Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-04-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-1226-514/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-20
Bylos Nr.
e2YT-1226-514/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Pareiškėjas
R. M.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. M., S. M., S. V., S. T., T. T.
Civilinė byla Nr. e2YT-1226-514/2023Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00193-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2; 3.2.6.1
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 20 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. M., S. M., S. V., S. T., T. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po savo senelės Z. T., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo liudijimui gauti, bei šio paveldėjimo liudijimo pagrindu pastatų registracijai viešajame registre senelės vardu registravimui.

Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) Rietavo savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje susituokė A. T. ir Z. K., kurios pavardė po santuokos sudarymo – T. Iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini). jiems gimė R. T. (po santuokos – M.), o gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. T. (miręs (duomenys neskelbtini) R. M., gyvendama santuokoje, susilaukė dviejų vaikų: S. M. ir R. M. (pareiškėjo). A. T. santuokoje buvo susilaukęs trijų vaikų S. T. (po santuokos – V.), S. T. ir T. T. Pareiškėjo senelė Z. T. santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą (1925 metų statybos 65,16 kv. m bendro ploto gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1925 metų statybos 74 kv. m užstatyto ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav.), kuris po ½ dalį turi priklausyti sutuoktiniams A. T. ir Z. T.. Z. T. sutuoktinis A. T. yra miręs (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė Z. T. Po senelės mirties liko įvairūs namų apyvokos daiktai: šaldytuvas, televizorius, virtuvinis komplektas, miegamojo baldų komplektas ir pan. Po senelės mirties atsiradusį palikimą sudaro: ½ dalis 65,16 kv. m bendro ploto gyvenamo namo ir ½ dalis 74 kv. m užstatyto ploto ūkinio pastato, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav. Kadangi nurodytasis gyvenamas namas ir ūkinis pastatas nėra registruoti viešajame registre, pareiškėjas dėl šių pastatų įregistravimo kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą, iš kurio 2022 m. gruodžio 7 d. gavo atsakymus, kad pastatų registruoti senelės vardu nepavyks, nes pastatus pareiškėjas galėtų registruoti tik pateikęs dokumentus apie palikimo priėmimą po senelės mirties. Po Z. T. mirties niekas į notaro biurą nesikreipė, o pareiškėjas po senėlės mirties atsiradusį palikimą iš karto priėmė, pradėdamas turtą faktiškai valdyti – ėmė naudotis likusiais namų apyvokos daiktais, su savo šeima liko gyventi Z. ir A. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Gyvenamajame name su savo šeimyna pareiškėjas pragyveno iki 2017 metų vidurio, vėliau išsikraustė gyventi arčiau miesto, tačiau nuolat vyko apžiūrėti gyvenamojo namo, mokėjo komunalinius mokesčius už vandenį, elektrą ir pan. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie priimtą po senelės mirties atsiradusį palikimą, pradėjus turtą faktiškai valdyti, patvirtina Rietavo savivaldybės administracijos Rietavo seniūnijos pažymos. Be to, pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl faktinio palikimo priėmimo galėtų patvirtinti liudytojai, kuriuos į teismo posėdį pareiškėjas iškviestų savo iniciatyva. Kadangi po senelės mirties niekas per tris mėnesius nesikreipė į notaro kontorą dėl palikimo priėmimo, palikimą priėmė pareiškėjas, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, tačiau pareiškėjui negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Suinteresuoti asmenys R. M., S. M., S. T., T. T. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepimu pareiškimui neprieštaravo, sutiko, kad R. M. priėmė per tris mėnesius po Z. T. mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais į pareiškimą fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo senelė Z. T. mirė (duomenys neskelbtini) po palikėjos mirties liko nekilnojamas turtas – ½ dalis 65,16 kv. m bendro ploto gyvenamo namo ir ½ dalis 74 kv. m užstatyto ploto ūkinio pastato, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav. Šio likusio nekilnojamojo turto daiktinės teisės valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, tačiau apie jo buvimą ir priklausymą Z. ir A. T. patvirtina teismui pateikti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 24 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopijos duomenys

Iš valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad po pareiškėjo senelės Z. T. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo niekas nesikreipė, Testamentų registre nėra įregistruota mirusiosios palikimo priėmimo faktų bei testatorės sudarytų testamentų.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjas R. M. yra trečios eilės įpėdinis pagal įstatymą, paveldint mirusios senelės Z. T. palikimą.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis. Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą arba prieštaringumą.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog po senelės mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas aiškiai išreiškė valią likusį nekilnojamąjį turtą priimti kaip palikimą – su savo šeima liko gyventi Z. ir A. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, ėmė naudotis likusiais namų apyvokos daiktais (baldais, buitine technika ir pan.), šiame name su savo šeima pareiškėjas gyveno iki 2017 metų vidurio, o išsikraustęs gyventi arčiau miesto, nuolat vykdavo apžiūrėti gyvenamojo namo, mokėjo komunalinius mokesčius už vandenį, elektrą ir pan.

Byloje esantys dokumentai, paties pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad po pareiškėjo senelės mirties jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. po senelės mirties liko šiame name gyventi, o išsikėlęs, ir toliau rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu kaip savo, jį prižiūri, toliau moka senelės vardu mokesčius. Pareiškėjo pateikti mokėjimai už elektrą namui Z. T. vardu patvirtina nurodomas aplinkybes apie po senelės mirties likusio nekilnojamojo turto priežiūrą. Tokie pareiškėjo veiksmai valdant turtą, naudojantis juo, palaikant tinkamos būklės, rodo, kad jis su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtą saugojo ir juo rūpinosi bei šiuo metu prižiūri, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti palikimą ir tokiu būdu palikimą priėmė.

Aplinkybes, kad pareiškėjas gyveno name su priklausiniais, es. (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., ir kad palikimą priėmė, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti, patvirtina ir Rietavo savivaldybės administracijos Rietavo miesto seniūnijos 2017 m. liepos 11 d., 2022 m. gruodžio 28 d. pažymos, iš kurių matyti, jog pagal įrašą (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje Nr. 2, namų ūkio Nr. 87, Z. T. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) priklausė pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., kad šį palikimą po Z. T. mirties faktiškai priėmė ir valdo anūkas R. M., kuris nuo 1993 m. iki 2017 m. sausio 8 d. šiuo adresu buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

Kad pareiškėjas pradėjo valdyti po palikėjos mirties likusį turtą, iš dalies patvirtina ir suinteresuoto asmens S. V. atsiliepimas, kuriuo suinteresuotas asmuo neprieštaravo pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms apie faktinį palikimo priėmimą, su pareiškimą sutiko. Kiti galimi mirusiosios įpėdiniai ir suinteresuoti asmenys byloje valstybės įmonė Turto bankas bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prieštaravimų dėl pareiškimo taip pat nereiškė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pripažįstama, kad pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu – pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, todėl prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, jo paaiškinimų ir pateiktų įrodymu pagrindu nustatytinas faktas, kad po Z. T. mirties palikimą priėmė R. M.. Šio fakto nustatymas reikalingas gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir šio paveldėjimo liudijimo pagrindu pastatų įregistravimui viešajame registre senelės Z. T. vardu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo R. M. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per įstatyme nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos faktiniu valdymu priėmė palikimą, atsiradusį po savo senelės Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aušra Volskytė