- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-07
- Bylos Nr.
- e2S-785-638/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33229-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- M. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui M. R. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo teismui dienos, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. R. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo ir prašė: 1) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su motina (ieškove); 2) priteisti iš atsakovo M. R. (toliau – atsakovas) laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms, kiekvienai po 388,50 Eur, mokamus kas mėnesį iki einamojo mėnesio 5 (penktos) dienos į ieškovės banko sąskaitą.
2. Prašyme nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Santuokoje ieškovė ir atsakovas susilaukė dviejų dukrų, kurios šiuo metu yra nepilnametės. Atsakovas dviem vaikams išlaikyti dar nuo 2021 m. birželio mėnesio perveda į ieškovės sąskaitą tik 500 Eur per mėnesį, tai yra po 250 Eur vienam vaikui, kas visiškai neatitinka dabartinių vaikų poreikių. Ieškovei vienai tenka neproporcinga materialinė našta, tenkinant vaikų poreikius gauti reikalingą ir tėvų turtinę padėtį atitinkantį išlaikymą. Kadangi šalių bendras gyvenimas yra faktiškai nutrūkęs ilgą laiką, sprendžiant vaikų laikino išlaikymo klausimus būtinas ir laikinosios nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina, tai yra, ieškove, kuriai vienai tenka visa kasdieninių vaikų rūpesčių našta.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M.R. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vertina kaip spaudimą per mediacijos procesą. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos tarp šalių nėra. Reguliuoti šio klausimo, o ypač dar nesant ieškinio teisme ir vykstant mediacijos procesui, visiškai nėra būtinybės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo klausimu nieko nepakeistų, nes faktiškai šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, kad vaikai gyvena su ieškove ir niekas dėl to nekelia jokių ginčų. Atsakovas nurodė, jog teikia vaikams išlaikymą, ką patvirtina ir ieškovė, pateikdama duomenis apie tai, jog atsakovas perveda kas mėnesį po 250 Eur kiekvienam vaikui, iš viso 500 Eur per mėnesį, tačiau ieškovė nutyli, kad be šių pinigų kiekvieną mėnesį atsakovas moka visus namo komunalinius mokesčius – už elektrą, vandenį, dujas, šiukšlių išvežimą, sodų bendrijos mokestį, kas per mėnesį sudaro apie 150 – 170 Eur. Taip pat sumoka 25 Eur už dukters telefoną (neriboti pokalbiai, sms, internetas). Iki 2025 m. gruodžio 11 d. šalys gyveno kartu ir atsakovas dengė namų interneto išlaidas – po 20 Eur per mėnesį. Be šių išlaidų atsakovas pirkdavo ir maisto produktus, patirdavo išlaidų vaikų pramogoms, kišenpinigiams. Daugiau nei 1 200 Eur išlaidų atsakovas patyrė transporto, namų ūkio prekių, dukters telefono išlaidoms apmokėti, kas taip pat sudaro jo prisidėjimą prie šeimos poreikių tenkinimo ne mažiau, kaip 100 Eur per mėnesį suma. Dėl šios priežasties ieškovės teiginiai, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikams – niekuo nepagrįsti, tačiau likusias išlaidas atsakovas ir toliau planuoja dengti.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė teismui išvadą dėl pareikšto prašymo ir kitus papildomus dokumentus. Teismui pateiktoje išvadoje Tarnyba nurodė, jog Skyriaus specialistų nustatytais duomenimis, nepilnametės G. R. ir J. R. gyvena su motina, joms sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Atsižvelgdami į bylos aplinkybes, į vaikų amžiaus ypatumus ir su tuo susijusius poreikius, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, Tarnyba iš esmės neturi pagrindo prieštarauti dėl laikinųjų apsaugos priemonių - laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Tarnybos vertinimu, prašomo priteisti laikino išlaikymo dydis siejamas su minimaliais vaikų poreikiais, ir, byloje nesant duomenų apie papildomus, specialius G. R. ir J. R. poreikius, vaikų interesams neprieštarautų, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas vaikams išlaikymą teikia geranoriškai, šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas galimai netikslingas, nes vaikų teisės ir interesai nėra pažeisti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atmetė.
6. Teismas nurodė, jog vadovaujantis bylos duomenimis, nuo 2025 m. gruodžio 11 d. atsakovas gyvena skyrium, o šalių nepilnamečiai vaikai liko gyventi su motina, t. y., pirmoji sąlyga (šalių faktinis gyvenimas skyrium) nagrinėjamu atveju egzistuoja, tačiau sprendžiant dėl pareikšto prašymo pagrįstumo kartu pažymėtina, jog vadovaujantis teismų praktika, bylos nagrinėjimo metu vaiko gyvenimas su vienu iš tėvų nėra pakankamas pagrindas nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Šiuo metu tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos (taip pat ir laikinos) nėra, ji yra nusistovėjusi, t. y., nepilnametės dukros gyvena kartu su ieškove, atsakovas tam neprieštarauja, nuo 2025 m. gruodžio 11 d. atsakovas gyvena atskirai, byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų vartojęs fizinį smurtą šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu, pati ieškovė, bendraudama su Tarnybos specialistais, jiems nurodė, jog atsakovas apie metus laiko yra emociškai atsitraukęs nuo šeimos, tačiau su vaikais elgiasi gražiai; bylos duomenimis, 2025 m. gruodžio 11 d. vaikai galimai yra stebėję tėvų konfliktą (nepilnametė G. R. nurodė, jog tėvams susipykus buvo savo kambaryje su ausinėmis, situaciją girdėjo minimaliai, J. R. nurodė, jog žino apie tėvų konfliktą, tačiau apie tai, ar ji pati jį stebėjo, nenurodė), vadovaujantis Tarnybos pateiktais duomenimis, šiuo metu galutiniai sprendimai dėl vaikų situacijos vertinimo nėra priimti. Teismas pažymėjo, jog siekiant pagrįsti ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo reikalingumą, yra būtina pateikti teismui įrodymus, kad atsakovo elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaikų interesams, tačiau ieškovė tokių duomenų teismui nepateikė.
7. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas teikia kiekvienam vaikui po 250 Eur išlaikymą, atlikdamas mokėjimus į ieškovės banko sąskaitą. Vadinasi, pareikštu prašymu dėl laikino išlaikymo priteisimo ieškovė iš esmės siekia, kad atsakovas kiekvienam iš nepilnamečių vaikų teiktų po 100 Eur didesnį išlaikymą. Preliminariai įvertinus byloje sutrinktus įrodymus apie atsakovo teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, o taip pat kitas jo patiriamas išlaidas šeimos bei nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, spręstina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo prisidėjimą prie vaikų poreikių tenkinimo, analogiška dalimi prisidedant ir ieškovei, o taip pat gaunant išmokas vaikams, vaikų interesai neturėtų būti pažeisti, kadangi šių sumų preliminariai pakanka būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti.
8. Teismas šalims išaiškino, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali nustatyti vaikams reikalingų lėšų dydžio bei proporcijų, kuriomis šalys turi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo. Teismas nurodė, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, tyrimas, nepasisakoma dėl ginčo esmės, vertinamas tik preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Teismas pažymėjo , jog šiuo metu šalys dalyvauja mediacijos procese, kuriame be kitų klausimų siekia surasti ir abi šalis tenkinantį sprendimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 9 d. nutartį ir ieškovės prašymą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Prašymas byloje pateiktas ginant nepilnamečių vaikų teisę ir įstatyminį interesą gauti minimalius jų poreikius užtikrinantį išlaikymą iš jo neteikiančio tėvo iki bus galutinis šalių ginčo išsprendimas aptariamu klausimu. Nutartyje šis viešas (nepilnamečių vaikų) interesas gauti bent minimalius poreikius užtikrinantį laikiną išlaikymą neįvertintas, neužtikrintas ir į jį neatsižvelgta visiškai nepagrįstai.
Atsiliepimas
9.2. Neatitinka nutarties esmės teiginiai, kad teismas neatlieka įrodymų vertinimo. Teismas atliko atsakovo atsiliepime pateiktų visų įrodymų vertinimą ir pritarė jo atsikirtimams. Tai atlikta nutarties 20 punkte, 25 - 26 punktuose. Apeliantės pateiktų konkrečių argumentų ir įrodymų vertinimas nutartyje nėra atliktas.
9.3. Nutarties vienpusiškumą patvirtina aplinkybė, jog praktiškai nė vienas iš apeliantės prašymo prieduose pateiktų dokumentų, pagrindžiančių minimalaus laikino išlaikymo teikimo būtinumą nėra motyvuotai įvertintas ir dėl jų pasisakyta. Atsakovo dokumentai, priešingai, aptarti net keliuose motyvuojamosios dalies punktuose, tačiau tai atlikta vienpusiškai, galimai su išankstiniu nusistatymu.
9.4. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, jog apeliantė neįrodė ir vėliau institucijų pateikti dokumentai nepatvirtino grėsmės šalių nepilnamečių vaikų interesams, nepagrindė būtinybės šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ja.
10. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos. Vaikai faktiškai gyvena su motina, atsakovas tam neprieštarauja, nesiima ir nėra ėmęsis jokių veiksmų, galinčių destabilizuoti šią situaciją.
10.2. Apeliantė skunde remiasi aplinkybėmis, susijusiomis su šalių tarpusavio konfliktu, tačiau nepateikia jokių duomenų, kad atsakovas būtų kėlęs grėsmę nepilnamečių vaikų saugumui ar interesams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie fizinio smurto naudojimą vaikų atžvilgiu.
10.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog minimalios mėnesinės algos kriterijus yra orientacinis ir negali būti taikomas mechaniškai. Apeliantės skunde pateikiami skaičiavimai, grindžiami formule (MMA – vaiko pinigai) / 2, savaime nesudaro teisinio pagrindo priteisti konkretų laikino išlaikymo dydį. Atsakovas moka po 250 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis piniginėmis išmokomis, taip pat apmoka namo komunalinius mokesčius, ryšio paslaugas, patiria papildomas išlaidas, tiesiogiai susijusias su vaikų gyvenimo sąlygų užtikrinimu.
10.4. Apeliantės nesutikimas su teismo preliminariomis išvadomis savaime nereiškia proceso teisės normų pažeidimo. Išnagrinėjus bylą iš esmės, bus nustatyti konkretūs vaikų poreikiai, nustatyta, kiek konkrečiai prisidėjo atsakovas, ir jei susidarys skirtumas, jis tikrai bus priteistas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas, neatliekamas įrodymų vertinimas, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
14. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys yra dviejų nepilnamečių vaikų –(duomenys neskelbtini) tėvai.
15. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su motina (ieškove); 2) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms, kiekvienai po 388,50 Eur, mokamus kas mėnesį iki einamojo mėnesio 5 (penktos) dienos į ieškovės banko sąskaitą.
16. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo argumentų, nebuvo nustatyta grėsmė nepilnamečių vaikų interesams, dėl ko būtų reikėję taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio. Ieškovė įrodinėja priešingai, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų, kurie suponuoja priešingas išvadas dėl nepilnamečių vaikų tinkamo interesų neužtikrinimo, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas.
Dėl laikino išlaikymo priteisimo
17. Pažymėtina, kad teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikių ir jiems patenkinti reikalingų pinigų sumų, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaikų būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai ir pan.
18. Šiuo atveju prašyme dėl išlaikymo dydžio ieškovė prašė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 388,50 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad iki šiol atsakovas perveda į ieškovės sąskaitą po 250 Eur kiekvienam vaikui išlaikyti per mėnesį, kas sudaro vos daugiau nei 8 Eur dienai.
19. Ieškovė prie prašymo pridėjo vaikų poreikių lentelę. Pažymėjo, kad dukrų (abiejų) išlaikymo faktiškai ieškovės patirtos išlaidos, apie kurias informuotas atsakovas, sudarė 1 652 Eur mėnesiui, papildomai buvo nurodyta reikalinga dar 510 Eur suma, kuri buvo išleista. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad 2025 m. lapkričio 26 d. prašymo Priede Nr. 6 pateiktoje lentelėje nurodytos faktinės patiriamos išlaidos, dėl kurių nutartyje nepasisakyta.
20. Iš pridėtos vaikų poreikių lentelės matyti, kad ieškovė lentelėje nurodė, jog 1 652 Eur išlaidos apima maistą ir buitines prekes (kuras vaikų vežiojimui, mokyklos kišenpinigiai, vaistai/vitaminai/mokami tyrimai, rūbai/batai, higienos priemonės ir kt.) ir 510 Eur planuojamos papildomos būtinos išlaidos (akiniai ir akių gydytojo konsultacija, darželio būreliai, auklės paslaugos, matematikos korepetitorius).
21. Pažymėtina, kad šios aplinkybės ieškovės nurodomos tik deklaratyviai ir pateikiamos kaip nepagrįstas faktas, t. y. nepateikiama jokių objektyvių nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kuriais remiantis teismas preliminariai galėtų spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir pažymėjo tai, kad kartu su atsiliepimu atsakovas pateikė teismui įrodymus (mokėjimai už komunalines paslaugas; banko išrašai) patvirtinančius, jog be išlaikymo vaikams, teikiamo periodinėmis išmokomis, atsakovas kiekvieną mėnesį ir kitu būdu prisideda prie šeimos, o tuo pačiu ir prie vaikų poreikių tenkinimo - atsakovas apmoka namo komunalinius mokesčius – už elektrą, vandenį, dujas, šiukšlių išvežimą, sodų bendrijos mokestį. Nurodytų aplinkybių ieškovė nepaneigė.
22. Šiuo atveju vaikams teikiamas išlaikymas (atsakovas teikia kiekvienam vaikui po 250 Eur išlaikymą, atlikdamas mokėjimus į ieškovės banko sąskaitą), ko neneigė ir pati ieškovė, kas kitų aplinkybių kontekste leidžia daryti išvadą, kad situacija tam tikra apimtimi yra sureguliuota, o kokio dydžio išlaikymas realiai reikalingas nepilnamečiams vaikams jų būtiniesiems poreikiams užtikrinti, ir ar jis atitinka tėvų (šalių) turtinę padėtį ir kt., spręs ginčą iš esmės nagrinėjantis teismas. B. V. vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovas vaikams išlaikymą teikia geranoriškai, šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas galimai netikslingas, nes vaikų teisės ir interesai nėra pažeisti.
23. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriui (toliau vadinama – Tarnyba) 2025 m. lapkričio 14 d. prašymą vykdyti privalomąją mediaciją (toliau – mediacija) civiliniame ginče dėl santuokos nutraukimo ir susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo. Tarnyba 2025 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą dėl mediatoriaus paskyrimo privalomajai mediacijai vykdyti ir paskyrė mediatorių. Tai reiškia esant realią tikimybę šalims išspręsti ginčą taikiu būdu. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, įvertina tai, kad iki šiol ieškovė ieškinio nėra pareiškusi (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taip pat nėra aiški mediacijos proceso baigtis (mediacija nutraukta, ar šalys ginčą išsprendė taikiai, kt.). Pastebėtina, kad šeimos bylose teismas turi pareigą taikyti šalis, mediacijos tikslai negali būti paneigti.
Dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
24. Pasisakant dėl ieškovės prašymo nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
25. Kaip matyti iš atskirojo skundo, apeliantė kritikuoja pirmosios instancijos teismo argumentus, susijusius su faktinių aplinkybių vertinimu, nurodydama, kad Vaiko situacijos vertinimo duomenų 2025 m. gruodžio 20 d. anketoje nurodytas dukros Jonės vaiko situacijos aptarimas, kuris patvirtina, jog buvo panaudotas smurtas ir vaiko atžvilgiu Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau - SAAĮ) 2 straipsnio 4 punkto prasme.
26. SAAĮ 2 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo – asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, ir (ar) vaikas, gyvenantis artimoje aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Pažymėtina, kad SAAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad buvo išduotas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje.
27. Prašyme dėl papildomų dokumentų pateikimo ((duomenys neskelbtini) ieškovė nurodė, jog 2025 m. gruodžio 11 d. nepilnamečių vaikų akivaizdoje buvo įvykis, kurio metu panaudotas atsakovo fizinis smurtas. Byloje pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros 2025 m. gruodžio 23 d. nutarimas atmesti ieškovės skundą, iš kurio matyti, kad 2025 m. gruodžio 12 d. atsakovui paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2025 m. gruodžio 15 d. registruotas ieškovės 2025 m. gruodžio 12 d. prašymas, reg. Nr. AP-33731, skirti atsakovui kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų, nustatant sąlygas nesiartinti prie šių asmenų tam tikru nustatytu atstumu. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras 2025 m. gruodžio 16 d. atmetė šį prašymą, motyvuodamas tuo, kad įtariamajam jau yra paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje. Be to, nutarime pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis, informavęs ikiteisminį tyrimą organizuojantį prokurorą, atsakovas išvykęs į užsienį nuo 2025 m. gruodžio 13 d. iki 2025 m. gruodžio 20 d., todėl negali nukentėjusiajai ir nepilnamečiams vaikams daryti neigiamo poveikio. Pažymėtina, kad 2025 m. gruodžio 23 d. priimtas nutarimas įtariamajam M. R. skirti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant jį neišvykti iš kitos nei gyvena nukentėjusioji gyvenamosios vietos, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja L. R.. Byloje nepaneigta, kad nepilnametės dukros gyvena kartu su ieškove, atsakovas tam neprieštarauja ir atsiliepime patvirtino, kad nuo 2025 m. gruodžio 11 d. atsakovas gyvena atskirai, tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, atsakovas nesiima ir nėra ėmęsis jokių veiksmų, galinčių destabilizuoti šią situaciją.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant pirmosios instancijos teismo argumentų bei išreikštos nuomonės, procesinis sprendimas, įvertinus byloje surinktus duomenis bei apeliantės argumentus, priimtas iš esmės teisingas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas detalesnių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimo bei nuomonės detaliau nepasisako, kadangi tai nelemia kitokio teisinio rezultato, nei jis priimtas skundžiama nutartimi. Kita vertus, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas ir kiti su tuo susiję klausimai bus nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, tai yra, kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, gautos ir įvertintos specialistų išvados ir kt.
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vien ta aplinkybė, jog apeliantė su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje nustatytų aplinkybių vertinimu nesutinka ar byloje esančius duomenis vertina kitaip, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo manyti, kad tai atlikdamas pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 183, 185 straipsniai) ar priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.
30. Įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, visumą bylos duomenų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė nepagrindė konkrečios realios grėsmės jos ir nepilnamečių vaikų teisėms ir interesams ar teismo sprendimo įvykdymui būtent iki ieškinio pareiškimo ir civilinės bylos iškėlimo nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė nepagrindė objektyvios būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškovė pareikš ieškinį teismui, suformuluodama konkrečius reikalavimus.
31. Papildomai išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis), todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas neriboja ieškovės teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakartotinai patikslinus ir pagrindus prašymą (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
32. Atsakovas prašo priteisti 577,17 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pateikė 2026 m. vasario 1 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. VICI 25-9 kopiją, 577,17 Eur sumai, mokėjimo pavedimo kopiją. Atmetus atskirąjį skundą minėtos išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 577,17 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus, 17 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.