Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisėja: S. Vilutienė Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.4.4.4.; 1.1.4.4.5.;1.2.14.13; 2.4.6.

2007 m. sausio mėn. 31 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjams advokatams Algimantui Deguliui ir Giedrei Kazakevičienei, nukentėjusiajai L. B., jos atstovui advokatui Valdui Venckūnui., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. V. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 dalį ir nuteistas 60 parų arešto.

R. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 ir 6 dalis, 187 str. 2 dalį ir nuteista 60 parų arešto.

Priteista solidariai iš V. V. ir R. S. 2005 litai L. B. nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteista už tai, kad ji 2006 m. birželio 4 d., 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių m. sukurstė bei padėjo kaltinamajam V. V. tyčia sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.

V. V. nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 4 d., 22 val. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių m., sukurstytas R. S. ir jai padedant, tyčia sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.

Nuteistoji R. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ir ją išteisinti, nes mano, jog buvo nuteista remiantis prielaidomis. Nurodo, jog nekurstė ir neprašė V. V. padegti L. B. buto duris. V. V. įvykio dieną apie 20 val. nuėjo miegoti, iš namų niekur nebuvo išėjęs. Apeliantė mano, jog ikiteisminio tyrimo metu V. V. buvo daromas psichologinis spaudimas, grasinant, kad uždarys į areštinę, (kas ir buvo padaryta), todėl jis pripažino, kad nuteistoji jį kurstė padegti L. B. buto duris. Liudytojai R. G., A. K. nepatvirtino, kad būtų girdėję, jog nuteistoji būtų kursčiusi V. V. padegti L. B. duris. Nurodo, jog jos pasakytais žodžiais, kad V. V. galingas ir viską galį, gyrėsi R. G. apie jų privačius santykius. Apeliantė taip pat nurodo, jog iš filmuotos medžiagos matyti, jog V. V. buvo neatsigavęs nuo gėrimo, o po apklausos, buvo uždarytas į areštinę išsiblaivyti. Nuteistoji mano, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi visų priemonių, kad būtų nustatyti daiktiniai įrodymai. Teigia, jog jos kaltė buvo grindžiama neblaivaus V. V. parodymais, nors jis teisme paaiškino, kad ją apkalbėjo. Mano, jog apkaltinta remiantis prielaidomis, o kad sudaryti kaltės įvaizdį, po 4 mėnesių buvo padaryta kilimėlio ekspertizė.

Nuteistasis V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Mano, jog nuosprendis priimtas remiantis prielaidomis ir savęs apkalbinėjimu. Nuteistasis kategoriškai tvirtina, kad nukentėjusiosios durų nepadegė. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltę, nes jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas. Tyrėjas G. Č. įtikinėjo jį prisipažinti, grasino, jei neprisipažins, pasodins. Nurodo, jog buvo apklausiamas po išgėrimo, buvo išsigandęs, todėl patvirtino tai, ką sakė tyrėjas G. Č.. Taip pat nurodo, jog, neatsigavęs nuo išgėrimo, dalyvavo parodymų patikrinimų vietoje. Mano, jog nėra jokių įrodymų, kad padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, išskyrus tai, kad jis psichologiškai spaudžiamas save apkalbėjo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistųjų gynėjų, prašiusių skundus patenkinti, prokuroro ir nukentėjusiosios, prašiusių nuteistųjų skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai turi būti atmesti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas.

Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis V. V. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., o nuteistoji R. S.- nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 5d., 6d., 187 str. 2 d.

Nuteistųjų skundų motyvai, kad jie jiems inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, nuteistajam V. V. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas darė psichologinį spaudimą, atmesti. Priešingai nei teigia apeliantai, jie pagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad R. S. sukurstė bei padėjo V. V. sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o V. V., kad, sukurstytas nuteistosios R. S. ir jai padedant, tyčia sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.

Nuteistųjų V. V. ir R. S. kaltumas, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, įrodytas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (LR BPK 44 straipsnio 6 dalis).

Nuteistųjų skundo motyvai, kad jie nuteisti vadovaujantis ne įrodymais, o prielaidomis, atmestini. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (LR BPK 301 straipsnio 1 dalis).

Nuteistasis V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog R. S., norėdama atkeršyti L. B. už tai, kad ji dėl netinkamo R. S. elgesio buvo parašiusi policijai pareiškimą, paprašė jo padegti L. B. buto duris. Jis sutiko. R. S. jam nurodė kur gyvena L. B., įdavė buteliuką su dažų skiedikliu padegimui, o degtukus turėjo pats. Nuėjęs nurodytu adresu, dažų skiediklį papylė ant kilimėlio, esančio prie durų, ir jį padegė. Matė kaip kilimėlis pradėjo smilkti. Išėjęs iš laiptinės, išmetė buteliuką į šiukšlių konteinerį. Pagalvojo ir apie tai, kad nuo kilimėlio gali užsidegti durys.

Teisme V. V. kategoriškai neigė padegęs L. B. buto duris. Jis parodė, jog tą naktį iš namų išėjęs nebuvo, sugyventinė R. S. neprašė padegti L. B. durų. Jis nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nes buvo priverstas tyrėjo.

Teismas pagrįstai nuteistųjų kaltę grindė V. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie teismo posėdžio metu buvo perskaityti, taip pat nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, ekspertizės išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, akistatos protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, atitinka kitus byloje esančius įrodymus.

Nukentėjusioji ir ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nurodė, jog, būdama savo bute, pajuto degėsių kvapą. Iš ryto, atsidariusi duris, pamatė, kad apgadintas kilimėlis, apdegusios buto durys. Įtarė, kad tai galėjo padaryti R. S., nes yra jai anksčiau grasinusi. Nukentėjusioji dėl nuteistosios neteisėtų veiksmų yra kreipusis į policiją. R. S. buvo nubausta 300 litų bauda. Taip pat nukentėjusioji parodė, jog nuteistasis V. V. ikiteisminio tyrimo metu jos atsiprašė, žadėjo atlyginti padarytą žalą.

Nors liudytojas A. K. įvykio nematė, tačiau jis parodė, jog įvykio dieną apie 20 val. girdėjo R. S. bute triukšmą, taip pat girdėjo raginimą, kaip R. S. įkalbinėjo V. V. sakydama: „tu gali, tu galingas, tu taip padarysi“. Tada V. V. apie 22 val. išėjo. Grįžo po pusvalandžio. Kai V. V. išėjo, liudytojas A. K. girdėjo, kaip R. S. gyrėsi R. G., kad V. V. yra torpeda ir jis viską padarys. Liudytojas parodė, jog R. S. yra agresyvi ir visada garsiai kalba. Minėto liudytojo parodymais buvo įrodinėjamos ne konkrečios nusikaltimo aplinkybės, o pagrindžiamos ir patvirtinamos tiesioginiais įrodymais nustatytos bylos aplinkybės.

Nuteistojo V. V. teisminio posėdžio metu nurodytus argumentus, t.y. kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, nes jam buvo daromas psichologinis spaudimas, paneigė liudytojai G. Č. ir D. G., kurie ikiteisminio tyrimo metu atliko kaltinamųjų V. V. ir D. G. apklausą. Teisme jie parodė, jog jokio spaudimo bei grasinimų nuteistųjų atžvilgiu nebuvo. V. V. buvo apklaustas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Apklausų metu gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios.

Teismas pagrįstai šiuos liudytojų parodymus vertino visos bylos kontekste, kadangi jų parodymai sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais.

Nuteistųjų kaltė taip pat patvirtinta ir akistatos protokolu. Nuteistasis V. V. akistatos metu su nuteistąja R. S. patvirtino, jog ji jį įkalbėjo padegti L. B. buto duris. Ji jam įdavė buteliuką su dažų skiedikliu. V. V. nuėjo prie L. B. durų, išpylė dažų skiediklį ant kilimėlio ir jį padegė.

Ekspertizės akto išvada patvirtina, kad ant nukentėjusiosios L. B. durų kilimėlio rasta tirpiklio-skiediklio pėdsakų. Tokiu tirpikliu-skiedikliu yra skiedžiami kai kurių rūšių dažai, jis yra labai degus arba degus skystis.

Iš nuteistojo parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, jog V. V. parodė gyvenamąjį namą Maironio g. 60 ir nukentėjusiosios butą Nr. 8. Atėjęs prie šių durų, parodė kilimėlį, ant kurio išpylė dažų skiediklį ir padegė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo rastos apdegusios nukentėjusiosios butų durys. Jose išdegusi 5x25 cm. dydžio dėmė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja LR BPK 301 str., ir nenustatyta, kad buvo pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Jų visetas leido teismui padaryti išvadą dėl V. V. ir R. S. kaltės įrodytumo. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai su išsamia jų analize, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo V. V. parodymus, duotus teisme. Teismo išvada apie nuteistųjų V. V. ir R. S. kaltę, padarius inkriminuotas veikas, pagrįsta aukščiau jau paminėtais nuosekliais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, ekspertizės išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais įrodymais. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas.

Nuteistosios R. S. skundo motyvas, kad jos kaltė buvo grindžiama neblaivaus V. V. parodymais yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje nenustatyta, kad V. V. buvo apklausinėjamas neblaivus. Priešingai, liudytoja D. G. teisme parodė, jog V. V. sutartu laiku pas tyrėją neatvyko, į telefoninius skambučius neatsakė. Vėliau atėjo neblaivus, todėl buvo patalpintas išblaivinimui.

Taip pat atmetamas nuteistosios skundo motyvas, t.y. kad liudytoja R. G. nepatvirtino, jog nuteistoji būtų sukursčiusi A. V. padegti L. B. buto duris. Šis motyvas paneigtas nuosekliais A. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, jog abi moterys begerdamos kalbėjo apie L. B.. O kai R. G. užmigo, R. S. sugalvojo nukentėjusiajai atkeršyti.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, nuteistoji R. S., būtent į nuteistąjį V. V. kreipėsi skatinančiais žodžiais „tu gali, tu galingas, tu tai padarysi“, o ne girdamasi R. G. apie privačius jų santykius. Šią jos apeliaciniame skunde sugalvotą versiją paneigė nuoseklūs liudytojo A. K. parodymai.

Bausmė nuteistiesiems V. V. ir R. S. paskirta teisingai. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (LR BK 54 str.). Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, į tai, jog teisiami pirmą kartą (V. V. teistumas išnykęs), teisingai parinko bausmės rūšį - areštą.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, išspręsdamas civilinio ieškinio klausimą bei priteisdamas iš nuteistųjų solidariai civilinį ieškinį 2005 litus nukentėjusiosios naudai turtinei žalai atlyginti, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisingas, pagrįstas ir jį keisti ar naikinti teisinių argumentų nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų V. V. ir R. S. apeliacinius skundus atmesti.