- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-20
- Bylos Nr.
- 1-833-1023/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31580-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- S. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, teistas:
1) 2012 m. spalio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 45 parų arešto.
2) 2013 m. liepos 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto, bausmė atlikta, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. J. 2018 m. birželio 30 d. apie 17.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti šeimos narį – sutuoktinę R. J., keikė nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, metė į ją metalinį kibirą, tačiau nepataikė, sakė nukentėjusiajai R. J., kad padegs jų namą bei padarys, kad gaisro metu sudegs ir ji, dėl to nukentėjusioji R. J. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas įtariamuoju S. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 54-55), kad gyvena kartu su savo sutuoktine R. J. (duomenys neskelbtini). Alkoholį jis vartoja dažnai. 2018 m. birželio 30 d. dirbo pas kaimyną. Po to vakare kaimynas davė alkoholio. Namo grįžo apie 17.00 val. ir dar norėjo išgerti alkoholio, todėl prašė pas sutuoktinę pinigų. Tačiau ji atsisakė duoti pinigų alkoholiui. Tada supykęs ir būdamas kieme metė į savo sutuoktinę metalinį kibirą, tačiau nepataikė. Keikė savo sutuoktinę necenzūriniais žodžiais ir grasino padegti namus bei juose sudeginti kartu sutuoktinę. Mano, kad sutuoktinė tokio elgesio ir išsakytų grasinimų turėjo pagrindą išsigąsti, nes tuo metu buvo neblaivus, piktas ir agresyvus. Tačiau tikrai taip būtų nesielgęs. Dėl savo poelgio labai gailisi, pasižada atsiprašyti savo sutuoktinės ir su ja susitaikyti, daugiau taip nesielgs.
Nukentėjusioji R. J. parodė (b. l. 5-6, 13-15), kad ji su savo sutuoktiniu S. J. augina nuo gimimo neįgalų 20 m sūnų. Jų sūnus ištisai guli lovoje, jis nevaikšto, nekalba. 2018 m. birželio 30 d. apie 17.00 val. būnant namuose grįžo neblaivus sutuoktinis S. J., jis buvo agresyvus, prašė duoti pinigų, kad galėtų išleisti alkoholiui. Atsisakius duoti pinigų alkoholiui, jis pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais. Nenorėdama toliau klausyti įžeidinėjimų išėjo iš gyvenamojo namo į kiemą, o S. J. išėjo į kiemą paskui. Tuomet kieme dar kartą pasakius, kad pinigų alkoholiui neduos, jis paėmė kieme prie namo sienos stovėjusį metalinį kibirą ir metė į ją, tačiau nepataikė. Pasakius, kad dėl tokio elgesio skambins policijai, jis pradėjo grasinti, kad padegs gyvenamą namą bei padarys taip, kad šiame name gaisro metu sudegs ir ji. Kadangi S. J. jau yra smurtavęs jos atžvilgiu bei žinant jo būdą, mano, kad grasinimai yra realūs, bijo dėl savo ir sūnaus gyvybės bei turto saugumo. Jai iškvietus policijos pareigūnus sutuoktinis iš namų pabėgo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo S. J. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiosios R. J. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2018 m. birželio 30 d. R. J. pareiškimas (b. l. 4), kuriuo ji kreipėsi į policiją dėl sutuoktinio grasinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą;2018 m. liepos 3 d. R. J. protokolas – pareiškimas (b. l. 7), kad sutuoktinis grasino padegti namus ir ją nužudyti;Įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 9-10), kuriuo apžiūrėta sodyba, esanti (duomenys neskelbtini)
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2018 m. birželio 30 d. apie 17.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti šeimos narį - sutuoktinę R. J., keikė nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, metė į ją metalinį kibirą, tačiau nepataikė, sakė nukentėjusiajai R. J., kad padegs jų namą bei padarys, kad gaisro metu sudegs ir ji, dėl to nukentėjusioji R. J. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už S. J. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis S. J. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 59-60).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – grasino nužudyti žmoną ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo S. J. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. J. praeityje teistas (b. l. 24-31), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 32-34), nedirba (b. l. 35), darbo biržoje neįrašytas (b. l. 36), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 38). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajai 2018 m. liepos 5 d. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 61). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta viešųjų darbų bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.
Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, S. J. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-58).
Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką S. J. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. liepos 3 d. 15.40 val. iki 2018 m. liepos 4 d. 14.45 val. (b. l. 42-44).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti S. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 3 d. 15.40 val. iki 2018 m. liepos 4 d. 14.45 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.
Kaltinamajam S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti S. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.