Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui M. K., pareiškėjui atstovaujančios Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovei L. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskr. VPK) viršininko 2019-02-08 įsakymą Nr. 20-TE-98 „Dėl A. K. ir M. K. tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo M. K. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog skundžiamu įsakymu tarnybinė nuobauda – pastaba paskirta nepagrįstai, neatsižvelgus į visas pareiškėjo nurodytas objektyvias aplinkybes, neišsiaiškinus visų tyrimui reikšmingų aplinkybių ir nesurinkus objektyvių bei patikimų įrodymų pareikštam kaltinimui pagrįsti, tyrimas atliktas paviršutiniškai, padaryti tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos pažeidimai. Skundžiamas įsakymas priimtas 2019-02-07 tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu. Tarnybinio patikrinimo pagrindu buvo Kauno apskr. VPK IV Korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. P. 2018-12-31 tarnybinis pranešimas Nr. 20-IL-54607 ir 2018-12-28 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-l-01-89804-18. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, dėl aplaidumo per radijo ryšio kanalą „KA10EISMAS“ nepranešęs apie 2018-18-18 apie 17.06 val. Didžiosios ir Rūko gatvių sankirtoje, Kaune, sustabdytą ir tikrintą automobilį „Mercedes Benz GL320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – ir Instrukcija) 28 punktą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 20-V-403 „Dėl pranešimų apie sustabdytas ar tikrinamas transporto priemones pateikimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.1 punktą, be to, nesurašęs tarnybinio pranešimo dėl transporto priemonės stabdymo ar bendravimo su vairuotoju priežasties, nenurodęs transporto priemonės markės, modelio, valstybinio numerio, sustabdymo ir tikrinimo laiko, datos ir taikytų priemonių, bei tarnybinio pranešimo, baigęs darbo pamainą ir neperdavęs atsakingam už pamainą pareigūnui, pažeidė Įsakymo 1.2 punktą, taip pat nesant tarnybinio būtinumo tyčiniais veiksmais įjungęs tarnybiniame automobilyje „Hyundai 1X35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantį radijo imtuvą ir jo neišjungęs bendraudamas su pažeidėjais, pažeidė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patruliniams padaliniams, struktūrinių policijos komisariatų veiklos, reagavimo padaliniams ir kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriui skirtos automobilinės, mobilios vaizdo ir (ar) garso įrašymo įrangos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno apskr. VPK viršininko 2017-05-04 įsakymu Nr. 20-V-363 (toliau – ir Įrangos naudojimo tvarkos aprašas), 11 punkte numatytą draudimą garso ir vaizdo įrašų metu naudoti papildomus triukšmo šaltinius. Atsakovas skirdamas tarnybinę nuobaudą nesilaikė tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros, nes pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Patikrinimų tvarkos aprašas) 8 punkte numatytą terminą pradėti tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas, vykdydamas savo tarnybą bei laikydamasis Instrukcijų reikalavimų, apie visas sustabdytas transporto priemones prieš prieidamas prie jų, ryšio priemone pranešė budėtojui, nurodydamas stabdomų transporto priemonių tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. Patikrinti, ar tokią informaciją budėtojas tikrai gavo, realių techninių galimybių nėra, budėtojas informacijos gavimo fakto nepatvirtina. Pareiškėjas, pranešdamas apie stabdomas priemones, buvo įsitikinęs, kad informacija buvo gauta. Pareiškėjo nuomone, 2018-12-18 jis nevykdė policinės priemonės, todėl neprivalėjo budėtojui pateikti informacijos apie patikrintų transporto priemonių skaičių ir rezultatus, įformindamas tai tarnybiniu pranešimu, pareiškėjas nepažeidė Instrukcijų 28 punkto. Tarnybinėje transporto priemonėje radijo imtuvas tyčia įjungiamas ar išjungiamas nebuvo. Radijo imtuvas nelaikytinas papildomu triukšmo šaltiniu, kadangi nebuvo jokių trukdžių įrašinėti garso įrašą ir tai neturėjo jokios įtakos bendravimui su sustabdytų ar tikrintų transporto priemonių vairuotojais. Pareiškėjas minėtą dieną patruliavo kartu su policijos pareigūnu A. K., kuris tos dienos tarnybos metu buvo paskirtas vyresniuoju patruliu, tai patvirtinta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2018-12-18 pajėgų išsidėstymo planas. Policijos patrulio vyresnysis tiesiogiai atsako už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą (Instrukcijos 3 p.). Policijos patrulio vyresnysis A. K. buvo tiesiogiai atsakingas už tos dienos tarnybos metu vykdomų funkcijų atlikimą ir už tai, kad tarnybos metu patruliuojant kartu su pareiškėju būtų vykdomi Instrukcijos 28 punkto, Įsakymo 1.1 ir 1.2 punktų bei Įrangos naudojimo tvarkos aprašo 11 punkto reikalavimai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pateikti visi objektyvūs įrodymai, reikalingi pagrįsti padarytą tarnybinį nusižengimą, t. y. tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl įsakymas paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas neįrodė pažeidimo padarymo fakto, kadangi nėra surinkti visi objektyvūs ir nenuginčijami įrodymai, kad būtent pareiškėjas padarė Instrukcijos 28 punkto, Įsakymo 1.1 ir 1.2 punktų bei Įrangos naudojimo tvarkos aprašo 11 punkto numatytų reikalavimų pažeidimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad tarnybinį nusižengimą pareiškėjas padarė dėl aplaidumo, tačiau nėra nurodyta konkreti kaltės forma, kokiais konkrečiais veiksmais šiuo atveju kaltė pasireiškia aplaidumu. Taigi tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta, kuo pasireiškė pareiškėjo kaltė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir pripažinus minėtų teisės aktų, reglamentuojančių policijos patrulio tarnybą, pažeidimus, jie turėtų būti vertinami kaip mažareikšmiai.

Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad Kauno apskr. VPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriuje buvo gautas pranešimas apie galimą pareigūnų kyšininkavimo atvejį. Dėl minėto pranešimo 2018-12-28 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, medžiagoje Nr. M-l-01-89804-18 nenustačius Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių A. K. ir M. K. veikloje nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje (kyšininkavimas), požymių. Kauno apskr. VPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja R. P. 2018-12-31 tarnybiniu pranešimu Nr. 20-IL-54607 informavo, kad, išanalizavus visą tyrimo metu surinktą medžiagą, nustatyti galimi pareigūnų A. K. ir M. K. padaryti Policijos veiklos įstatymo ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimų pažeidimai, todėl tikslinga dėl šių pareigūnų atlikti tarnybinį patikrinimą. Tyrimo metu tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2019-02-27 (vyresn. tyrėjos D. Z.-S. 2019-01-25 tarnybinis pranešimas Nr. 20-PR2-2263). Tyrimas baigtas 2019-02-07 tarnybinio patikrinimo išvada dėl Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių A. K. ir M. K. veiksmų, Nr. 20-IS-23 (toliau – ir Išvada). Išvadoje buvo pripažinta, kad pareigūnai dėl aplaidumo per radijo ryšio kanalą nepranešė apie sustabdytą ir tikrintą automobilį, nesurašė tarnybinių pranešimų apie bendravimą su tikrinamų transporto priemonių vairuotojais, surašyto tarnybinio pranešimo, baigus darbo pamainą, neperdavė atsakingam už pamainą pareigūnui bei nesant tarnybinio būtinumo savo tyčiniais veiksmais – rankiniu būdu tarnybos metu įjungė tarnybiniame automobilyje esantį radijo imtuvą ir jo neišjungė bendraudami su pažeidėjais, taip padarydamas tarnybinius nusižengimus. Išvadoje siūloma pareigūnams už Instrukcijos 28 punkto, Įsakymo 1.1 ir 1.2 papunkčių ir Aprašo 11 punkto reikalavimų pažeidimus skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes, Kauno apskr. VPK viršininkas skundžiamu 2019-02-08 įsakymu Nr. 20-TE-98 paskyrė pareiškėjui M. K. ir A. K. tarnybines nuobaudas – pastabas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 (2015-11-09 įsakymo Nr. 1V885) (toliau – ir Patikrinimų tvarkos aprašas), 8, 7 ir 26 punktuose numatyta, kad tarnybinio patikrinimo pradėjimui reikalinga turėti informaciją apie galimai pažeidžiančius pareigūno veiksmus, o jie tiksliai teisiškai kvalifikuojami tyrimo eigoje, bei konkretūs pažeisti teisės aktų reikalavimai išdėstomi patikrinimo išvadoje, tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Tarnybinis patikrinimas pradedamas po informacijos tikslinimo, nustačius galimo tarnybinio nusižengimo požymius. Šiuo atveju tarnybinio patikrinimo pagrindas buvo 2018-12-28 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, medžiagoje Nr. M-l-01-89804-18. Kauno apskr. VPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja R. P. 2018-12-31 tarnybiniu pranešimu Nr. 20-IL-54607 informavo, kad, išanalizavus visą tyrimo metu surinktą medžiagą, nustatyti galimi pareigūnų A. K. ir M. K. padaryti teisės aktų pažeidimai, todėl tikslinga dėl šių pareigūnų atlikti tarnybinį patikrinimą. Vadovaujantis šiuo pranešimu, 2018-12-31 buvo suformuluota užduotis – atlikti tarnybinį patikrinimą (šią aplinkybę patvirtina Policijos dokumentų valdymo sistemos duomenys). Taigi, tarnybinis patikrinimas pradėtas 2018-12-31, t. y. po trijų dienų nuo informacijos apie galimą nusižengimą gavimo, ir pabaigtas 2019-02-07. Pareiškėjas apie prieš jį pradėtą tarnybinį patikrinimą buvo informuotas Kauno apskr. VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus 2019-01-16 raštu Nr. 20-PR1-4, kuriame buvo išdėstytos nustatytos aplinkybės ir pareikšti įtarimai, padarius konkrečių teisės normų pažeidimus, todėl tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas tiksliai žinojo, kokių teisės normų pažeidimu yra įtariamas. Todėl jokie teisės aktuose įtvirtinti su tarnybinio patikrinimo atlikimu susiję terminai nebuvo praleisti. Pareiškėjas dėl aplaidumo per radijo ryšio kanalą „KA10EISMAS“ nepranešė apie Didžiosios ir Rūko gatvių sankirtoje, Kaune, sustabdytą automobilį „Mercedes Benz GL320“. Patikrinimo metu nustatyta, kad nepranešta buvo apie šį vienintelį įvykį, nes apie kitas stabdomas transporto priemones pranešta buvo, todėl radijo ryšys veikė. Perklausyti garso įrašai patvirtina, kad šiuo atveju apie stabdomą transporto priemonę „Mercedes Benz GL320“ pranešta nebuvo. Taigi, pareiškėjo paaiškinime nurodyta aplinkybė buvo patikrinta ir nustatytas pažeidimas. Įsakymo 1.2 papunktyje nurodyta pareigūnams apie kiekvieną transporto priemonės sustabdymą ar bendravimą su tikrinamos transporto priemonės vairuotoju surašyti tarnybinį pranešimą, nurodant transporto priemonės stabdymo ar bendravimo su vairuotoju priežastį, transporto priemonės markę, modelį, valstybinį numerį, sustabdymo ir tikrinimo laiką, datą ir taikytas priemones; surašytą tarnybinį pranešimą, baigus darbo pamainą, prerduoti atsakingam už pamainą pareigūnui. Šiuo atveju nustatyta, kad dėl stabdytų automobilių „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz GL320“ CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nei A. K., nei M. K. tarnybinių pranešimų nesurašė ir jų nepateikė už pamainą atsakingam pareigūnui, todėl pažeidė Įsakymo 1.2 papunktį. Instrukcijos 28 punktas reglamentuoja policinių priemonių rezultatų įforminimą, tuo tarpu Įsakymo 1.2 papunktis taikomas kiekvienos transporto priemonės sustabdymo rezultatui įforminti, nesant vykdomų policinių priemonių. Išvadoje buvo atsižvelgta į pareiškėjo paaiškinimus, susijusius su policinėmis priemonėmis, ir padarytos teisingos išvados, kad šiuo atveju policinės priemonės nebuvo taikomos ir todėl taikomos atitinkamos Instrukcijos 28 punkto ir Įsakymo 1.2 papunkčio nuostatos. Išvadoje pagrįstai buvo pripažinta, jog pareiškėjas padarė Įsakymo 1.2 papunkčio pažeidimą. Vadovaujantis Įrangos naudojimo tvarkos aprašo 11 punktu, draudžiama be tarnybinio būtinumo išjungti, uždengti mobilią ar stacionarią įrangas ar kitaip trukdyti jų darbą, keisti nustatymus, garso ar vaizdo įrašų metu naudoti papildomus triukšmo šaltinius (magnetolos, radijo imtuvai, kiti garsus skleidžiantys prietaisai turi būti išjungti). Šiuo draudimu siekiama užtikrinti kokybišką pokalbio su pažeidėju įrašo kokybę, leidžiančią aiškiai įvertinti pareigūnų veiksmus bendravimo su pažeidėjais metu. Įrangos naudojimo tvarkos apraše numatyta vienintelė išimtis, leidžianti nesilaikyti šio reikalavimo, – tarnybinis būtinumas. Kitų išimčių nenumatyta. Minėtoje išvadoje taip pat buvo pripažinta, kad surinktų įrodymų nepakako konstatuoti daliai įtariamų pažeidimų (tyčinis vaizdo įrašymo įrangos išjungimas), todėl dėl šių aplinkybių nebuvo siūloma traukti pareigūnų tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjas pažeidimus padarė dėl aplaidumo. Tokią kaltės formą patvirtinantys veiksmai detaliai aprašyti tarnybinio patikrinimo išvadoje. Padaryti teisės aktų pažeidimai nelaikytini mažareikšmiais, nes sukurtų neleistiną praktiką, galinčią sudaryti sąlygas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundu ir laikosi pozicijos, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas detaliai ir objektyviai, nuobauda, paskirta įvertinus visas svarbias aplinkybes, yra proporcinga padarytiems pažeidimams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjui, statutiniam valstybės pareigūnui, paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos teisėtumo.

Skundžiamu įsakymu pareiškėjui, Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui M. K., paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis tarnybos laiku, nuo 2018-12-18 10.00 val. iki 2018-12-18 22.00 val., patruliuodamas kartu su Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu A. K., paskirtu ekipažo vyresniuoju patruliu paskirtame sektoriuje tarnybiniu automobiliu „Hyundai IX35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl aplaidumo per radijo ryšio kanalą nepranešė apie 2018-18-18 apie 17.06 val. Didžiosios ir Rūko gatvių sankirtoje, Kaune sustabdytą ir tikrintą automobilį „Mercedes Benz“ GL 320“ CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesurašė tarnybinių pranešimų apie bendravimą su tikrinamų transporto priemonių „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz GL 320“ CDI, valst. Nr. P276019, vairuotojais ir pasibaigus tarnybos laikui jų neperdavė atsakingam už pamainą pareigūnui bei nesant tarnybinio būtinumo tarnybos metu tyčia įjungė tarnybiniame automobilyje „Hyundai IX35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radijo imtuvą bei jo neišjungė bendraudamas su teisės pažeidėjais, taip pažeisdamas Instrukcijos 28 punkto, Įsakymo 1.1 ir 1.2 papunkčių ir Įrangos naudojimo tvarkos aprašo 11 punkto reikalavimus ir padarydamas tarnybinį nusižengimą.

Pareiškėjas iš esmės ginčija savo kaltę dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, nurodydamas, kad neturėjo techninės galimybės patikrinti, ar radijo ryšiu perduota informacija apie sustabdytą automobilį „Mercedes Benz GL 320“ CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasiekė adresatą, neišjungė automobilyje įrengto radijo imtuvo, nes jis nekėlė trikdančio triukšmo bei netrukdė darbui, nesurašė tarnybinių pranešimų apie sustabdytus automobilius, kadangi nebuvo vykdoma policinė priemonė, kurios metu privaloma apie sustabdytas transporto priemones informuoti tarnybiniais pranešimais. Pareiškėjas paskirtos tarnybinės nuobaudos neteisėtumą taip pat grindė tarnybinio patikrinimo atlikimo, tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnams procedūriniais pažeidimais.

Bylos duomenys patvirtina, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas, dėl aplaidumo per radijo ryšio kanalą „KA10EISMAS“ nepranešęs apie 2018-18-18 apie 17.06 val. Didžiosios ir Rūko gatvių sankirtoje, Kaune, sustabdytą ir tikrintą automobilį „Mercedes Benz GL 320“ CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Instrukcijos 28 punktą, kuriame nurodyta, jog, sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį, taip pat pažeidė Įsakymo 1.1 punktą, numatantį, jog patrulių rinktinės pareigūnai ir patruliavimą vykdantys pareigūnai turi pranešti radijo ryšio kanalu „KA10EISMAS“ apie patruliavimo metu sustabdytas ar tikrinamas transporto priemones. Pareiškėjas, taip pat nesurašęs tarnybinio pranešimo apie kiekvieną transporto priemonės sustabdymą ar bendravimą su tikrinamos transporto priemonės vairuotoju (išskyrus Įsakymo 1.3 p. numatytus atvejus), kuriame būtina nurodyti transporto priemonės stabdymo ar bendravimo su vairuotoju priežastį, transporto priemonės markę, modelį, valstybinį numerį, sustabdymo ir tikrinimo laiką, datą ir taikytas priemones, baigęs darbo pamainą, bei nepateikęs atsakingam už pamainą pareigūnui tarnybinio pranešimo dėl transporto priemonės stabdymo, pažeidė Įsakymo 1.2 punktą, įpareigojantį apie kiekvieną transporto priemonės sustabdymą ar bendravimą su tikrinamos transporto priemonės vairuotoju surašyti tarnybinį pranešimą, nurodant transporto priemonės stabdymo ar bendravimo su vairuotoju priežastį, transporto priemonės markę, modelį, valstybinį numerį, sustabdymo ir tikrinimo laiką, datą ir taikytas priemones, surašytą tarnybinį pranešimą baigus darbo pamainą perduoti atsakingam už pamainą pareigūnui. Pareiškėjas nesant tarnybinio būtinumo savo tyčiniais veiksmais tarnybos metu įjungė tarnybiniame automobilyje „Hyundai IX35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantį radijo imtuvą ir jo neišjungė bendraudamas su teisės pažeidėjais, taip pažeisdamas Aprašo 11 punkte numatytą draudimą be tarnybinio būtinumo naudoti garso ir vaizdo įrašų papildomą triukšmo šaltinį (automobilyje esantį radijo imtuvą) ir padarydamas tarnybinį nusižengimą.

Taigi, byloje nustatyta, jog kaltinimas pareiškėjui padarius tarnybinį nusižengimą iš esmės grindžiamas tuo, jog pareiškėjas nevykdė Instrukcijos 28 punkto, Įsakymo 1.1 ir 1.2 papunkčių ir Įrangos naudojimo tvarkos aprašo 11 punkto reikalavimų.

Instrukcijos 28 punkte numatyta, jog policijos patrulis, sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. Jei transporto priemonės stabdomos policinių priemonių metu, šio punkto reikalavimai netaikomi, o informaciją apie priemonės vykdymo metu patikrintų transporto priemonių skaičių ir priemonės rezultatus tarnybiniu pranešimu budėtojui pateikia už priemonės vykdymą atsakingas pareigūnas. Analogiškas reikalavimas radijo ryšio kanalu pranešti budėtojui apie patruliavimo metu sustabdytas ar tikrinamas transporto priemones detalizuotas ir Įsakymo 1.1 papunktyje.

Nors pareiškėjas teigia, jog apie visas sustabdytas transporto priemones prieš prieidamas prie jų ryšio priemone pranešė budėtojui, nurodydamas stabdomų transporto priemonių tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį, tačiau radijo ryšio kanalo „KA10EISMAS“ garso įrašo duomenys patvirtina, jog pareiškėjas tarnybos laiku nuo 17.06 val. iki 17.07 val. Didžiosios ir Rūko gatvių sankirtoje, Kaune, apie sustabdytą transporto priemonę „Mercedes Benz GL 320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), radijo ryšio priemone budėtojui nepranešė Instrukcijos 28 punkte ir Įsakymo 1.1 papunktyje nustatyta tvarka.

Pareiškėjo argumentai, jog neturi galimybės patikrinti, ar budėtojas gavo informaciją apie sustabdytą transporto priemonę, nepaneigia fakto, jog apie sustabdytą transporto priemonę „Mercedes Benz GL 320“ CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), radijo ryšio priemone budėtojui nebuvo pranešta nustatyta tvarka. Liudytojai V. B., Ž. B., V. K. ir D. D. patvirtino aplinkybę, jog tarnybinio nusižengimo padarymo dieną nebuvo duomenų apie radijo ryšio priemonių techninį gedimą, ar gedimą bei kokius nors trikdžius įtakojusius radijo ryšio priemonės neveikimą ar gedimą. Įvertinus tai, kad apie visas kitas pareiškėjo tarnybos metu sustabdytas transporto priemones informacija budėtojui buvo perduota radijo ryšio kanalu „KA10EISMAS“, gedimų nebuvo nustatyta, teismui nekilo abejonių išklausius garso įrašą, jog informacija apie transporto priemonę nebuvo pateikta dėl pareiškėjo pareigų nevykdymo, o ne dėl galimo techninio radijo ryšio kanalo gedimo. Byloje nėra duomenų apie techninius gedimus ar trikdžius.

Įsakymo 1.2 papunktyje numatyta, jog pareigūnas apie kiekvieną transporto priemonės sustabdymą ar bendravimą su tikrinamos transporto priemonės vairuotoju privalo surašyti tarnybinį pranešimą, nurodydamas transporto priemonės stabdymo ar bendravimo su vairuotoju priežastį, transporto priemonės markę, modelį, valstybinį numerį, sustabdymo ir tikrinimo laiką, datą ir taikytas priemones, bei surašytą tarnybinį pranešimą, baigęs darbo pamainą, perduoti atsakingam už pamainą pareigūnui.

Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas dėl stabdytų automobilių „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz GL320“ CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarnybinių pranešimų nesurašė ir jų nepateikė atsakingam pareigūnui.

Pareiškėjas paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo nurodė, jog tarnybinio pranešimo dėl kiekvienos sustabdytos transporto priemonės rašyti nebūtina, jei transporto priemonės stabdomos policinių priemonių metu, kadangi informaciją apie priemonės vykdymo metu patikrintų transporto priemonių skaičių ir priemonės rezultatus tarnybiniu pranešimu budėtojui pateikia už priemonės vykdymą atsakingas pareigūnas.

Tačiau pažymėtina, jog policinė priemonė – vieno arba kelių policijos padalinių suderintų veiksmų visuma, siekiant įvykdyti nustatytą užduotį, atliekant viešąjį, neviešąjį ar mišrųjį patruliavimą (Instrukcijos 3 punktas).

Pareiškėjas tarnybinio nusižengimo padarymo dieną, tarnybos laiku nuo 10.00 val. iki 22.00 val., nevykdė policinės priemonės. Pajėgų išsidėstymo plano 2018-12-18 00:00-00:00 duomenys patvirtina, jog pareiškėjas patruliavo nustatytame patruliavimo sektoriuje, todėl pagal Instrukcijos 28 punkte ir Įsakymo 1.2 papunktyje numatytą tvarką privalėjo surašyti tarnybinį pranešimą dėl kiekvienos sustabdytos transporto priemonės.

Įrangos naudojimo tvarkos aprašo 11 punkte numatyta, jog draudžiama be tarnybinio būtinumo naudoti papildomus triukšmo šaltinius (magnetolos, radijo imtuvai, kiti garsus skleidžiantys prietaisai turi būti išjungti).

Tarnybinio patikrinimo metu, peržiūrėjus vaizdo medžiagą, buvo nustatyta, jog surašant administracinio nusižengimo protokolą asmeniui, vairavusiam automobilį „Citroen ZX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdžius automobilį „Mercedes Benz GL320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei bendraujant su minėtų transporto priemonių vairuotojais, tarnybiniame automobilyje „Hyundai IX35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas papildomas triukšmo šaltinis, t. y. tarnybiniame automobilyje buvo įjungtas radijo imtuvas ir neišjungta leidžiama muzika.

Tarnybinio patikrinimo metu pateiktame paaiškinime M. K. neneigė, jog automobilyje įrengtas radijo imtuvas buvo įjungtas ir grojo muzika, tačiau jo specialiai neįjungė ir neišjungė, tiesiog buvo pamiršęs, jog radijo imtuvas automobilyje turi būti išjungtas bendraujant su pažeidėju ar kitu asmeniu.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas nesilaikė Įrangos naudojimo tvarkos aprašo 11 punkto reikalavimų, padarydamas minėtą tarnybinį nusižengimą.

Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jo atsakomybę švelnina aplinkybė, jog nebuvo paskirtas patrulių ekipažo vyresniuoju patruliu, atsakingu už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą, ir dėl to jo atsakomybė yra mažesnė. Tačiau aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo paskirtas policijos patrulių ekipažo vyresniuoju, nepaneigia ir nemažina jo tarnybinės atsakomybės. Pažymėtina, jog už pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimų nevykdymą asmeniškai atsako pažeidimus padaręs policijos pareigūnas ir jo atsakomybė susijusi su tiesioginių pareigų nevykdymu.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo metu galiojusio Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 3 punkte numatyta, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

Teismui nekilo abejonių, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą per radijo ryšio kanalą nepranešęs apie sustabdytą ir tikrintą automobilį, nesurašęs tarnybinių pranešimų ir jų neperdavęs atsakingam pareigūnui, taip pat įjungęs tarnybiniame automobilyje esantį radijo imtuvą ir jo neišjungęs bendraudamas su pažeidėjais, nurodytu neveikimu, nevykdydamas teisės aktų reikalavimų, pažeidė Instrukcijos 28 punkto, Įsakymo 1.1 ir 1.2 papunkčių ir Įrangos naudojimo tvarkos aprašo 11 punkto nuostatas.

Nurodytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtino, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas, taip pažeisdamas minėtų teisės aktų imperatyvius reikalavimus, kurie be jokių išimčių privalomi statutiniams pareigūnams.

Pirmiau nurodyti įrodymai patvirtino, jog pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė dėl aplaidumo (aplaidžios kaltės). Nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, jog radijo imtuvą tarnybiniame automobilyje įjungė tyčia, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Todėl ši aplinkybė iš tarnybinio nusižengimo sudėties šalintina. Teismo vertinimu, pareiškėjas neveikė tinkamai pagal minėtų teisės aktų reikalavimus dėl aplaidumo.

Atsakovas, tirdamas pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, ir įstaigos vadovas, skirdamas jam tarnybinę nuobaudą, nepažeidė Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo reikalavimų, t. y. numatytų tarnybinių nusižengimų tyrimo ir nuobaudų skyrimo terminų, tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos, apibrėžiančios tarnybinių nuobaudų rūšis, skyrimo atvejus.

Bylos duomenys patvirtino, jog pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą prieš pareiškėją buvo 2018-12-28 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-l-01-89804-18. Kauno apskr. VPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja R. P. 2018-12-31 tarnybiniu pranešimu Nr. 20-IL-54607 informavo Kauno apskr. VPK viršininko pavaduotoją, atliekantį viršininko pareigas (pareiškėją į pareigas skiriantį vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovą), apie tai, kad, išanalizavus visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, nustatyti galimi pareigūnų A. K. ir M. K. padaryti teisės aktų pažeidimai, todėl tikslinga dėl šių pareigūnų atlikti tarnybinį patikrinimą. Policijos dokumentų valdymo sistemos duomenys patvirtina, jog buvo įvertinti Korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. P. 2018-12-31 tarnybinio pranešimo Nr. 20-IL-54607 duomenys ir pareiškėjui 2018-12-31 buvo inicijuotas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo buvo pradėtas tą pačią darbo dieną nuo informacijos apie galimą pareiškėjo nusižengimą gavimo dienos (Korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. P. 2018-12-31 tarnybinio pranešimo Nr. 20-IL-54607 duomenys dėl galimai pareigūnų A. K. ir M. K. padarytų teisės aktų pažeidimų), nepažeidžiant Tarnybinių patikrinimų aprašo 7 punkto reikalavimų pradėti tarnybinį patikrinimą ne vėliau kaip kitą dieną nuo informacijos apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą gavimo dienos. Tarnybinio patikrinimo tyrimo terminas 2019-01-25 buvo pratęstas iki 2019-02-27 dėl būtinų tarnybiniam patikrinimui atlikti duomenų rinkimo nepažeidžiant Tarnybinių patikrinimų aprašo 25 punkte numatyto 30 dienų maksimalaus tarnybinio patikrinimo pratęsimo termino. Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2019-02-07 surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, nesibaigus tarnybinio patikrinimo tyrimo pratęstam terminui. Pareiškėjas apie prieš jį pradėtą tarnybinį patikrinimą buvo informuotas Kauno apskr. VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus 2019-01-16 raštu Nr. 20-PR1-4, kuriame buvo išdėstytos nustatytos aplinkybės ir pareikšti įtarimai, nurodant, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Instrukcijos 28 punkto, Įrangos naudojimo tvarkos aprašo 11 punkto, Įsakymo 1.1 ir 1.2 papunkčių reikalavimus. Akivaizdu, jog tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui buvo žinoma tarnybinio nusižengimo apimtis, pažeidus konkrečias teisės normas. Taip pat nebuvo pažeisti jokie

tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo ištirtos ir atskleistos visos tarnybinio nusižengimo sudėtį patvirtinančios aplinkybės, kuriomis grindžiamas tarnybinio nusižengimo faktas, pareiškėjo kaltė ir galimos pasekmės, susijusios su pirmiau minėtuose teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti konkretūs veiksmai, ginčo atveju neteisėtas pareiškėjo neveikimas ir aplaidus pareigų neatlikimas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, įvertinus padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės rūšį ir laipsnį, tarnybinio nusižengimo galimas pasekmes, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Atsakovo skundžiamu įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba yra adekvati padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdžiui ir pasekmėms, susijusioms su minėtų teisės aktų imperatyvių reikalavimų nevykdymu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas yra statutinis pareigūnas, todėl jam keliami statutinių pareigūnų kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimai, taip pat taikytini statutinės tarnybinės atsakomybės standartai, todėl švelninti ir visai neskirti pareiškėjui nuobaudos nėra teisinio pagrindo.

Teismui nekilo abejonių dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais panaikinti ginčijamą įsakymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.