Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėja V. Balčiūnienė Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.2.; 1.4.2.1.; 2.1.6. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2007 m. gruodžio 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžio, kuriuo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 178 str. 2 d. išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. buvo kaltinamas dėl to, kad 2007-05-08, nuo 11.00 val. iki 11.15 val., įsibrovė į UAB „Argeda“ patalpose (duomenys neskelbtini), esantį V. J. darbo kabinetą ir pagrobė jai priklausantį 300 litų vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 6020“ su jame buvusia „Tele-2“ SIM kortele, iš spintoje buvusios rankinės pagrobė 10 litų vertės piniginę su joje buvusiais 300 litų, AB banko „Hansabankas“ mokėjimo kortele ir vairuotojo pažymėjimu.

Prokuroras prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują - G. S. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal LR BK 178 str. 2 d. dvejiems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo pataisos namuose. Iš G. S. priteisti 349 litus V. J. turtinės žalos atlyginimo. Prokuroras nurodo, jog teismo nuosprendžiu padaryta išvada, kad neįrodytas G. S. dalyvavimas darant šią nusikalstamą veiką, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Priimant nuosprendį, Apylinkės teismui nesukėlė abejonių išteisintojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisme, nenuoseklumas, teismas jų neanalizavo ir neįvertino kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu 2007-07-10 apklaustas kaip įtariamasis G. S. parodė, kad įtarime nurodytos veikos jis nepadarė ir neatsimena, ką veikė 2007-05-08. 2007-08-17 papildomai apklaustas parodė, kad įtarime nurodyto nusikaltimo jis nepadarė, kur buvo įvykdyta vagystė, jis tos vietos nežino, liudytoją R. S., su kuriuo buvo atlikta akistata, matė pirmą kartą, o liudytojas V. M. meluoja, jog pastarajam pardavė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6020“. Teismas neįvertino ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktų duomenų - UAB „Alimeras“ pateikto kvito, iš kurio matyti, kad būtent mobiliojo ryšio telefono aparatą, kuris buvo pagrobtas iš nukentėjusiosios, V. M. atidavė į lombardą, ir jis nurodė, kad telefoną pirko iš G. S.. G. S. teigė, kad lankėsi įstaigoje, kur buvo padaryta vagystė, nes tame pastate dirbo jo mama, tačiau iš „Sodros“ pažymos matyti, kad jo mama A. S., mirusi 2005 metais, yra dirbusi tik iki 1996 metų ir niekada nedirbo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). G. S. taip pat teigė, jog už gautą pašalpą iš Darbo biržos jis pirkdavo telefonus ir paskui perparduodavo juos, neatitinka tikrovės, nes iš Klaipėdos miesto darbo biržos pažymos matyti, kad 2007-01-19 grįžęs iš Alytaus pataisos namų, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, Darbo biržoje registruotas nebuvo ir jokia pašalpa jam mokama nebuvo. Teismas visiškai neįvertino nukentėjusiosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir neteisingai įvertino jos parodymus teisme. V. J. teisme parodė, kad atpažinimo metu nenurodė G. S. tik dėl to, kad jai kilo abejonių, nes jis atpažinimo metu buvo nuskustas plikai, tai įrodo į bylą surinkti duomenys. Teismas vertindamas kai kuriuos įrodymus atskirai neįvertino jų visumos, o iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad surinktų ir teisingai įvertintų duomenų kaip įrodymų visuma pakankama daryti išvadai, kad G. S. yra kaltas dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo.

Apeliacijos teismo posėdyje prokurorė prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – G. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (Baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 2 p.), kuriuo nustatytina, jog G. S. 2007 m. gegužės 8 d., apie 11 val., įsibrovė į UAB „Argeda“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iš jų pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiosios V. J. mobiliojo ryšio telefono aparatą už 300 Lt bei 10 Lt vertės piniginę ir 300 Lt pinigų.

Teismo priimtas sprendimas išteisinti G. S. neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio esmės – į bylą surinkti duomenys įvertinti vienpusiškai, šių duomenų kaip įrodymų sistemos vertinimas yra priešingas nustatytos tikrovės faktams.

Iš nukentėjusiosios parodymų turinio, įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2007 m. gegužės 8 d., apie 11 val., iš nukentėjusiosios V. J. kabineto dingo telefono aparatas ir pinigai. Pati V. J. parodė, kad tuo laiku ji matė po įmonės patalpų koridorių slampinėjant pašalinį ir, kaip ji aiškina, įtartiną asmenį, tačiau po įvykio, jau vykstant tyrimo veiksmams, jo neatpažino. Beje, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atpažinimas buvo daromas praėjus dviem mėnesiams po įvykio – liepos 10 d.

Tačiau be šių duomenų vertinimo yra kitų svarbių duomenų, kurie leidžia daryti patikimas išvadas apie asmens (išteisintojo) dalyvavimą darant kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką: 2007 m. birželio 14 d. iš UAB „Almeras“ (lombardo įmonė) buvo paimtas telefono aparatas NOKIA 6020, kurį 2007 m. birželio 7 d. lombarde užstatė V. M.. Patikrinus iš lombardo paimtą telefono aparatą bei nukentėjusiosios pateiktus dokumentus apie telefono įgijimą, be abejonių nustatyta, kad V. M. į lombardą atiduotas telefono aparatas buvo tas pats, kuris gegužės 8 d. buvo pavogtas iš nukentėjusiosios darbo kabineto.

Suradus telefono aparatą, birželio 14 d. V. M. buvo apklaustas kaip liudytojas ir parodė, kad šį aparatą gegužės mėnesį nupirko iš G. S.. Tą patį liudytojas parodė ir teisme, patvirtindamas, kad G. S. jis pažįsta gerai ir dėl pirkimo jokių abejonių nėra.

Šios aplinkybės rodo, jog G. S. buvo susijęs su vogtu daiktu. Tačiau sprendžiant jo kaltumo ar nekaltumo klausimą šių duomenų dar nepakaktų, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu padarius kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką, nes ir pats išteisintasis teigia, kad daiktą, kurį turėjo ir pardavė V. M., jis įgijo iš nepažįstamų žmonių, tai daręs siekdamas pasipelnyti.

Tačiau, be jau minėtų duomenų, byloje nustatyta dar kitų duomenų, kurie leidžia daryti išvadą apie asmens dalyvavimą darant nurodytą nusikalstamą veiką.

Kaip minėta, įvykio rytą, apie 11 val., nukentėjusioji įmonės koridoriuje pastebėjo pašalinį asmenį. Tokį asmenį tuo pačiu laiku matė ir įmonės darbuotojas R. Š., kuris bylą tiriant ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad tą rytą po įmonės patalpas slampinėjo nepažįstamas žmogus – iš pradžių įėjo į pirmame aukšte esantį sandėliuką, tačiau pamatęs jį, liudytoją, iš ten išbėgo, bet po to tas pats asmuo be jokių priežasčių įpuolė į jo kabinetą, bet vėl, nieko nesakęs, išbėgo, o netrukus V. J. pasakė apie iš jos kabineto pavogtus telefoną ir pinigus.

Bylos tyrimo metu, atlikus parodymą atpažinti, liudytojas R. Š. patvirtino, kad jis be abejonių atpažino asmenį, kuris tuo metu, kai buvo padaryta vagystė, vaikščiojo po įmonės patalpų koridorių ir brovėsi į atskiras patalpas, kad tai buvo būtent G. S.. Kitaip vertinti R. Š. parodymus ir jo sugebėjimą atpažinti įvykio vietoje buvusį asmenį jokių pagrindų nėra, nes, kaip paaiškino liudytojas, kaltinamąjį jis tą rytą matė net kelis kartus, todėl gerai įsidėmėjo veido bruožus.

Išteisintojo aiškinimas, kad šis liudytojas jį apkalba, yra nieko nereiškiantis, nes liudytojo G. Š. parodymai įvykio vietos, laiko, kitų aplinkybių požiūriu yra logiški ir nuoseklūs, juos pašalinti iš į bylą surinktų duomenų sistemos priežasčių nėra.

Todėl visų įvykio aplinkybių ir faktų schematinio išsidėstymo vertinimas leidžia daryti išvadą, kad G. S. padarė kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, kurie, įvertinus tų veiksmų objektyviuosius požymius – vagystės padarymą įsibraunant į patalpą, kvalifikuotini pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą išteisinti G. S. dėl to, kad neįrodyta, jog jis padarė nusikalstamą veiką, nurodė, jog kaltinamasis dėl padarytos veikos kaltu neprisipažino, kitų duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą veikos padaryme, nėra. Tačiau teismas be pagrindo atmetė byloje nustatytas faktų sutaptis, ypač liudytojų R. Š. ir V. M. parodymų turinio vertinimą bei faktą, kad nukentėjusiosios turtas buvo pavogtas tuo metu, kai į svetimas patalpas brovėsi kaltinamasis. Kaltinamojo aiškinimas, kad jis iš nepažįstamų asmenų pirkdavo ir parduodavo telefonų aparatus, nėra kuo nors daugiau paaiškintas. Argumentas, kad įvykio vietoje (prie patalpų) buvo rasta raudonos spalvos piniginė, o ne mėlynos, kuri buvo pavogta iš nukentėjusiosios, taip pat nesudaro pagrindo priimti kitą sprendimą, nes įvykio vietoje rasta piniginė nebuvo pateikta kaip faktas, kuris priimant nuosprendį galėjo būti įrodymu sprendžiant kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo klausimą. Tačiau kiti į bylą surinkti duomenys gali būti vertinami Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų aspektais. Todėl prokuroro skunde išdėstyti argumentai leidžia daryti kitokias išvadas sprendžiant klausimą dėl asmens dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, nes skunde pagrįstai teigiama, kad teismas neįvertino duomenų kaip įrodymų visumos.

Skiriant bausmę G. S., priimtini prokuroro skunde nurodyti teiginiai dėl to, kad asmuo praeityje yra daugybę kartų teistas, visuomenei priimtinų pragyvenimo galimybių neturi, gyvenimo būdas susijęs su asocialia aplinka. Iš byloje esančių nuosprendžių kopijų matyti, kad G. S. yra teistas už tokio paties pobūdžio nusikaltimus. Iš byloje esančio 2007 m. kovo 27 d. nuosprendžio kopijos ir informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad G. S. to paties Apylinkės teismo buvo nuteistas dar 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu ir abiem nuosprendžiais taip pat paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jos nesubendrintos. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro skundą dėl kito nuosprendžio pagrįstumo ir skirdamas dar vieną laisvės atėmimo bausmę, neturi pagrindo taikyti Baudžiamojo proceso kodekso 347 str. nuostatų ir subendrinti atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Priimdamas tokį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas viršytų prokuroro skunde nurodytų sprendžiamų klausimų apimtį ir privalėtų skirti didesnę bausmę, negu prašo prokuroras. Todėl Kodekso 347 str. reikalavimus turi išspręsti minėtus nuosprendžius priėmęs teismas.

Priėmus kitokį sprendimą dėl asmens dalyvavimo darant nusikaltimą, pagrįstu pripažintinas nukentėjusiosios 349 Lt dydžio civilinis ieškinys.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Priteisti iš G. S. 349 Lt žalos atlyginimą V. J..