Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2005-12-20 · Civilinė byla Nr. 2A-376

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2005-12-20
Bylos Nr.
2A-376
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Kazys Kailiūnas (pran.), Vincas Verseckas
Atsakovas
Vilkaviškio rajono savivaldybės, Vilkaviškio rajono savivaldybės priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Švaresta“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“
Advokatai
Laimutis Jankauskas, Laimontas Gasiūnas
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A– 376/2005Procesinio sprendimo kategorija 35.4.; 35.5.; 36.1.; 42.11.1.; 42.11.2.; 42.11.4.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Artūro Driuko,kolegijos teisėjų Kazio Kailiūno (pranešėjas) ir Vinco Versecko,sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovams Broniui Čižauskui, advokatui Laimučiui Jankauskui,atsakovo atstovams Rasutei Kryževičienei, advokatui Laimontui Gasiūnui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“ ieškinį atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybei dėl skolos, netesybų bei nuostolių atlyginimo priteisimo ir atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Švaresta“ dėl sutarties sąlygos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Švaresta“ 2004 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės 509 956,53 Lt skolos už paslaugas, suteiktas nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d., 176 709,61 Lt skolos už paslaugas, suteiktas nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d., 1 553 888 Lt baudą, 41 251,08 Lt nuostolių atlyginimo, viso – 2 281 805,22 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis ,,Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo paslaugų teikimo Nr.154“ (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas teikė atsakovui atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas. Sutarties 5.7 punkte buvo numatyta, kad atsakovas gali atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas ne vėliau, kaip per 90 dienų nuo paslaugų suteikimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuolat ir žymiai vėlavo atsiskaityti su ieškovu, ieškovas 2003 m. gruodžio 31 d. nutraukė su atsakovu sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Atsakovas privalėjo būti atsiskaitęs su ieškovu už paslaugas, suteiktas iki Sutarties nutraukimo dienos, tačiau to nepadarė ir jo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. sudaro 509 956,53 Lt. Atsakovas minėtą skolą pripažįsta, tačiau skolos laiku nesumokėjo, net po reikalavimų grąžinti skolą. Ieškovas nurodė, kad nutraukus paslaugų teikimo sutartį, tarp šalių vyko derybos dėl tolimesnio bendradarbiavimo sąlygų, todėl ieškovas turėjo pagrindo manyti, kad su atsakovu galės toliau bendradarbiauti, tačiau kitomis sąlygomis. Manytina, jog atsakovas konkliudentiniais veiksmais išreiškė sutikimą, kad ieškovas ir toliau vežtų atliekas ir toks susitarimas dėl atliekų surinkimo bei išvežimo egzistavo, tačiau nebuvo įformintas raštu. Ieškovas teikė atsakovui paslaugas iki 2004 m. gegužės 1 d. Už šias paslaugas atsakovas neatsiskaitė, todėl atsakovo skola už paslaugas, suteiktas 2004 m. sausio 1 d. – 2004 m. gegužės 1 d. laikotarpiu, sudaro 176 709,61 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo, todėl, vadovaujantis Sutarties 6.2 punktu, ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų netesybas (baudą), lygias ieškovo buhalteriniame balanse esamo turto likutinei vertei Sutarties nutraukimo dienai, t.y. 1 553 888 Lt. Ieškovas taip pat prašė priteisti 41 251,08 Lt nuostolių atlyginimo, nurodydamas, kad ieškovas dėl savo veiklos specifikos buvo priklausomas nuo atsakovo, kaip vienintelio paslaugų pirkėjo, todėl atsakovui nuolat ir žymiai vėluojant atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas ieškovas neturėjo galimybės tinkamai ir laiku sumokėti mokesčius, taip pat buvo priverstas pažeisti sutartyse su bankais, komunikacijos paslaugas bei elektros energiją tiekiančiomis įmonėmis numatytus atsiskaitymų terminus ir atitinkamai už laikotarpį nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2004 m. birželio 12 d. sumokėti baudas bei delspinigius – 21 729,32 Lt. Atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas taip pat neturėjo galimybės laiku išmokėti darbo užmokesčio, todėl keletas darbuotojų nutraukė darbo sutartis, o ieškovas, išmokėdamas atleidžiamiems darbuotojams išeitines išmokas, patyrė papildomų išlaidų – 11 752,66 Lt. Dėl netinkamo mokėjimo ir skolų ieškovui buvo pareikšti ieškiniai, dėl ko ieškovas patyrė 7 769,1 Lt išlaidų.

Priešieškiniu atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybė prašė pakeisti 2002 m. lapkričio 28 d. papildomu susitarimu „Dėl sutarties dėl Vilkaviškio rajono viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo paslaugų teikimo Nr.154 punktų papildymo ir pakeitimo“ pakeistos 2002 m. rugpjūčio 5 d. sutarties ,,Dėl Vilkaviškio rajono viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo paslaugų teikimo Nr.154“ 6.2 punktą nuo 2002 m. lapkričio 28 d. vietoje žodžių „lygią Operatoriaus buhalteriniame balanse esamo turto likutinei vertei sutarties nutraukimo dienai“ įrašant žodžius „kurių dydis yra 100 000 Lt (vienas šimtas tūkstančių litų)“. Nurodė, kad minėta Sutarties sąlyga ieškovui UAB „Švaresta“ suteikė perdėtą pranašumą nuo pat Sutarties 6.2 punkto pakeitimo pradžios, nes realizavus šią Sutarties nuostatą, ieškovas UAB „Švaresta“ gauna neproporcingai didelę, palyginti su jo prievolėmis, naudą. Tokia situacija yra nelogiška ir prieštarauja protingiems sąžiningo verslo praktikos reikalavimams. UAB „Švaresta“ pranašumas Vilkaviškio rajono savivaldybės atžvilgiu Sutarties 6.2 punkto pagrindu nėra atsiradęs jau vykdant pakeistą sutartį, jis buvo įtvirtintas 2002 m. lapkričio 28 d. papildomu susitarimu pakeičiant Sutartį. Sutarties 6.1 ir 6.2 punktuose numatytos sąlygos yra netolygios, šalių atsakomybės sutarties nutraukimo atveju sąlygų skirtumas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. 2002 m. lapkričio 28 d. papildomas susitarimas, kuriame atsirado ginčijama sutarties sąlyga, buvo sudarytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, kadangi jį pasirašė atsakovo neįgaliotas asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2005 m. balandžio 4 d. daliniu sprendimu priteisė iš atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės ieškovui UAB ,,Švaresta“ 162 362,66 Lt skolos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2004 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo dalinis sprendimas yra įsiteisėjęs.

Kauno apygardos teismas 2005 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovui UAB ,,Švaresta“ iš atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės 224303,48 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 1553888 Lt baudą bei 6500 Lt atstovavimo išlaidų ir priteisė iš ieškovo UAB ,,Švaresta“ 1237,53 Lt žyminio mokesčio valstybei bei 500 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybei.

Teismas dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą už paslaugas, suteiktas nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d., nurodė, kad ieškovas pagrįstai išvežamų atliekų kiekį iki 2003 m. spalio 31 d. skaičiavo svėrimo būdu (skola už 2003 metų rugsėjo mėnesį - 136 160,28 Lt, už 2003 metų spalio mėnesį - 153 675,59 Lt), o atsakovo argumentai, kad iki to laiko turėjo būti naudojamas konteinerių užpildymo koeficientas, nepagrįsti. Remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostata, teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2005 tarp ieškovo UAB „Švaresta“ ir atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės konstatuotomis aplinkybėmis, kad konteinerių užpildymo koeficientas buvo nustatytas tik papildomu susitarimu Nr. 266, šalių pasirašytu 2003 m. spalio 31 d., iki to laiko susitarimo dėl konteinerių užpildymo koeficiento tarp šalių nebuvo, tai patvirtina ir šalių tarpusavio susirašinėjimo dokumentai, pateikti byloje, todėl akivaizdu, kad vienintelis galimas atliekų apskaičiavimo būdas iki susitarimo Nr. 266 sudarymo, buvo atliekų svėrimas. Teismas taip pat nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl įsiskolinimo už 2003 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius bei kad atsakovas pripažino, jog už šį laikotarpį yra skolingas ieškovui jo prašomas priteisti sumas, t.y. už 2003 lapkričio mėnesį - 101 349,68 Lt, o už 2003 m. gruodžio mėnesį - 118 770,98 Lt. Todėl teismas pripažino, jog ieškovas atsakovui suteikė paslaugų 136 160,28 Lt sumai 2003 metų rugsėjo mėnesį, 153 675,59 Lt sumai 2003 metų spalio mėnesį, 101 349,68 Lt sumai 2003 metų lapkričio mėnesį ir 118 770,98 Lt sumai 2003 metų gruodžio mėnesį. Teismas konstatavo, kad iš viso ieškovas atsakovui ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d., suteikė paslaugų, teismo vertinimu, 509 956,53 Lt sumai, todėl tenkinant ieškovo reikalavimą ir atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 4 d. dalinį sprendimą, ieškovui priteistina iš atsakovo 47593,87 Lt skola.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą už paslaugas, suteiktas nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas vežė atliekas nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. Nors atsakovas visiškai nepripažino reikalavimo priteisti skolą už paslaugas, ieškovo suteiktas nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d., tačiau 2004 m. vasario 20 d. raštu Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija pripažino, kad UAB „Švaresta“ galėjo pateikti PVM sąskaitas-faktūras už išvežtas šiukšles, sukauptas konteineriuose iki 2004 m. sausio 8 d. Į bylą pateiktas PVM sąskaitos-faktūros serija GEC Nr. 4909812 nuorašas patvirtina, kad UAB „Marijampolės švara“ pateikė šią sąskaitą Vilkaviškio rajono savivaldybei už komunalinių atliekų priėmimą į sąvartyną pagal 2004 m. sausio 26 d. buitinių atliekų priėmimo į Marijampolės savivaldybės Panausupio sąvartyną iš Vilkaviškio rajono savivaldybės pridavimo-priėmimo aktą Nr.4-08, tame tarpe už UAB „Švaresta“ surinktas atliekas. Atsakovas minėtą sąskaitą apmokėjo 2004 m. vasario 11 d. mokėjimo pavedimu Nr. 25 ir šios sąskaitos apmokėjimo faktas patvirtina, kad ieškovas šiukšles vežė su atsakovo žinia ir pritarimu. Teismas taip pat nurodė, kad pagal į bylą pateiktus įrodymus, liudytojo parodymus bei remiantis CK 1.71 straipsnio pirmąja ir antrąja dalimis, laikytina, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė komunalinių atliekų tvarkymo sutartis. Nurodė, kad iš 2004 m. vasario 18 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės laikinosios komisijos dėl atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos paslaugų posėdžio protokolo Nr.8 matyti, kad derybos tarp šalių vyko iki 2004 m. vasario 18 d., kai buvo nutrauktos nepasiekus susitarimo dėl UAB „Švaresta“ parengto susitarimo projekto 7 p. redakcijos. Nors nutrūkus deryboms, ieškovas vežė atliekas 2004 m. kovo bei balandžio mėnesiais, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2004 m. kovo bei balandžio mėnesiais atsakovas reikalavo, jog ieškovas nutrauktų šiukšlių vežimą. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas gavo arba turėjo gauti gyventojų rinkliavą už atliekų surinkimą, todėl nebūtų teisinga, kad atsakovas gautų vietinę rinkliavą iš gyventojų ir nesumokėtų už paslaugas atliekas išvežusiam ieškovui, t.y. neteisėtai praturtėtų ieškovo sąskaita. Teismas konstatavo, kad šalių žodiniu susitarimu nebuvo nustatyta paslaugų kaina. Kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, - atitinkančią protingumo kriterijus kainą (LR CK 6.198 str. l d.). Kadangi 2002 m. rugpjūčio 5 d. sutartyje ,,Dėl Vilkaviškio rajono viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo paslaugų teikimo Nr.154“ nustatyta paslaugų kaina (28,06 Lt už 1 m³ atliekų) buvo nustatyta konkurso pasėkoje, kaip mažiausia pasiūlyta kaina, todėl laikytina, kad ji sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis bei atitinka protingumo kriterijus, o ieškovas prašo priteisti netgi mažesnę kainą - 24 Lt už 1 m³ atliekų. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 176 709,61 Lt. už ieškovo suteiktas paslaugas nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. (63 009,9 Lt skola už 2004 metų sausio mėnesį, 81 766,07 Lt skola už 2004 metų vasario mėnesį, 23 273,95 Lt skola už 2004 metų kovo mėnesį ir 8 659,69 Lt skola už 2004 metų balandžio mėnesį).

Dėl priešieškinio reikalavimo ir ieškinio reikalavimo priteisti netesybas teismas nurodė, kad Sutarties šalių faktinė padėtis yra nelygi, kadangi UAB „Švaresta“ tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio ir vienintelio užsakovo - Vilkaviškio rajono savivaldybės, nes pastaroji nustato atliekų konteinerių kiekį, tūrį, pastatymo vietas, jų išvežimo dažnumą ir pan., t.y. UAB „Švaresta“ ūkinės veiklos parametrai yra visiškai priklausomi nuo Vilkaviškio rajono savivaldybės. Ieškovas UAB „Švaresta“ yra priklausomas nuo atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės ir finansiškai, nes tai pagrindinis ir vienintelis UAB „Švaresta“ paslaugų užsakovas, o nuolatinis ir ženklus Vilkaviškio rajono savivaldybės vėlavimas atsiskaityti labai neigiamai veikė įmonę. Skiriasi ir abiejų šalių rizikos laipsnis, nes UAB „Švaresta“ kaip Vilkaviškio rajono savivaldybės viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo operatorius telkė technines, finansines ir organizacines priemones tinkamam minėtos sistemos eksploatavimui ir plėtojimui. Tai, teismo vertinimu, užėmė daug laiko, lėšų ir žmogiškųjų resursų, todėl santykiuose su Vilkaviškio rajono savivaldybe dėl minėtos sistemos eksploatavimo ir plėtojimo UAB „Švaresta“ daug labiau rizikavo nei Vilkaviškio rajono savivaldybė. Todėl skirtinga Sutarties šalių atsakomybė atitinka skirtingą šalių riziką, t.y. didesnė vienos šalies rizika yra atsveriama didesne kitos šalies atsakomybe.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas pakeisti Sutarties Nr. 154 6.2. punktą yra nepagrįstas, kadangi sprendžiant apie nepagrįstą vienos šalies pranašumą turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą. Nei vienos iš išvardintų aplinkybių nebuvo, todėl atsakovas nėra priklausomas nuo ieškovo, tačiau ieškovas yra priklausomas nuo atsakovo. Teismas nurodė, kad pagrindo mažinti sutartinių netesybų dydį nėra, kadangi atsižvelgiant į tai, kad 2002 m. rugpjūčio 5 d. Sutartis šalių buvo sudaryta iki 2007 m. gruodžio 31 d., t.y. daugiau nei penkerių metų laikotarpiui, o iš ieškovo pateikto pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad 2003 metais vykdant Sutartį ieškovas gavo 463 896 Lt pelno, todėl ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis, kad toliau vykdant Sutartį dar keturis metus galės gauti iš viso daugiau kaip 1 800 000 Lt pelno. Kadangi negautos pajamos taip pat yra laikomos nuostoliais, todėl ieškovo nuostoliai, patirti dėl atsakovo prievolių nevykdymo nutrauktos Sutarties pasėkoje, yra didesni negu sutartyje nustatytos netesybos. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo veiksmai, kai vieną dieną atsakovas nusprendžia nutraukti Sutartį, jeigu per dvi dienas nebus pateiktas galiojantis gamtos išteklių naudojimo leidimas, o kitą dieną dviem raštais dėl dokumentų derinimo vizos panaikinimo ir dėl gamtos išteklių naudojimo leidimo išdavimo sustabdymo informuoja Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktorių apie tai, kad panaikinta specialisto viza ant UAB „Švaresta“ paraiškos gauti gamtos išteklių naudojimo leidimą ir tuo pagrindu prašoma sustabdyti gamtos išteklių naudojimo leidimo išdavimą UAB „Švaresta“, kol bus priimtas teismo sprendimas, vertintini kaip nesąžiningas atsakovo elgesys ieškovo atžvilgiu.

Teismas konstatavo, kad atsakovo elgesys, kai dar nepasibaigus paties atsakovo nustatytam terminui, atsakovas informavo ieškovą, kad Sutartis yra nutraukiama Sutarties 7.4.2. punkto pagrindu ir nustatomas 2 dienų terminas nurinkti daugiau kaip 3000 konteinerių, vertintinas kaip nesąžiningas elgesys. Atsakovas Sutarties 7.4.2. punktą nurodė per klaidą, nes ieškovas nebuvo bankrutuojantis, likviduojamas arba nepajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, todėl turėjo būti nurodytas 7.4.l. punktas. Sutarties 7.4.1. punkte nustatyta, kad Sutartis atsakovo iniciatyva gali būti nutraukta, jei ieškovas nepašalins išaiškėjusių trūkumų ir pažeidimų per atsakovo raštu nustatytą ne trumpesnį, kaip 6 mėnesių, laikotarpį, tačiau atsakovas šio Sutarties punkto nevykdė, 6 mėnesių termino trūkumams pašalinti ieškovui nenustatė, todėl neturėjo pagrindo nutraukti Sutartį vadovaujantis Sutarties 7.4.1. punktu. Teismas taip pat nurodė, kad yra nepagrįstas atsakovo tvirtinimas, kad Sutartį nuo 2004 m. sausio 1 d. nutraukė atsakovas, nes 2004 m. sausio 1 d. Sutartis jau buvo nutraukta ieškovo, atsakovas pripažįsta, kad Sutartį nuo 2003 m. gruodžio 31 d. nutraukė ieškovas ir šio Sutarties nutraukimo teisėtumo atsakovas įstatymų nustatyta tvarka neginčija. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog 2003 m. gruodžio 31 d. atsakovas buvo skolingas ieškovui 896 810,82 Lt (iš jų 676690,16 Lt - praterminuota skola), o metų pradžioje, t.y. 2003 m. sausio 1 d., atsakovas buvo skolingas ieškovui daug mažiau - 172.695,04 Lt. 2003 m. gruodžio 31 d. ieškovas nutraukė sutartį su atsakovu, nes atsakovas nevykdė savo sutartinių prievolių. Sutarties 6.2 p. nustatyta, kad operatoriui nutraukiant sutartį dėl savivaldybės įsipareigojimų nevykdymo, savivaldybė operatoriui privalo sumokėti netesybas (baudą), lygią operatoriaus buhalteriniame balanse esamo turto likutinei vertei sutarties nutraukimo dienai. Kadangi ieškovo buhalteriniame balanse esamo turto likutinė vertė 2003 m. gruodžio 31 dienai sudarė 1 553 888 Lt, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1 553 888 Lt bauda.

Teismas nurodė, kad pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti 41 251,08 Lt nuostolių atlyginimui nėra, kadangi ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo veiksmai sąlygojo ieškovo patirtus nuostolius, t.y. ieškovas neįrodė tiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybė prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo ieškinys ir atmestas atsakovo priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo UAB „Švaresta“ ieškinį ir tenkinti atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės priešieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas, spręsdamas kokį atliekų kiekį faktiškai išvežė ieškovas 2003 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, ir padarė neteisingą išvadą, kad išvežamų atliekų kiekis per šį laiką turėjo būti apskaičiuojamas atliekas sveriant. Apelianto manymu, minėta nutartimi teismas vadovavosi nepagrįstai, kadangi šios nutarties išvados neatitinka nagrinėjamo ginčo aplinkybių, kurios rodo, kad atliekų svėrimas iki 2003 m. spalio 31 d. papildomo susitarimo Nr. 266 sudarymo nebuvo ir negalėjo būti vienintelis išvežamų atliekų kiekio nustatymo būdas. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas teikė atliekų išvežimo paslaugas nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d., kadangi nutrūkus sutarčiai, ieškovas 2004 m. sausio mėnesį teikė ne atliekų tvarkymo paslaugas, bet nurinkinėjo konteinerius, juose esančias atliekas išveždamas į sąvartyną. Ieškovas, atlaisvindamas konteinerius, išvežė tik nedidelę kiekį atliekų, bet neatliko kitų anksčiau galiojusioje Sutartyje numatytų paslaugų. Teismas surinktų ir ieškovo 2004 m. sausio-balandžio mėnesiais išvežtų atliekų kiekio paskaičiavimo ir atliekų išvežimo fakto aplinkybių tinkamai neišaiškino ir teisingai neįvertino.Teismo teiginys, kad nebūtų teisinga, kad atsakovas gautų vietinę rinkliavą iš gyventojų ir nesumokėtų už paslaugas atliekas išvežusiam ieškovui, t.y. neteisėtai praturtėtų ieškovo sąskaita, yra nepagrįstas, nes rinkliavos mokestis yra tikslinės lėšos, skirtos atliekų tvarkymo sistemai – apmokėjimui už atliekų surinkimą ir tvarkymą ir negali būti panaudotos kitaip, negu leidžia LR atliekų tvarkymo įstatymas bei LR rinkliavų įstatymas.Teismas neatsižvelgė į tai, kad nutrūkus sutarčiai atliekas į sąvartyną vežė kiti operatoriai.Teismo neteisingai nusprendė, kad 2004 m. sausio-balandžio mėnesiais tarp ieškovo ir atsakovo galiojo komunalinių atliekų tvarkymo žodinė sutartis, kurios buvimo faktą patvirtina atsakovo konkliudentiniai veiksmai ir žodinis šalių susitarimas. Ieškovas atliekas vežė 2004 m. sausio 6-16 dienomis, vykdydamas atsakovo reikalavimą atlaisvinti konteinerių aikšteles. Tuo pagrindu pagal 2004 m. sausio 26 d. buitinių atliekų priėmimo-perdavimo aktą Nr.4-08 už atliekų priėmimą į sąvartyną buvo sumokėta UAB „Marijampolės švara“, todėl šio veiksmo negalima laikyti atsakovo konkliudentiniu veiksmu, patvirtinančiu šalių Sutarties dėl atliekų tvarkymo 2004 m. sausio-balandžio mėnesiais. 2004 m. kovo-balandžio mėnesiais atsakovas nereikalavo ieškovo nutraukti atliekų vežimą, kadangi šią paslaugą teikė kiti operatoriai ir ieškovo epizodinį atliekų vežimą atsakovas vertino kaip ieškovo savo rizika atliekamus veiksmus, o nepritarimą ieškovo veiklai atsakovas išreiškė grąžindamas jo teikiamas apmokėti sąskaitas. Teismas taip pat neatsižvelgė į kitus atsakovo veiksmus, kurie parodo, kad atsakovas nesutiko, jog ieškovas tvarkytų atliekas, nevertino atsakovo veiksmų, patvirtinančių, kad jis nesutiko, jog ieškovas toliau atliktų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas ir jam teikė nevienkartinius raginimus nutraukti atliekų rinkimą ir išvežimą.Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį motyvuodamas tuo, kad sutarties šalių faktinė padėtis yra nelygi, nes ieškovas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio ir vienintelio užsakovo – atsakovo. Aplinkybė, kad ieškovas buvo sudaręs atliekų tvarkymo sutartį su atsakovu, neatėmė ieškovui galimybės teikti tokias paslaugas kitiems ūkio subjektams ar užsiimti bendrovės įstatuose numatyta kita veikla. Todėl nepagrįstas teismo motyvas, dėl Sutarties vykdymo labiau rizikavo ieškovas. Teismas nepasisakė dėl pagrindinio priešieškinio motyvo, kad Sutarties 6.2. punktu atsakovui nustačius baudą, lygią ieškovo buhalteriniame balanse esamo turto likutinei vertei Sutarties nutraukimo dienai, kai už tokius pat prievolių pagal Sutartį pažeidimus ieškovui nustatytos baudos dydis sudaro tik 100 000 Lt, buvo suteiktas ieškovui perdėtas pranašumas. Teismo išvada, kad ieškovas nutraukus sutartį patyrė nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos ir kurie didesni už sutartyje nustatytas netesybas, yra nepagrįsta. Teismo nurodytas galimas 1 800 000 Lt pelnas galiojant sutarčiai yra tik prielaida, neparemta objektyviai duomenimis ir negalima šios sumos laikyti negautomis pajamomis.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Švaresta“ nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimą nepakeistą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies ir priešieškinys tenkintinas.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad po šalių 2002 m. rugpjūčio 5 d. sutarties ,,Dėl Vilkaviškio rajono viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo paslaugų teikimo Nr. 154“ nutraukimo tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis dėl atliekų tvarkymo. Byloje nustatyta, kad ieškovas paminėtą Sutartį nutraukė nuo 2003 m. gruodžio 31 d., t.y. anksčiau nei atsakovas, kuris priėmė sprendimą nutraukti šią Sutartį nuo 2004 m. sausio 1 d. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad tarp šalių vyko ginčas dėl paminėtos Sutarties vykdymo. Pateikti į bylą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos raštai UAB ,,Švaresta“ 2004 m. sausio 2 d. Nr. 09-2.14/SD12, 2004 m. sausio 2 d. Nr. (2.14-05)-SD-1, 2004 m. sausio 2 d. Nr. 9-2.14/SD-9, 2004 m. sausio 5 d. Nr. (2.14-13)-SD-18, 2004 m. sausio 6 d. Nr. 09.24/SD28, 2004 m. sausio 20 d. Nr. (2.14-09)-SD-418 (t.1, b.l. 182, 184, 188; t.2, b.l. 13; t.1, b.l. 189; t.2, b.l. 10) patvirtina, kad atsakovas kategoriškai atsisakė ieškovo pasiūlymų dėl ieškovo tolimesnio paslaugų teikimo ir reikalavimo iš ieškovo surinkti bei paimti ieškovui priklausančius konteinerius. Nurodyti atsakovo raštai ieškovui taip pat patvirtina, kad tarp šalių nebuvo sudaryta nei žodinė, nei rašytinė nauja sutartis dėl paslaugų teikimo ir kad atsakovas konkliudentiniais veiksmais nepripažino tokios sutarties sudarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad tarp šalių iki 2005 m. vasario 18 d. vyko derybos dėl paslaugų sutarties sudarymo, ne patvirtina, bet paneigia naujos sutarties sudarymą, kadangi esant šalių ginčui dėl nutrauktos Sutarties sąlygų vykdymo ir ginčui dėl sutarties, kuri buvo derybų objektas, sąlygų, nauja sutartis nebuvo sudaryta dėl šalių nesusitarimo dėl sutarties sąlygų ir atsakovo atsisakymo ieškovo siūlomos sutarties. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad po šalių Sutarties nutraukimo atsakovas iš karto ėmėsi priemonių, kad paslaugos, kurias teikė ieškovas, būtų teikiamos kitų įmonių (t.1, b.l. 193, 194, 195). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ir įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 str. 1, 2 d.). Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (okceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 str.). Pažymėtina, kad CK 6.718 straipsnyje nustatytas kliento interesų prioritetas dėl paslaugų sutarties sudarymo bei vykdymo. Todėl teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad šalys po šalių sudarytos 2002 m. rugpjūčio 5 d. Sutarties nutraukimo nesudarė kitos sutarties dėl paslaugų teikimo ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl tokios sutarties sudarymo yra nepagrįstos (CPK 185 str.).

Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad po šalių Sutarties nutraukimo ieškovas, surinkdamas ir pasiimdamas ieškovui priklausančius konteinerius, kartu turėjo prievolę išvežti ir esančias konteineriuose atliekas ir tai nepažeidė nei vienos šalies teisių bei įstatymo saugomų interesų. Teisėjų kolegijos nuomone, vieno mėnesio terminas yra pakankamas bei protingas terminas surinkti bei pasiimti konteinerius. Pateikti į bylą mišrių komunalinių atliekų surinkimo 2004 m. sausio mėnesį aktai ir kiti įrodymai, atsižvelgiant į šalių 2003 m. spalio 31 d. papildomu susitarimu Nr. 266 nustatytą paslaugų kainą, patvirtina, kad ieškovas suteikė atsakovui 2004 m. sausio mėnesį paslaugų už 63 009,90 Lt sumą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl 63 009,90 Lt skolos už 2004 m. sausio mėnesį suteiktas paslaugas priteisimo tenkintinas (CK 1.5, 1.136-1.38, 6.-6.4, 6.38 str.).

Teisėjų kolegija, konstatuodama, kad šalys po Sutarties nutraukimo nesudarė naujos paslaugų teikimo sutarties ir atsakovas kategoriškai atsisakė ieškovo siūlomų paslaugų teikimo bei reikalavo pasiimti ieškovui priklausančius konteinerius, sprendžia, kad ieškinio reikalavimai dėl 81 766,07 Lt skolos už 2004 m. vasario mėnesį suteiktas paslaugas, 23 273,95 Lt skolos už 2004 m. kovo mėnesį suteiktas paslaugas ir 8 659,69 Lt skolos už 2004 m. balandžio mėnesį suteiktas paslaugas yra nepagrįsti ir atmestini, kadangi ieškovas 2004 m. vasario-balandžio mėnesių laikotarpiu neturėjo pagrindo prieš atsakovo valią teikti atsakovui paslaugas, veikė savo rizika ir atsakovui neatsirado prievolė mokėti už ieškovo atliktus darbus (CK 1.136-1.138, 6.1-6.4, 6.38, 6.154, 6.162, 6.245 str.). Pažymėtina, kad ieškovas pats nutraukė šalių Sutartį. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas neįrodė suteiktų paslaugų paminėtu laikotarpiu, kadangi į bylą pateikti tik mišrių komunalinių atliekų surinkimo aktai už 2004 m. sausio mėnesį ir nepateikti tokie aktai už vėlesnį laikotarpį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad paminėtu laikotarpiu kitos įmonės teikė atsakovui atliekų tvarkymo paslaugas.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl priešieškinio tenkinimo ir šalių Sutarties 6.2. punkte nustatytos sąlygos pakeitimo. Šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą (CK 6.228 str. 7 d.). Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą. Teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos CK 6.228 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Šalys 2002 m. lapkričio 28 d. papildomu susitarimu ,,Dėl sutarties dėl Vilkaviškio rajono viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo paslaugų teikimo Nr. 154 punktų papildymo ir pakeitimo“ pakeitė Sutarties 6.2. punktą ir po pakeitimo šiame punkte nurodyta, kad Savivaldybė vienašališkai (ne šios Sutarties 6.1. ir 7.4.1. punktuose išdėstytais atvejais) nutraukdama sutartį, tuo atveju kai Operatorius vykdo joje nustatytas prievoles, ar Operatoriui nutraukiant sutartį dėl Savivaldybės įsipareigojimų nevykdymo privalo Operatoriui sumokėti netesybas (baudą), lygią Operatoriaus buhalteriniame balanse esamo turto likutinei vertei sutarties nutraukimo dienai. Sutarties 6.1. punkte nurodyta, kad sutarties nutraukimo dėl joje nustatytų prievolių nevykdymo atveju Operatorius privalo Savivaldybei sumokėti netesybas (baudą), kurių dydis 100 000 Lt (vienas šimtas tūkstančių litų). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas buvo priklausomas nuo atsakovo ir kad sudarant Sutartį ieškovas labiau rizikavo, todėl Sutartimi nustatyta skirtinga šalių atsakomybė atitinka skirtingą šalių riziką, yra nepagrįstos. Šalių Sutartis sudaryta vadovaujantis LR viešųjų pirkimų įstatymu, 2002 m. liepos 10 d. įvykusio konkurso rezultatais ir UAB ,,Švaresta“ savo veiklą vykdo įstatų, o ne šalių sudarytos Sutarties pagrindu, todėl ieškovas nebuvo ir nėra priklausomas nuo atsakovo, šalių rizika dėl Sutarties sudarymo nėra skirtinga ir šalių atsakomybė pagal Sutartį negali būti skirtinga. Sutarties 6.2. punkte suteiktas ieškovui pranašumas yra perdėtas, atsižvelgiant į Sutarties prigimtį bei tikslą ir į aplinkybę, kad Sutartis sudaryta vadovaujantis LR viešųjų pirkimų įstatymu bei 2002 m. liepos 10 d. įvykusio konkurso rezultatais. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad priešieškinis yra pagrįstas, tenkintinas ir pakeistinas šalių 2002 m. lapkričio 28 d. papildomu susitarimu ,,Dėl sutarties Vilkaviškio rajono viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų teikimo Nr. 154 punktų papildymo ir pakeitimo pakeistos Sutarties punktas 6.2. nuo 2002 m. lapkričio 28 d. vietoje žodžių ,,lygią Operatoriaus buhalteriniame balanse esamo turto likutinei vertei sutarties nutraukimo dienai“ įrašant žodžius ,,kurių dydis yra 100 000 Lt (vienas šimtas tūkstančių litų) CK 6.228 straipsnio pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas pirmas pagrįstai nutraukė šalių Sutartį nuo 2004 m. gruodžio 31 d. Sutarties 7.5. punkto pagrindu, kadangi pateikti į bylą įsiteisėjusių teismo sprendimų nuorašai ir kiti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nesumokėjo už suteiktas paslaugas ilgiau kaip 3 mėnesius praėjus šioje Sutartyje nustatytam mokėjimų atidėjimo terminui. Todėl pagal Sutarties 6.2. punkto sąlygas atsakovas privalo sumokėti ieškovui netesybas (baudą). Ryšium su priešieškinio tenkinimu Sutarties 6.2. punkte nustatytų netesybų (baudos) dydis yra 100 000 Lt. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pagal šalių sudarytos Sutarties prigimtį ir tikslą šioje Sutartyje nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad atsakovas iki Sutarties nutraukimo prievolę dėl sumokėjimo kainos už suteiktas paslaugas iš dalies įvykdė. Todėl yra įstatymo nustatytas pagrindas netesybų sumažinimui. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 41 251,08 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo dėl nebuvimo priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių. Ieškovas, neskųsdamas apeliacine tvarka šios teismo sprendimo dalies, su tokia teismo išvada sutiko. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo ieškovas nepatyrė tiesioginių nuostolių. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas negaus 1800 000 Lt pajamų dėl atsakovo netinkamo prievolių pagal Sutartį vykdymo ir Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstos, kadangi ieškovo būsimas pelnas priklauso nuo įmonės veiklos, bet ne nuo 2003 m. gauto pelno dydžio. Pažymėtina, kad ieškovas Sutartį nutraukė savo iniciatyva, nors turėjo teisę įstatymo nustatyta tvarka reikalauti iš atsakovo Sutarties vykdymo. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas apie Sutarties nutraukimą neįspėjo atsakovą per protingą terminą ir tai turėjo pasekmes dėl atliekų tvarkymo organizavimo atsakovui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistinų iš atsakovo ieškovui netesybų (baudos) dydis mažintinas 50 procentų, t.y. nuo 100 000 Lt iki 50 000 Lt (CK 6.73 str. 2 d.). Dėl nurodytų motyvų ieškinio reikalavimas dėl netesybų priteisimo tenkintinas iš dalies ir priteistina iš atsakovo ieškovui 50 000 Lt baudos (CK 6.71, 6.73 str.).

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvados priteisti iš atsakovo ieškovui 47 593,87 Lt skolą už suteiktas paslaugas 2003 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2005, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, nustatytomis aplinkybėmis, kad vienintelis galimas atliekų kiekio apskaičiavimo būdas iki šalių 2003 m. spalio 31 d. papildomo susitarimo Nr. 266 sudarymo buvo atliekų svėrimas (CPK 182 str. 2 p.). Apeliaciniame skunde netinkamai aiškinamas CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymas. Byloje nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo suteiktų 2003 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais paslaugų dydžio bei kainos. Todėl dėl nurodytų motyvų ir pagal pateiktus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl priteisimo iš atsakovo ieškovui 47 593,87 Lt skolos už suteiktas paslaugas 2003 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais yra pagrįstos (CK 6.1-6.4, 6.38, 6.154, 6.245, 6.246, 6.716 str.).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 330 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, tame tarpe šio straipsnio antrosios dalies 7 punkte nurodyto pagrindo, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka. Ieškovas UAB ,,Švaresta“ apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepadavė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, priteistina iš atsakovo ieškovui 110 603,77 Lt (47593,87 Lt+63009,90 Lt) skolos, 50 000 Lt baudos (netesybų) ir 4500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, o kita ieškinio dalis atmestina. Priteistiną iš atsakovo ieškovui išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydį teisėjų kolegija nustato pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad priešieškinys tenkintinas, pakeistina Vilkaviškio rajono savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Švaresta“ 2002 m. lapkričio 28 d. papildomu susitarimu ,,Dėl sutarties dėl Vilkaviškio rajono viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo paslaugų teikimo Nr. 154 punktų papildymo ir pakeitimo“ pakeistos 2002 m. rugpjūčio 5 d. sutarties ,,Dėl Vilkaviškio rajono viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo paslaugų teikimo Nr. 154“ punktą 6.2. nuo 2002 m. lapkričio 28 d. vietoje žodžių ,,lygią Operatoriaus buhalteriniame balanse esamo turto likutinei vertei sutarties nutraukimo dienai“ įrašant žodžius ,,kurių dydis yra 100 000 Lt (vienas šimtas tūkstančių litų) ir priteistina iš ieškovo atsakovui 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo bei 4500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Priteistiną iš ieškovo atsakovui išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydį teisėjų kolegija nustato pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl iš atsakovo priteistina valstybei 20 175,87 Lt žyminio mokesčio dėl ieškinio 1617 587,71 Lt dydžio turtinių reikalavimų atmetimo (CPK 84, 85, 96 str.).

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl priteistina iš ieškovo atsakovui 20 275,87 Lt žyminio mokesčių išlaidų atlyginimo ir 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.). Priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį teisėjų kolegija nustato pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus. Pagal CPK 79, 88, 96 straipsnio reikalavimus priteistina iš ieškovo valstybei 6 Lt procesinių dokumentų išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės (įstaigos kodas 188610328) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Švaresta“ (įmonės kodas 8548042) 110 603,77 Lt (vieną šimtą dešimt tūkstančių šešis šimtus tris litus septyniasdešimt septynis centus) skolos, 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) baudos (netesybų) ir 4500 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti. Priešieškinį tenkinti. Pakeisti Vilkaviškio rajono savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Švaresta“ 2002 m. lapkričio 28 d. papildomu susitarimu ,,Dėl sutarties dėl Vilkaviškio rajono viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo paslaugų teikimo Nr. 154 punktų papildymo ir pakeitimo“ pakeistos 2002 m. rugpjūčio 5 d. sutarties ,,Dėl Vilkaviškio rajono viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo paslaugų teikimo Nr. 154“ punktą 6.2. nuo 2002 m. lapkričio 28 d. vietoje žodžių ,,lygią Operatoriaus buhalteriniame balanse esamo turto likutinei vertei sutarties nutraukimo dienai“ įrašant žodžius ,,kurių dydis yra 100 000 Lt (vienas šimtas tūkstančių litų)“. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Švaresta“ (įmonės kodas 8548042) atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybei (įstaigos kodas 188610328) 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo bei 4 500 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ir valstybei 20 175,87 Lt (dvidešimt tūkstančių vieną šimtą septyniasdešimt penkis litus aštuoniasdešimt septynis centus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Švaresta“ (įmonės kodas 8548042) atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybei (įmonės kodas 188610328) 20 275,87 Lt (dvidešimt tūkstančių du šimtus septyniasdešimt penkis litus aštuoniasdešimt septynis centus) žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo bei 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ir valstybei 6 Lt (šešis litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Artūras DriukasTeisėjai Kazys KailiūnasVincas Verseckas