- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-10
- Bylos Nr.
- 1A-396-312-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Popoviene (pirm.), Leonarda Gureviciene, Algimantas Pivoriunas
- Nuteistasis
- S. K.
- Advokatai
- Andrej Sokolovski
Pranešejas Virginija Popoviene Baudžiamoji byla Nr. 1 A-396/2008
Teisejas Mamertas Misiunas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.5.
2008 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posedyje BPK 364 str. tvarka išnagrinejo nuteistojo S. K. skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus pirmuju pataisos namu teikimas del S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos namu.
Aprašomoji dalis
nustate:
Vilniaus miesto 3 apylinkes teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartimi atmete Vilniaus pirmuju pataisos namu teikima del S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos namu. Savo sprendima teismas motyvavo tuo, kad nors nuteistasis pataisos namu administracijos charakterizuojamas teigiamai, turi du vaikus, taciau i pataisos namus jis atvyko turedamas šešias drausmines nuobaudas, kaltes nepripažista, yra išsiskyres, su buvusia sutuoktine ir vaiku negyvena nuo 1998 metu, per ta laikotarpi su jais jokiu ryšiu nepalaike, kito sunaus išlaikymui lešas teike nereguliariai. Be to, S. K. atlieka bausme už du labai sunkius nusikaltimus.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis S. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008 m. kovo 14 d. nutarti bei tenkinti pataisos namu teikima. Nuteistasis teigia, kad teismas pagristai nurode, jog i pataisos namus jis atvyko turedamas šešias nuobaudas, taciau teismas neatsižvelge i tai, kad teikimo nagrinejimo metu jos buvo negaliojancios. S. K. pažymi, kad, atlikdamas bausme Vilniaus pirmuosiuose pataisos namuose, nuobaudu neturejo, buvo skatintas, pataisos namuose dirba, pareigunu reikalavimus ir nurodymus vykdo gerai, aktyviai padeda administracijai, dalyvauja asmenu, rengiamu paleisti iš laisves atemimo vietos, adaptacijos reabilitacijos programoje, beveik visose socialinese programose. Skunde nurodoma, kad nuteistasis pataisos namuose charakterizuojamas teigiamai, administracijos nuomone, ji galima taisyti neizoliuota nuo visuomenes. Šia nuomone patvirtina ir psichologo išvada.
Nuteistasis mano, kad teismas nepagristai konstatavo, jog jis anksciau yra teistas, be to, nepagristai atsižvelge i tai, kad nuteistasis savo kaltes nepripažista.
S. K. teigia, kad su sunumi L. K. iki suemimo pastoviai bendravo, dalyvavo jo auklejime, teike išlaikyma. Taip pat bendrauja ir su kitu sunumi, teikia jam išlaikyma, palaiko ryšius su jo motina. Skunde pažymima, kad nuteistasis, išejes i laisve, ruošiasi dirbti, yra susirades darba.
Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas prašo skunda tenkinti.
Prokurore prašo skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
S. K. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d. laisves atemimu dešimciai metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas dešimciai metu trims menesiams, ja atliekant pataisos namuose.
Bausmes pradžia 2004 m. balandžio 23 d.
Bausmes pabaiga 2014 m. gegužes 22 d.
1/3 bausmes atliko 2007 m. liepos 22 d.
Nagrinejant pataisos namu teikima pirmosios instancijos teisme S. K. bausme atliko paprastosios grupes salygomis.
Apeliacines instancijos teismo posedžio metu nuteistasis pateike teismui Vilniaus pirmuju pataisos namu 2008-04-08 pažyma Nr. 48-3 apie tai, kad jis 2008 m. kovo 27 d. perkeltas iš paprastosios grupes i lengvaja grupe.
LR BVK 157 str. 3 d. 1 p. numato, kad lygtinai paleisti iš laisves atemimo vietos gali buti asmenys, nuteisti laisves atemimu iki šešeriu metu iskaitytinai už del neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat asmenys, nuteisti laisves atemimu už nesunkius nusikaltimus, kuriems teismas nustate atlikti bausme atvirose kolonijose, nepilnameciai, nešcios moterys, taip pat asmenys, turintys vaiku iki septyneriu metu arba du ir daugiau nepilnameciu vaiku (jei jiems neapribota tevu valdžia), - kai jie yra faktiškai atlike ne mažiau kaip viena trecdali paskirtos laisves atemimo bausmes.
Pagal LR BVK 157 str. 2 d. nuostatas, nuteistasis gali buti lygtinai paleistas iš pataisos istaigos, jeigu jis yra isipareigojes doru elgesiu ir stropiu darbu irodyti, kad pasitaisys.
Pirmos instancijos teismo nutartis yra teiseta ir pagrista, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nuostatu. Minetas straipsnis suponuoja teismo teise ir pareiga ivertinti, ar nuteistasis gali toliau buti taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenes. Spresdamas klausima del nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas atsižvelgia ne tik i atlikta tam tikra minimalia laisves atemimo bausmes dali (t.y. formaluji pagrinda), bet ir ivertina, ar yra materialusis pagrindas – galimybe daryti išvada, kad nuteistaji imanoma toliau taisyti neizoliuota nuo visuomenes, bet prižiurima.
S. K. atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 str. numatytus kriterijus. Jis yra isipareigojes doru elgesiu ir stropiu darbu irodyti, kad pasitaisys (BVK 157 str. 2 d.), turi du nepilnamecius vaikus ir yra atlikes viena trecdali paskirtos laisves atemimo bausmes (BVK 157 str. 3 d. 1 p.). Vienok, formaliu kriteriju atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo salyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
Kaip rodo S. K. asmens byloje esantys duomenys, jis buryje adaptavosi lengvai, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, bausmes atlikimo režimo reikalavimus vykdo gerai, nusižengimu nedaro, su pataisos namu personalu mandagus, komunikabilus, pokalbio metu pakankamai atviras. Taip pat nuteistasis pataisos namuose dirba, už stropu darba ir mokymasi du kartus skatintas, dalyvauja socialines reabilitacijos programose, nuteistuju renginiuose, padeda istaigos administracijai organizuoti renginius nuteistiesiems. Iš esmes nuteistasis pataisos namu administracijos charakterizuojamas teigiamai.
Taciau nagrinejamu atveju, lygtinio paleidimo taikymas yra siejamas ne tik su nuteistojo elgesiu pataisos namuose, bet ir nuteistojo su vaiku interesais. Taigi, svarstant lygtinio paleidimo klausima, butina atsižvelgti ir i nuteistojo santykius su jo nepilnameciais vaikais. Iš vaiku teisiu apsaugos tarnybos raštu matyti, kad S. K. prie sunaus L. K. išlaikymo prisidedavo menkai, pakliuves i ikalinimo istaiga tik keturis kartus atsiunte sunui po 50 litu. Buvusi žmona bei jos motina nuteistaji apibudino, kaip nenuspejama ir neatsakinga šeimos nari. Cia pažymetina, kad S. K. pajamos pataisos namuose sudare 5158,09 Lt, iš ju 528,09 Lt uždirbta pataisos namuose, taciau vaiku išlaikymui išsiusta tik 814,68 Lt.
Apeliacines instancijos teismo posedžio metu nuteistojo gynejas pateike L. K. motinos C. K. pareiškima del nuteistojo bendravimo su sunumi L. Šiuo pareiškimu teismas nesivadovauja, nes kaip matyti iš pareiškimo turinio, jis buvo surašytas gynejo iniciatyva, kas teismui leidžia abejoti jo pagristumu (tai patvirtina pareiškime nurodomi dokumentai, kuriu pareiškeja, nebudama pataisos namu teikimo nagrinejimo pirmosios instancijos teisme proceso dalyve, tuo paciu neturedama teises gauti teismo priimto procesinio sprendimo, ji komentuoja). Be to, šis pareiškimas aiškiai prieštarauja jos paaiškinimams, duotiems Vaiku teisiu apsaugos tarnybos darbuotojams (teikimo medžiagos 8 lapas, nuteistojo asmens bylos 2 tomo 81 lapas). Netiketi šiais paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Taigi, ivertinus aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistasis nepakankamai rupinasi vienu iš savo vaiku.
Kolegija taip pat pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 7 skirsniu, sprendžiant klausima del lygtinio paleidimo, vertintina ne tik nuteistojo charakteristika ir elgesys pataisos istaigoje, bet ir jo asmenybe, padaryto nusikaltimo pobudis ir kitos aplinkybes. S. K. šiuo metu atlieka bausme už dvieju labai sunku nusikaltimu padaryma (Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d.), tai neabejotinai parodo jo kaip asmenybes pavojinguma visuomenei. LR BK 41 str. numato, kad bausmes paskirtis yra ne tik nubausti asmeni už atitinkamos nusikalstamos veikos padaryma, bet ir užtikrinti teisingumo principo igyvendinima. Už padaryta nusikalstama veika teismas S. K. skyre gana griežta dešimties metu triju menesiu laisves atemimo bausme. Butent tokia bausme, teismo nuomone, turi pasiekti bausmes tikslus ir paskirti. Šiuo metu nuteistasis nera atlikes nei puses jam paskirtos bausmes laiko. Todel pirmosios instancijos teismas, spresdamas klausima del jo lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos neatlikus visos bausmes, pagristai atsižvelge i padarytu nusikaltimu pavojingumo visuomenei laipsni, ju pobudi. Apeliacines instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti teisingumo principo igyvendinima, nuteistasis ir toliau turi buti izoliuotas nuo visuomenes.
Aplinkybe, kad nuteistasis išejes i laisve ruošiasi dirbti, nera pakankamas pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutarti.
Ivertinusi visas aukšciau nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvada, kad nuteistasis S. K. dar negali buti taisomas neizoliuotas nuo visuomenes.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. K. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008 m. kovo 14 d. nutarti.