Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, teistas 1) 2014-03-28 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., pritaikius LR BK 64¹ str. - laisvės apribojimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams; 2) 2014-08-28 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., 310 str., pritaikius LR BK 64 str. 3 d. - laisvės apribojimu vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių; 3) 2014-12-09 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., pritaikius LR BK 64 str. 3 d., 64¹ str. - laisvės apribojimu dvejiems metams, 2015-04-15 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms; 4) 2015-06-01 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - laisvės atėmimu trims mėnesiams; pagal LR BK 227 str. 2 d. - laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, LR BK 63 str. 4 d. pagrindu bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė - 6 mėn. laisvės atėmimo, LR BK 64¹ str. pagrindu paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, LR BK 64 str. 3 d. pagrindu, taikant LR BK 65 str. 1 d. papunkčio „a“ nuostatas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie teismo nuosprendžio paskirtos didesnės bausmės pridėta ankstesniu 2014-12-09 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei neatlikta laisvės apribojimo bausmė, kuri 2015-04-14 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į 45 parų areštą, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimu, dalį - penkiolika dienų laisvės atėmimo ir paskirta subendrinta galutinė bausmė - 4 mėn. ir 15 d. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; visi teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. M. mušdamas ir kitaip smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui (šeimos nariui), o būtent:

2016 m. lapkričio 10 d., apie 00 val. 20 min., M. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,33 promilių girtumas), konflikto metu su neblaiviu (nustatytas 2,45 promilių girtumas) tėvu P. M., tyčia vieną kartą kumščiu sudavė tėvui P. M. į veidą ir vieną kartą lėkšte trenkė šiam per galvą, tuo padarydamas žaizdą galvoje už kairės ausies, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis namuose, adresu (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su tėvu P. M. ir su seserimi K. M.. Negeriant alkoholio jų tarpusavio santykiai būna normalūs, bent kiek išgėrus alkoholio, prasideda įvairios „nesąmonės“. Jis pats vakare su kaimynu A. L. ir su seserimi Kristina gėrė namuose, jo žiniomis tėvas būdamas pas savo brolį kapojo malkas ir taip pat vartojo alkoholį, nes į namus grįžo girtas. Tėvas prisėdo prie jų ir tarp jo su tėvu kilo konfliktas, dėl kokių priežasčių jis neprisimena. Žino, kad konflikto metu jis tėvui trenkė į veidą ir sudaužė jam lėkštę ant galvos, dėl ko taip pasielgė - nežino. Neprisimena tėvui bėgo kraujas ar ne, neprisimena kas vyko toliau. Jis nežino, ar kas matė, kaip jis savo tėvui sudavė smūgius. Prieš tėvą jis smurtauja jau ne pirmą kartą, negali paaiškinti dėl kokių priežasčių taip elgiasi, tėvas pats būdamas neblaivus pradeda prie jo ieškoti visokių priekabių, kad jis ko nepadaro ar ką blogai padaro ir tada jį išveda iš pusiausvyros, dėl ko jis nesusivaldo. Jis pas psichologą nesilanko, nesigydo, nemano, kad jam tai yra reikalinga (b. l. 56-57).

2017-01-06 pareiškus galutinį įtarimą, M. M. patvirtino savo parodymus ir parodė, kad jis tėvo atsiprašė, su tėvu susitaikė, prašo netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės, jis stengsis susitvarkyti, nebegerti, pažada ateityje nebesmurtauti (b. l. 60).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. M. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

2016-11-10 nukentėjusysis P. M. parodė, kad 2016-11-09, apie 20 val. jis grįžo neblaivus į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Namuose rado girtaujantį sūnų M. M. kartu su kaimynu A. L. ir seserimi K. M.. Jis su šiais kažkiek išgėrė alaus ir nuėjo miegoti. Prabudęs, apie 00.20 val. liepė visiems skirstytis, dėl ko sūnus pradėjo keiktis, vadino jį necenzūriniais žodžiais, kaip „pidere, eik nachui, debile, užpisiu“ ir varė jį iš namų. Jam nuėjus į virtuvę, paskui jį atbėgęs M. nieko nesakęs vieną kartą kumščiu trenkė į kairįjį žandą ir nuo stalo pagriebęs lėkštę ja trenkė į galvą. Nuo suduoto smūgio jis susiėmė už galvos ir išbėgo į lauką. Lauke pajuto sprandu bėgantį kraują ir dukters paprašė iškviesti policiją. Pareigūnai sulaikė M., o jį greitosios automobiliu išvežė į Ukmergės priėmimo skyrių, kur jam susiuvo galvoje esančią žaizdą ir išleido gydytis į namus. Jo sūnus prieš jį smurtauja jau ne pirmą kartą (b. l. 29-30).

2016-11-28 papildomos apklausos metu P. M. parodė, kad dėl sūnaus su lėkšte praskeltos galvos jis niekur papildomai nesigydė, siūlus iš galvos, nes gydytojai buvo susiuvę žaizdą, jam su pincetu ištraukė dukra K. M., viskas gerai užgijo. Jis sūnui M. jau tikrai atleido dėl tokio elgesio, šis ant kelių klūpėdamas jo atsiprašė, verkė labai, supranta, kad negerai pasielgė, jie susitaikė. Jis tikrai nenorėtų, kad sūnus M. M. gautų realią laisvės atėmimo bausmę, nes padeda darbuose, mano, kad pasitaisys, supras, kad smurtauti nevalia, tad jei yra galimybė, prašo M. skirti bausmę, nesusijusią su laivės atėmimu (b. l. 32).

2016-11-23 liudytoja K. M. parodė, kad ji sutinka duoti parodymus prieš įtariamąjį, brolį M. M.. Ji gyvena kartu su broliu M. ir tėvu P., (duomenys neskelbtini) kai namuose negeriama, jų visų tarpusavio santykiai būna geri. 2016 m. lapkričio mėnesio pradžioje, ji su broliu M. namuose išgėrė keletą stiklinių alaus, dėl to girta nebuvo. Tada svečiuose buvo ir kaimynas A. L.. Apie 21 val. į namus grįžo neblaivus tėvas. Tada A. L. dar kiek pabuvęs išėjo į namus. Nežino dėl kokių priežasčių M. su tėvu susipyko. Ginčo metu, virtuvėje, M. dešine ranka tėvui sudavė į kairiąją veido pusę, o paskui nuo stalo pačiupęs lėkštę, jos dugnu, stovėdamas prieš tėvą, trenkė ja tėvui per galvą ir prakirto. Tada ji iškvietė policiją. Ji nežino dėl kokių priežasčių M. tik išgėręs alkoholio puola muštis. M. niekur nedirba, bet paprašytas padirbėti visada visiems padeda (b. l. 43-44).

2016-11-10 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini) . (b. l. 10-11; 12-15).

Iš 2016-11-10 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad apie 00 val. 20 min. adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus sūnus M. M., konflikto su tėvu metu, kelis kartus su kumščiu trenkė pastarajam į galvą ir skruostą bei vieną kartą lėkšte trenkė į galvą, dėl ko atsirado nubrozdinimas ir žaizda. Nukentėjęs P. M. taip pat buvo neblaivus, nustatytas 2,45 promilių girtumas. Aplinka netvarkinga, ant grindų mėtosi virtuvinės spintelės durelių išdužę stiklai ir lėkštės šukės. Sulaikymo metu M. M. elgėsi neramiai, muistėsi, norėjo pasišalinti, buvo uždėti antrankiai (b. l. 6-8).

2016-11-18 teismo medicinos ekspertas Rimantas Laurinavičius apžiūrėjęs VšĮ Ukmergės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus pateiktą P. M., gim. (duomenys neskelbtini) , apžiūros lapą davė išvadą, kad P. M. padaryta žaizda galvoje už kairės ausies, galimai nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 40).

M. M. baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2016-11-01 pagal LR ATPK 178 str. 1 d., įspėjimu (b. l. 92-98).

Nėra duomenų, kad M. M. būtų gydytas gydytojo psichiatro ar gydytojo narkologo.

Tokiu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis M. M. mušdamas ir kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui (šeimos nariui) – tėvui P. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir ši jo nusikalstama veika pilnai atitinka bei ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pateikęs civilinį ieškinį, prašydamas iš priteisti 30,99 Eur žalai, atsiradusiai dėl nukentėjusiosios gydymo, atlyginti. Byloje esantys įrodymai (b.l. 26) patvirtina, kad M. M. žalą atlygino, todėl civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnis).

Kaltinamasis M. M. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b.l. 103-105).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. M. M. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos aplinkybes ir jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis ir sutinka atlikti nemokamus viešuosius darbus, jis susitaikė su nukentėjusiuoju ir nukentėjusysis P. M. prašo neskirti sūnui su laisvės atėmimu susijusios bausmės, kaltinamajam paliktina siūloma paskirti bausmė, kuri kaltinamojo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus.

Kadangi byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, M. M. taikytas sulaikymas (b.l. 51, 53) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Kadangi M. M. nusikalstamą veiką padarė artimoje aplinkoje, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam M. M. taikyta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą, baigtinas taikyti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam viešuosius darbus vieneriems metams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti M. M. galutinę bausmę – viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui.

Paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą programų kursą.

Į bausmės laiką įskaityti M. M. sulaikymą 2016-11-10, t.y. vieną sulaikymo dieną, ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam M. M. kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, baigti taikyti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.