 d. Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus nuteistosios M. Ž. gynėjo D. Skebo apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 119–122). Kaip žinia, įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas visiems asmenims, įstaigoms, institucijoms ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (BPK 346 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, atkreiptinas gynėjo dėmesys ir į tai, kad apskųstoji nutartis nesudaro kliūčių kasacinės instancijos teismui priėmus vieną iš procesinių sprendimų, įtvirtintų BPK 382 straipsnyje, esant pagrindui, nuteistajai M. Ž. paskirtų bausmių bendrinimo klausimą išspręsti iš naujo.
14. Apskųstąja teismo nutartimi teismas prie teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo tik nedidelę dalį, t. y. tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi. Taigi, nors teismas ir taikė dalinį bausmių sudėjimo bendrinimo būdą, teismas galutinę subendrintą bausmę paskyrė tik minimaliai griežtesnę, nei ji buvo paskirta paskutiniuoju teismo nuosprendžiu. M. Ž. paskirta trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, ją sušvelninti dar labiau nėra pagrindo.
15. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistosios M. Ž. gynėjo skundas turi būti atmetamas, o apskųstoji teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta bei pagrįsta.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios M. Ž. gynėjo advokato Domanto Skebo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.