Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.2.18.7.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.

2018 m. vasario 22 d.

civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau rašoma ir BK) 219 straipsnio 2 dalyje, aprašyto 2017-10-10 kaltinamajame akte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

laikotarpiu nuo 2016-05-05 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, elektroniniu būdu pateikė už 2016 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nekilnojamojo turto deklaracijas, metinę pelno mokesčio deklaraciją, mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijas, juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas deklaracijas, mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, avansinio pelno mokesčio deklaracijas, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenų deklaracijas, išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenų deklaracijas bei 2016-09-21 gavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-09-15 priminimą Nr. (23.31-08) 464-1003 apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti minėtose deklaracijose apskaičiuotus ir į valstybės biudžetą mokėtinus 68306,12 Eur dydžio mokesčius, laiku mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesumokėjo, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis parodė, kad bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose dirbo su pertraukomis, tai yra buvo direktoriumi 2014-2015 metais ir nuo 2016 m. gegužės mėn. Įmonė įregistruota 2008 m. adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovės buhalterinę apskaitą vedė vyriausioji buhalterė D. K., pagal Darbo sutartį su bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės veikla – medienos apdorojimas, tačiau šiuo metu įmonė medienos apdorojimo veiklos nevykdo, nes įmonei iškelta bankroto byla. Už kasą bendrovėje atsakingas buvo jis, atlyginimus darbuotojams taip pat mokėjo jis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo pelninga, bendrovė buvo moki. Bendrovė turi nekilnojamojo turto – žemės sklypus su statiniais Lazdijų rajone, Dumbliauskų kaime ir Elektrėnų savivaldybėje, Naujųjų Kietaviškių kaime. 2016 m. spalio mėn. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliko bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą. Jis, kaip direktorius, buvo supažindintas su operatyvaus patikrinimo pavedimu ir jam buvo įteiktas priminimas apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką, kuri sudarė 68306,12 Eur. Taip pat jis buvo įspėtas, kad atsakingi asmenys po 20 dienų gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 219 straipsnį „Mokesčių nesumokėjimas“. Mokestinę nepriemoką VMI areštuodama bendrovės turtą įvykdė dalinai ir iš bendrovės sąskaitų išieškojo apie 20000 Eur. Kitos nepriemokos dalies bendrovė nesumokėjo, nes jis planavo parduoti dalį bendrovės nekilnojamojo turto bei įrangos ir susimokėti nepriemoką, tačiau nespėjo, nes buvo iškelta bendrovei bankroto byla ir tokiu būdu išieškos nepriemokos dalį iš bendrovės areštuoto turto. Areštuoto bendrovės turto vertė viršija kelis kartus nepriemokos dydį. Bendrovė veiklos metu visada buvo moki ir ilgalaikių įsiskolinimų neturėjo, jei ir buvo, tai jie buvo per laiką padengiami. Nepriemokos mokumo eiliškumą pažeidė dėl to, kad stengėsi išgelbėti įmonę, nes buvo kitos kreditorinės įmonės, kurios grasino iškelti jo įmonei bankroto bylą. Jis žadėjo kreiptis į mokesčių administratorių dėl mokesčių nepriemokos atidėjimo ir laiko išskaidymo. Todėl dalinai ir prisipažįsta kaltu, nes apie nepriemoką valstybei žinojo, tačiau galėjo ją padengti ir nevengė, tik nespėjo. Be to, įmonė dirbo sąžiningai, buhalterinė apskaita buvo vedama nepažeidžiant teisės aktų, bendrovės veikla vyko sklandžiai, be pažeidimų. Šiuo metu Kauno apygardos teisme bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, areštuotas bendrovės nekilnojamasis ir ilgalaikis materialusis turtas. Sprendimas nepriimtas. Jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui yra suprantama ir žinoma, kad susidarius jo vadovaujamos įmonės mokestinei nepriemokai 68306,12 Eur, ją privalu padengti, tai yra privalu sumokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai ir jam suprantama, kad ši suma bus išieškoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM turi teisę reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl mokestinės nepriemokos. Nuoširdžiai gailisi, kad neapskaičiavo teisingai ir laiku galimybių sumokėti valstybei susidariusią nepriemoką. Pripažįsta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 47355,01 eurų dydžio civilinį ieškinį. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo žmoną A. K., su kuria kartu gyvena dvidešimt metų, kartu susilaukė dviejų vaikų, kuriais rūpinasi.

Nusikalstama kaltinamojo veika įrodyta ir kitais įrodymais, teisiamajame posėdyje ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau rašoma ir BPK) 290 – 291 straipsniuose nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą byloje.

2017-03-23 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimu Nr. (23.4-08E) RNA-9285 dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" mokesčių nesumokėjimo, pagal kurį FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos NVTS pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00019-17 pagal BK 219 straipsnio 2 dalį (b.l. 1 t. 11-15).

D. K. apklausta liudytoja parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vadybininkės pareigose pagal Darbo sutartį nuo 2014-07-14, maždaug po poros mėnesių, vyriausiosios buhalterės pareigose pagal Darbo sutartį. Teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini) įregistruota 2008-08-06, adresu (duomenys neskelbtini). PVM mokėtoja įregistruota 2012-05-04. Bendrovės akcininkė A. K. valdo 100 proc. akcijų. Bendrovės direktoriumi J. K. buvo nuo 2014-07-15 iki 2016-01-19 ir dabar nuo 2016-04-29. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla - medienos apdorojimas. Jau šiuo metu medienos apdorojimo veiklos nevykdo, tik atlieka nuomos funkcijas – nuomoja gamybines patalpas. Buhalterinė apskaita vedama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterine internetine buhalterine programa, pagal šalių (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) pasirašytą sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, SODRA‘i pranešimus, VMI deklaracijas teikia ji. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams atlyginimus išmoka direktorius J. K., kuris ir atsakingas už kasą. Su pirkėjais atsiskaitymai vyksta ir grynais, ir per bankus. Ji skaičiuoja atlyginimus ir pildo darbo užmokesčio žiniaraščius, tabelius. Bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi keturiomis atsiskaitomosiomis bankų sąskaitomis, t.y. AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvejomis AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymus vykdo per sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banke, AB ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini), AB. Bendrovė turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą Lazdijų rajone, Dumbliauskų kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypą su statiniais Elektrėnų savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Bendra pastatų vertė, kuri nustatyta Registrų centro ir kurią ji pateikė 2017 m. deklaruojant bendrovės turtą, - 232478 Eur. Bendrovė turi, bet nesinaudoja, nes išregistruotas, automobiliu Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m. laidos. Dėl automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1998 m. laidos pasakyti nieko negali, jei ras dokumentus, pateiks. Turtas buvo įgytas 2011-2013 metais. Šiai dienai bendrovėje dirba 2 žmonės – tai ji ir direktorius J. K.. Deklaracijas ji teikė pastoviai ir formas, kurios reikalingos. Jas prideda prie atliekamo ikiteisminio tyrimo. 2016-10-10 Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atliko bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą. Direktorius J. K. buvo supažindintas su operatyvaus patikrinimo pavedimu ir jam buvo įteiktas 2016-09-15 priminimas apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką, kuri 2016-09-14 sudarė 68306,12 Eur. Taip pat įspėjo, kad atsakingi asmenys po 20 dienų gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 219 str. „Mokesčių nesumokėjimas“. 2016-10-05 (po 20 dienų nuo priminimo parengimo) priminimas buvo įvykdytas dalinai. Dėl mokestinės prievolės išieškojimo, VMI 2017-03-08 turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-417 (nustatė arešto mastą 68005,17 Eur ) areštuotas bendrovės nekilnojamasis turtas, kurio bendra vidutinė rinkos vertė sudaro 256720 Eur, taip pat 2017-02-09 buvo priimtas sprendimas nustatyti turto priverstinę hipoteką/įkeitimą bendrovei priklausančiam žemės sklypui, kurio vidutinė rinkos vertė 2419 Eur. Iš bendrovės sąskaitų išieškota 1710,49 Eur. Ar kita suma išieškota, ar bendrovė sumokėjo mokestinę nepriemoką, atsakė, kad ne, papildomai nebuvo išieškota, bendrovė nesumokėjo mokestinės nepriemokos. Kodėl bendrovė, būdama moki, turėdama įsiskolinimų valstybei, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, atsakė, kad kaip sprendė direktorius J. K. kam mokėti, taip ir buvo. Kodėl bendrovė, būdama moki, teikė deklaracijas deklaruodama mokėtinus mokesčius, kurių nemokėjo, atsakė, kad deklaracijas buvo privalu pateikti ir nustatytomis datomis. Nepasakytų ji, kad bendrovė buvo moki, nes, kad turto turi, o pinigų ne, tai nemano, kad tai reiškia moki. Bendrovėje atskaitingi asmenys – ji, direktorius J. K., anksčiau buvo D. M. (buvęs akcininkas, direktorius). Bendrovės veiklai paskolas pinigais apie 2014-2015 buvo suteikęs akcininkas D. M.. Buvo pasirašytos sutartys. Tiksliai sumų nežino, pateiks dokumentus. Nes, pagal šias suteiktas pinigines paskolas, akcininkui D. M. buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai: 2016-04-25 kasos išlaidų orderis Nr. 20167 dėl jam paskolos grąžinimo 18600 Eur, 2016-05-19 kasos išlaidų orderis Nr. 201610 dėl jam paskolos grąžinimo 14710 Eur. Kitų paskolų iš kitų juridinių ar fizinių asmenų bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nei paėmusi, nei suteikusi - nei fiziniams, nei juridiniams asmenims. Bendrovės gamybos patalpos nuomojamos juridiniams asmenims, pagal sutartis. Už gamybos patalpų nuomą atsiskaitymai vyko ir per banką, ir per kasą. Banko ir kasos dokumentus pateikia prie atliekamo ikiteisminio tyrimo. Per mėnesį, kaip pavyzdžiui, bendrovės - UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą moka 500 Eur + PVM ir per tą patį mėnesį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 300 Eur + PVM. Šie pinigai panaudojami mokesčių (už elektrą, telefonus, registrų centrui, notarei, už prietaisų remontą ir kt.) sumokėjimui, SODRAI, darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimui (b.l. 3 t. 85-87).

2017-09-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos specialisto išvada Nr. 5-2/124, kurioje nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad tiriamuoju dvidešimties dienų laikotarpiu, tai yra nuo 2016-09-21 iki 2016-10-11 nebuvo nustatyta apskaitos tvarkymo neatitikimų (pažeidimų) norminiams aktams, dėl kurių nebūtų galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tačiau laiku nesumokėjo mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius:

įvertinus tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, nustatyta, kad: dvidešimties dienų laikotarpiu, įmonė kasos pajamos sudarė – 8821 Eur, išlaidos – 8820,56 Eur. 2016-09-21 grynųjų pinigų likutis įmonės kasoje buvo lygus 0 Eur; po dvidešimties dienų, tai yra 2016-10-11 dienos pabaigoje, grynųjų pinigų likutis įmonės kasoje buvo lygus 0,44 Eur;

laikotarpiu nuo 2016-09-21 iki 2016-10-11 atskaitingiems asmenims: D. K. ir J. K. išduota 8820,56 eurų suma. Buhalterinės apskaitos duomenimis 1990,18 eurų suma buvo panaudota atsiskaitant už paslaugas ir finansinius lizingo įsipareigojimus arba padengiant atskaitingų asmenų išlaidas. Likusi 6830,38 Eur piniginių lėšų dalis, užfiksuota kaip nepanaudotos atskaitingų asmenų žinioje esančios piniginės lėšos.

Iš įmonės banko apskaitos informacijos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-09-21 iki 2016-10-11 įmonės banko sąskaitose užfiksuota 91,56 Eur įplaukų ir 90,08 Eur išlaidų. Dvidešimties dienų laikotarpiu įmonės pirmosios ir antrosios eilės reikalavimai buvo lygūs 0,00 Eur. Trečiąja eile – įmonės mokestinė nepriemoka siekė 68306,12 Eur.

Nagrinėjamu dvidešimties dienų laikotarpiu, tai yra nuo 2016-09-21 iki 2016-10-11 didžioji dalis įmonės disponuojamų piniginių lėšų buvo perduotos atskaitingiems asmenims: J. K. ir D. K., kurias jie arba panaudojo atsiskaitydami už paslaugas ir finansinius lizingo įsipareigojimus, arba nepanaudojo, palikdami savo žinioje.

Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-09-21 iki 2016-09-30 įmonė tik labai maža piniginių lėšų dalimi galėjo padengti susidariusį mokestį įsiskolinimą. Vis tik priešingai buvo laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2016-10-11, kuomet nustatyta, jog gautomis piniginėmis lėšomis įmonė atitinkamai galėjo padengti dalį mokestinės nepriemokos, t.y. nuo 2016-10-01 iki 2016-10-02 3822,09 Eur arba nuo 2016-10-03 iki 2016-10-11 8821,61 Eur.

Konstatuota, kad bendrovės kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai: įmonės vadovas J. K., būdamas supažindintas su 2016-09-15 Nr. (23.31-08)-464-1003 priminimu dėl mokestinės nepriemokos (kuris įteiktas pasirašytinai, 10 priedas) ir žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, bei nelikviduodamas įsipareigojimų VMI, o veikdamas priešingai, tai yra iš įmonės kasos visus grynuosius pinigus perduodamas atskaitingiems asmenims, kurie atsiskaitydavo su tiekėjais esančiais penktojoje atsiskaitymų eilėje arba laikydavo pinigines lėšas atskaitingų asmenų žinioje, dėl to įmonė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930 (1) straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos.

Tyrimo metu buvo pažymėta, kad, nors piniginių lėšų mokestinei nepriemokai padengti ir nebūtų užtekę, tačiau įvertinus:

įmonės ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė – 194462,13 Eur (turto struktūra išdėstyta 10 lentelėje). Statinių – Y lentelėje pažymėtų Nr. nuo 4 iki 12 – 2017-03-08 VMI prie LR FM turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-417 pagrindu buvo apribota disponavimo teisė;

įmonės debitorinius įsiskolinimus, kurie 2016-09-21 sudarė 40629,42 Eur sumą. Didžiausi debitoriai UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 10685,44 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 21581,56 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 6000 Eur daroma išvada, kad per 20 dienų laikotarpį, įmonė būtų galėjusi padengti ne tik 68306,12 Eur mokestinę nepriemoką, bet ir 2016-09-21 5024,89 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Aprašytų argumentų pagrindu daroma išvada, kad tiriamuoju dvidešimties dienų laikotarpiu, tai yra nuo 2016-09-21 iki 2016-10-11 nebuvo nustatyta apskaitos tvarkymo neatitikimų (pažeidimų) norminiams aktams, dėl kurių nebūtų galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros (3 t., b. l. 43-59).

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 219 straipsnio 2 dalyje – nesumokėjo mokesčių.

Dėl veikos kvalifikavimo.

Kaltinamojo J. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalį, nustačius faktą, kad kaltinamasis nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškota dalis nusikaltimu padarytos žalos, visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas yra areštuotas Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje bendrovės bankroto byloje, kurioje bus priimtas sprendimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų kredotoriams. Aptartų aplinkybių ir argumentų pagrindu teismas neskiria kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK 67 straipsnyje.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kaltinamasis ir jo žmona A. K. prašo perduoti kaltinamąjį A. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. K. neteista, gerai charakterizuojama, nėra jokių duomenų, kad ji negalėtų būti laiduotoja.

Kaltinamasis J. K. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, padaręs nusikalstamą veiką. Pripažįsta civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos, dalis nusikaltimu padarytos žalos yra atlyginta – tai matyti ir iš civilinio ieškovo ieškinio. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio1 dalyje, 2 dalies 1 – 4 punktuose, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl civilinio ieškinio.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškė 47355,01 Eur dydžio ieškinį. Ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00019-17 metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), po VMI prie LR FM pasirašytinai jam įteikto priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius laiku nesumokėjo 68306,12 EUR mokesčių.

Ieškininiame pareiškime nurodoma, kad po 2016-09-15 priminimo Nr. (23.31-08) – 464 –1003 įteikimo dienos (2016-09-21) iki civilinio ieškinio parengimo dienos, tai yra iki 2017-10-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtajame Priminime nurodytos visos 68306,12 Eur dydžio mokestinės nepriemokos; iš jų 66477,53 Eur mokesčių ir 1828,59 Eur delspinigių nesumokėta. Po 2016 m. rugsėjo 15 d. priminimo Nr. (23.31-08)-464-1003 įteikimo dienos (2016-09-21) iki šio civilinio ieškinio parengimo dienos, tai yra 2017-10-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka yra sumažėjusi 19122,52 Eur (ši suma išieškota, tačiau ne pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta). Minėtame priminime Nr. (23.31-08)-464-1003 nurodytos 66477,53 EUR dydžio mokesčių sumos, iš jų 18586,52 Eur Pridėtinės vertės mokesčio ir 536 Eur Gyventojų pajamų mokesčio. Likusi šio civilinio ieškinio rašymo dienai nesumokėta/neišieškota mokesčio suma pagal priminimą Nr. (23.31-08)-464-1003 yra 47355,01 Eur. Prašo patenkinti tokio dydžio civilinį ieškinį.

Kaltinamasis J. K. pripažįsta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 47355,01 Eur dydžio civilinį ieškinį. Teismas daro išvadą, kad ieškinys pagrįstas aptartais įrodymais, yra tenkintinas.

Dėl daiktinių įrodymų.

Dėl daiktinių įrodymų pasisakoma nuosprendžio revoliucinėje dalyje. Kartu teismas akcentuoja, kad šiuo metu Kauno apygardos teismas nagrinėja civilinę bylą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto. Byla nebaigta. Joje yra priimta nutartis dėl UAB „NRB Capital“ turto arešto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ne vieno juridinio asmens skolininkas.

Dėl kardomosios priemonės.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nebuvo paskirta, ji neskirtina: kaltinamasis atvykdavo kviečiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalyje, padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir sąlygomis, perduodant kaltinamąjį pagal laidavimą be užstato laiduotojos A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patenkinti civilinį ieškinį: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteisti iš kaltinamojo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 47355, 01 Eur (keturiasdešimt septynis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 1 ct).

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento kalinamajam neskirti.

2016-09-15 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-09-15 priminimą Nr. (23.31-08)-464-1003, saugomą byloje, palikti saugoti byloje (1 t., b. l. 21);

2017-10-06 aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, perduotus bendrovės bankroto administratoriui G. Č. (3 t., b.l. 111), palikti saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui bankroto byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnis).

Baudžiamąją bylą kaltinamojo J. K. atžvilgiu nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.