- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-652-197/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36599-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Garnelienė, Valdimaras Bavėjanas, Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- D. S., P. Ž.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Ražinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį bei nuteista:
pagal BK 254 straipsnio 1 dalį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme;pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu subendrino apėmimo būdu ir paskyrė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas P. Ž. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. nuteista už tai, kad pagrobė šaunamąjį ginklą, o būtent: 2015 m. birželio 30 d., apie 7.50 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame K. A. V., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, surastu raktu atsirakinusi seifą iš jo tyčia pagrobė K. A. V. priklausantį „B“ kategorijos šaunamąjį ginklą – Rusijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletą PM „Makarov“ Nr. EE6025, su penkiais 9x18 mm kalibro šoviniais.
D. S. nuteista dar ir už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent: po 2015 m. birželio 30 d., apie 7.50 val., įvykdyto „B“ kategorijos šaunamojo ginklo – Rusijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto PM „Makarov“ Nr. EE6025 ir penkių 9x18 mm kalibro šovinių pagrobimo, neteisėtai, neturėdama leidimo šį šaunamąjį ginklą bei šaudmenis atgabeno autobusu iš (duomenys neskelbtini) į K. miestą, kur šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis laikė ir nešiojosi su savimi K. geležinkelio stotyje bei šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), ir, apie 11 val., turėdama tikslą realizuoti pagrobtą šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, ir tuo tikslu susitarusi ir veikdama bendrininkų grupėje kartu su P. Ž., automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), stovėjusio taksi automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui K. A. R. už 150 Eur pasiūlė įsigyti šaunamąjį ginklą PM „Makarov“ Nr. EE6025 ir penkis 9x18 mm kalibro šovinius, o šiam atsisakius įsigyti šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, tęsdama bendrus su P. Ž. nusikalstamus veiksmus, neteisėtai ir neturėdama leidimo, toliau, laikydama prie savęs, nešiojo šaunamąjį ginklą bei šaudmenis K. mieste iki 11.40 val., kol šį šaunamąjį ginklą bei šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. bendrais su P. Ž. veiksmais neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis.
Šalies argumentai
Nuteistoji D. S. savo apeliaciniu skundu prašo pakeisti bausmę į švelnesnę, nes arešto bausmės negalės atlikti dėl pablogėjusios sveikatos, t. y. jai nustatytas 40 proc. darbingumas. Prašo įvertinti ir prie skundo pridėtus medicininių dokumentų išrašus, kurie patvirtina jos pablogėjusios sveikatos būklę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios D. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistosios D. S. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad ji padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, teisingai jas kvalifikavo. Niekas iš proceso dalyvių šių aplinkybių ir motyvų neginčija. Nuteistoji ginčija tik paskirtos bausmės rūšį ir prašo vietoje arešto bausmės, įvertinus jos sveikatos būklę, paskirti baudą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes D. S. už atskiras nusikalstamas veikas, vadovavosi BK 54 straipsnio numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį atsižvelgė į BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas bausmių nustatymo taisykles, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
D. S. pripažinta kalta ir nuteista už dviejų nusikaltimų – vieno apysunkio (BK 253 straipsnio 1 dalis) ir vieno sunkaus (BK 254 straipsnio 1 dalis) padarymą. Nusikaltimai yra tyčiniai, baigti. Įstatymo leidėjas už kiekvieno jų padarymą numatė dvi alternatyvias bausmes – areštą ir atitinkamos trukmės laisvės atėmimą. Apygardos teismas nuteistajai paskyrė sankcijose numatytą švelniausią bausmės rūšį – areštą. Skiriant bausmę buvo įvertinta tai, kad jos padaryti nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė, ginklas, šoviniai, kuriuos ji pavogė turėdama tikslą parduoti ir gauti pinigų, surasti ir paimti. D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad ji iš esmės kalta prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus apie nusikaltimų padarymo aplinkybes, tuo padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe – tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. 2015 m. birželio 30 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 7849 nurodyta, kad D. S. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 4,22 promilių. Be to, D. S. yra anksčiau teista, bausta administracine tvarka.
Pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir jos trukmę taip pat įvertino ir apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes: apeliantės netekto darbingumo laipsnį, nurodomus susirgimus. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, kurių dalis buvo pridėta ir prie apeliacinio skundo, apeliantės susirgimai yra sukelti alkoholio vartojimo. Pagrindinė diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Ekspertizės išvadoje Nr. 83TPK-388/2015 nurodyta, kad D. S. konstatuotas psichikos sutrikimas F10.2, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, bei nurodyta, kad ji nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę, supranta savo veiksmus šiuo metu, gali dalyvauti teismo posėdyje, duoti paaiškinimus.
Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, kurių pagrindu nuteistajai būtų galima taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, jos rūšį.
Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Todėl teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-189/2008, Nr. 2K-376/2008 ir kt.). Iš pirmiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių. To nėra minima ir apeliaciniame skunde. Esant tokia padėčiai, nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.
Taip pat, nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio, nes teismas gali taikyti šį straipsnį tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, taikydamas BK 62 straipsnį, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio nuostatomis, reikalaujančiomis, jog paskirtąja bausme turi būti siekiama visų šiame straipsnyje nurodytų tikslų. Baudžiamojoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų visumos.
Bausmės vykdymo atidėjimo negalimas, nes BK 75 straipsnis numato galimybę atidėti tik laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Tokiu būdu nėra pagrindo keisti apygardos teismo nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios D. S. apeliacinį skundą atmesti.