Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (1 t., 15 b. l., 2 t., 30 b. l.).

Dėl sveikatos priežiūros paslaugų atsakovas nurodė, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų patalpų korpusuose direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus, pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su medicinos specialistais atsako priežiūros tarnybos pareigūnai. Pirmąją medicinos pagalbą suimtajam ūmios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad jam nebuvo tinkamai teikiama sveikatos priežiūra, tačiau jis savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, nenurodo, kada kreipėsi į sveikatos priežiūros tarnybą, pas kokį gydytoją, kada jam pagalba nebuvo suteikta arba suteikta nekvalifikuota, taigi pareiškėjas skundą grindžia bendro pobūdžio prielaidomis, neįrodo jokiais faktais, todėl jo pretenzijos sveikatos priežiūros tarnybai neturi pagrindo.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, neužtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapšviečia, kamerose įrengtos dvi po 36 vatus šviesą skleidžiančios lempos, šviesa labai stipri, kamerose nebuvo užtikrinama tinkama oro temperatūra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui.

Atsakovas į bylą pateikė vienuolika Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m., 2017 m. ir 2018 metais Šiaulių TI atliktų patikrinimų aktus (1 t., 68-95 b. l.), iš kurių matosi, kad dirbtinės apšvietos, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės parametrai, elektros įrenginiai, galimybė išvėdinti kameras buvo patikrinti pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 63, 75, 37, 59, 74, 105, 23, 66, 17, 71, 95 ir 104. Dirbtinės apšvietos pažeidimas kameroje Nr. 63 užfiksuotas 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d., o techniškai netvarkingi elektros įrenginiai (lempos be gaubtų) – 2018 m. vasario 13 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. kovo, balandžio ir gegužės mėn., todėl nėra pagrindo laikyti, kad dirbtinės apšvietos pažeidimas šioje kameroje buvo ir pareiškėjo laikymo joje metu, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad elektros įrenginiai šioje kameroje buvo sutvarkyti (sumontuoti lempų gaubtai) iki pareiškėjo patalpinimo į šią kamerą, todėl laikyti, kad higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Dirbtinės apšvietos pažeidimas kameroje Nr. 75 užfiksuotas 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 2018 m. vasario 13 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2017 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., todėl laikytina, kad šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Dirbtinės apšvietos pažeidimas ir lempos be gaubtų kameroje Nr. 74 užfiksuoti 2017 m. lapkričio 8 d. ir 2018 m. vasario 13 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2017 m. gruodžio – 2018 m. sausio mėn., todėl laikytina, kad šie pažeidimai buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. 2017 m. lapkričio 8 d. ir 2018 m. vasario 13 d. patikrinimų metų dirbtinės apšvietos pažeidimai ir netvarkingi elektros įrenginiai užfiksuoti ir kameroje Nr. 37, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. gegužės – birželio mėn., todėl nėra pagrindo laikyti, kad šie pažeidimai buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Netvarkingi elektros įrenginiai (lempos be gaubtų) kameroje Nr. 59 užfiksuoti 2017-11-08, 2018-02-13, 2018-03-19, 2018-03-21, 2018-05-10 patikrinimų metu, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. gegužės mėn., todėl laikytina, kad šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. 2018 m. kovo 21 d. patikrinimo metu nustatytas oro temperatūros pažeidimas kameroje Nr. 23, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. vasario mėn., taigi šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. 2018 m. kovo 21 d. patikrinimo metu nustatytas dirbtinės apšvietos pažeidimas kameroje Nr. 66, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas tik vieną dieną – 2017 m. lapkričio 30 d., todėl nėra pagrindo laikyti, kad jis buvo pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. 2018 m. balandžio 23 d. patikrinimo metu užfiksuoti oro temperatūros, dirbtinės apšvietos pažeidimai ir pelėsis kameroje Nr. 71, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad pareiškėjo laikymo laikotarpiu šioje kameroje oro temperatūra atitiko higienos normos reikalavimus ir nebuvo pelėsio, todėl laikytina, kad šie pažeidimai buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. 2018 m. birželio 1 d. nustatyti netvarkingi elektros įrenginiai kamerose Nr. 95 ir 104, kuriose pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. vasario – kovo mėn., elektros instaliacijos atnaujinimo darbai kameroje Nr. 104 buvo atlikti tik po 2018 m. birželio 1 d. patikrinimo (1 t., 111-112 b. l.), apie kamerą Nr. 95 duomenų nėra pateikta, todėl laikytina, kad higienos normos 12 punkto pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šiose kamerose metu.

Iš atsakovo pateiktos Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymos apie 2017 m. atliktus remonto darbus (1 t., 53-55 b. l.) matosi, kad buvo remontuojamos tik pareiškėjo laikymo kameros Nr. 39, 96 ir 95.

Atsakovas nepateikė jokių duomenų dėl oro temperatūros, santykinės oro drėgmės ir dirbtinės apšvietos atitikimo higienos normos reikalavimams, pelėsio nebuvimo kamerose Nr. 3, 39, 41, 72, 93 96 ir 103, nors pagal įrodinėjimo naštos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.) pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Atsižvelgdamas į minėtą teismų praktikoje nurodytą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjas kamerose Nr. 63, 74, 59, 95 ir 104 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkto, numatančio, kad laisvės atėmimo vietose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, reikalavimus, kamerose Nr. 75 ir 74, pažeidžiant higienos normos 14 punkto, reglamentuojančio dirbtinę patalpų apšvietą, reikalavimus, kamerose Nr. 23 ir 71, nesilaikant higienos normos 16 punkto, reglamentuojančio patalpų temperatūrą, reikalavimų, o kameroje Nr. 71 - pažeidžiant dar ir 39 punkto, numatančio, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio, reikalavimus. Kadangi atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl kamerų Nr. 3, 39, 41, 72, 93, 96 ir 103 atitikimo higienos normos reikalavimams, laikytina, kad pareiškėjas šiose kamerose buvo laikomas pažeidžiant higienos normos HN 134:2015 14, 16 ir 39 punktų reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Nurodytos higienos normos 17 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas nurodo, kad kameras vėdino per langus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas tikrintose kamerose pažeidimų dėl kamerų vėdinimo nenustatė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas higienos normos 17 punktas.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 natūralaus patalpų apšvietimo nereglamentuoja, higienos normos 15 punktas numato tik tai, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val., todėl konstatuoti higienos normos pažeidimo dėl galimai netinkamos natūralios gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietos teismas neturi pagrindo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, įtraukimas į kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginius, judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose. Atsakovas į bylą pateikė 2018-10-12 Šiaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus pažymą Nr. 61/04-2362 (1 t., 113 b. l.), kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje suimtieji savišvietai gali gauti grožinės ir teisinės literatūros, į kameras esant galimybei duodama po vieną laikraštį, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, stalo teniso patalpą bei užimtumo kambarį - skaityklą pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką; suimtieji kiekvieną dieną 2 valandoms vedami į pasivaikščiojimo kiemelius, kuriuose gali sportuoti ir mankštintis; pareiškėjui buvo suteikta galimybė dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Į bylą pateikta ir Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (1 t., 114-118 b. l.) bei Šiaulių TI direktoriaus patvirtinti Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (1 t., 119-200, 2 t., 2-15 b. l.), iš kurių matosi, kad suimtieji (nuteistieji) kiekvieną savaitę vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salę, teniso salę, krepšinio aikštelę, žaidimų kambarį), tame tarpe ir tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pareiškėjo skundo teiginys dėl netinkamo užimtumo organizavimo abstraktus, nedetalizuotas, pareiškėjas nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, naudotis biblioteka, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, nuo kitų esančių kalinių atskirtas sienele, ne aukštesne kaip 1,35 m., nebuvo kabinos, ne kartą naudojantis unitazu pareigūnai, įskaitant ir moteris darbuotojas, atidarydavo duris neįspėdami, neįsitikinę, kad jis naudojasi sanitariniu mazgu. Kamerose nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, nuolat jautėsi nemalonus kvapas.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovas nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (1 t., 47-48 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,70 m iki 2,34 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu būdu įėjimai į sanitarinių mazgų zonas šiose kamerose atskirti nuo likusios kameros erdvės. Atsakovas į bylą pateikė ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukas (1 t., 56-59 b. l.), iš kurių matosi, kad įėjimai į sanitarinius mazgus kamerose Nr. 23, 41, 63, 66, 72, 74, 75, 103, 93 ir 104 atskirti užuolaidomis, ir tik kamerose Nr. 3, 17, 37, 59, 71 ir 95 – durimis (kokiu būdu įėjimai į sanitarinius mazgus atskirti kamerose Nr. 96 ir 105 iš fotonuotraukų nesimato). Naujausioje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad tais atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies atskirta pertvara ir varstomomis durimis, pripažįstama, kad pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas (LVAT 2018 m. kovo 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018). Tačiau EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan.). Šiuo atveju, atsižvelgus į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinus, kad įėjimai į sanitarinius mazgus kamerose Nr. 23, 41, 63, 66, 72, 74, 75, 103, 93 ir 104 buvo atskirti tik užuolaidomis, laikytina, jog privatumas šiose kamerose pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrintas. Be to, nagrinėjamu atveju kamerose buvo laikoma ir po 5-6 asmenis, o nesant atskiros oro šalinimo sistemos, galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi ir neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad ŠTI kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, išsikviesti budintį pareigūną. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau taisyklių 2 p. numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas nurodo, kad pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso (1 t., 60 b. l.), byloje nėra jokių objektyvių duomenų (to nenurodė ir pats pareiškėjas), kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta neturtinė žala.

Pareiškėjas nurodo, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normos reikalavimų, nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, nuolat buvo šiukšlina, suoliukas sulaužytas, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, kiemeliai nebuvo valomi ir laistomi, buvo šiferinis stogas, kuriame yra asbesto.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore. LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo nustatyta vienos valandos kasdien pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 ir 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 - dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka (1 t., 63-66 b. l.). Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, kiemelių dydis skirtingas - nuo 17,31 iki 22,44 kv. m. (1 t., 64, 67 b. l.), atsakovas nurodo, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2016 m. gegužės 24 d., 2017 m. gruodžio 1 d. ir 2018 m. birželio 1 d. patikrinimų metu konstatavo, kad vertinant Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemelius pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 punkto reikalavimus, nustatyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi, valomi kasdien, yra šiukšliadėžės, nešamos susidariusios buitinės atliekos, sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai (1 t., 68-71, 72-73, 92-93 b. l.). Pareiškėjas skunde nurodo, kad turėjo galimybę vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore, pareiškėjo teiginiai dėl asbesto buvimo deklaratyvūs, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad laikymo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, išduodavo tik vieną paklodę ir užvalkalą pagalvei, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau tik vieną virtuvinį rankšluostuką, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, apatinį trikotažą plaudavo tik vienu atveju, jeigu suimtasis turėjo specialiai tam tikslui skirtą skalbimo maišą, jeigu sąskaitoje nebūdavo pinigų, viršutinius darbužius plaudavo vieną kartą per du mėnesius; kameroje nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, dviem savaitėms buvo skiriama pusė rulonėlio.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41-43 punktai numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekavimo priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/ar dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje; draudžiama laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius perduoti kitiems asmenims; lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (nauja redakcija nuo 2017-01-01) numato, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalai pagalvei ir antklodei, taip pat higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis ir dezodorantas), o jeigu asmuo su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenimis aprūpinami tik nemokūs asmenys, esant rašytiniam jų prašymui. Taip pat pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę, o 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja, atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprūpinami patalyne pagal jų poreikius. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2016 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimų metu (1 t., 68-71, 74-76 b. l.), nustatė, kad Šiaulių TI minkštojo inventoriaus dezinfekcija atliekama dvejomis dezinfekavimo kameromis, vedamas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, po panaudojimo lovos skalbiniai skalbiami, minkštas inventorius dezinfekuojamas; Šiaulių TI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų registracija pagal higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Taigi patikrinimų rezultatai paneigia pareiškėjo teiginius dėl čiužinių būklės, iš įrašų pareiškėjo Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais ir higienos priemonėmis asmeninės sąskaitos (1 t., 61-62 b. l.) matosi, kad patalyne, tame tarpe ir užvalkalais antklodei, rankšluosčiais, tualetiniu popieriumi jis buvo aprūpintas tinkamai, byloje nėra duomenų, jog dėl patalynės kiekio, jos neišdavimo, būklės pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją, skundęsis dėl to, ar kad būtų išreiškęs pageidavimą naudotis savo patalyne. Pareiškėjas nenurodo, kad jis buvo nemokus ir raštu prašė išduoti jam tualetinį popierių, tačiau to nebuvo padaryta, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl čiužinių būklės, patalynės ir tualetinio popieriaus trūkumo atmestinos, kaip nepagrįstos.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p. nurodyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę. Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kad Šiaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, kad pareiškėjas neturėjo pinigų asmeninėje sąskaitoje, bet Šiaulių TI administracija vis tiek atsisakė skalbti jo asmeninius drabužius, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti asmeninius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodo, kad dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjas pats patvirtina, kad kartą per savaitę jam buvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše, visuomenės sveikatos centras atlikto patikrinimo metu higienos normos pažeidimų dėl naudojimosi dušu nenustatė, nurodė, kad dušinių, prausyklų patalpos tvarkingos, valymas atliekamas kasdien (1 t., 84-86 b. l.), todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimąsi po šiltu dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, taigi karšto vandens tiekimas į kameras nereglamentuotas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo pretenzijos dėl šilto vandens nebuvimo atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.). Atsakovas atsiliepime tik išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius kamerų aprūpinimą baldais, tačiau visiškai nepasisakė dėl konkrečiose pareiškėjos laikymo kamerose buvusių baldų, konkrečiai imant, ar pareiškėjo laikymo kamerose buvo veidrodžiai ir tualeto reikmenų spintelės, o iš pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą (1 t., 49-52 b. l.), matosi, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra tik stalai, taburetės arba suoliukai, gultai ir pastatomos lentynos, todėl darytina išvada, kad kameros nebuvo tinkamai aprūpintos privalomu inventoriumi, konkrečiai imant veidrodžiais, taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą. Teisinis reglamentavimas nenumato tualeto reikmenų spintelių įrengimo kamerose, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl jų nebuvimo atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų, maistas nebuvo sveriamas, kol išdalindavo maistą, jis atšaldavo.