Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-268-64/2007 m.

Teisėja Astra Karpytė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.

2007 m. rugsėjo 6 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 242 str. laisvės atėmimu vieneriems metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su ankstesniuoju nuosprendžiu paskirta bausme, t.y. dalį šios bausmės pridedant prie neatliktos bausmės, paskirtos 2005-03-01 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė R. R. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2005 m. kovo 1 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu būdamas nuteistas 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėjus 3 metams, ir 2006 m. lapkričio 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimą panaikinus, žinodamas apie jam paskirtą bausmę ir būdamas nesuimtas, pasislėpė ir vengė atlikti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmestinas. Šiaulių miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų ir R. R. veiką teisingai kvalifikavo pagal LR BK 242 str. LR BPK 242 str. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas, vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

R. R. nuteistas už tai, kad jis, būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme, žinodamas apie jam paskirtą bausmę ir bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą bei būdamas nesuimtas, pasislėpė ir vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis bet kokiu būdu stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Tokioms aplinkybėms nustatyti turi būti atliekami tam tikri įstatyme numatyti veiksmai. Nuteistojo kaltė įvykdžius LR BK 242 str. numatytą nusikaltimą įrodyta išsamiai ištyrus ir tinkamai bei teisingai, nešališkai, visapusiškai įvertinus surinktus įrodymus, iš kurių matyti, kad R. R. dalyvavo 2006-11-14 vykusiame teismo posėdyje, sprendžiant klausimą dėl jo pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2005-03-01 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (b.l. 6). Šį faktą jis pats patvirtino apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 24-25) bei pirmos instancijos teismo posėdyje (b.l. 96). Be to, iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad R. R. , vykdant nutartį dėl jo pasiuntimo atlikti bausmę, 2006-11-23, 2006-11-25, 2006-11-27 namie, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nebuvo rastas (b.l. 7-9). Nuteistojo padarytas nusikaltimas prasidėjo ir buvo laikomas baigtu įsiteisėjus nuosprendžiui ir nuteistajam vengiant atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir truko iki R. R. buvo sulaikytas.

Nuteistasis neginčija tos aplinkybės, kad jam buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir jis turėjo būti pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, tačiau neigia slapstęsis nuo policijos pareigūnų ir vengęs atlikti laisvės atėmimo bausmę, nes nežinojęs kur jam reikia nuvykti, kad bausmė būtų pradėta vykdyti. Nuteistojo parodymų versiją paneigia policijos pareigūnų parodymai, iš kurių matyti, jog jie ne kartą bendravo su nuteistojo šeimos nariais, kurie paaiškino, kad nuteistasis būna pas draugus, retai būna namie, vėliau paaiškino, jog R. R. pas tėvus negyvena ir prašė jo daugiau pas juos neieškoti (b.l. 105-106). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojomis apklaustos A. R. ir I. R. parodė, jog nežino, kur yra nuteistasis. Nepagrįstas nuteistojo teigimas, jog jis neturėjo tikslo slapstytis, vengti atlikti bausmę, tačiau toks tikslas veiką kvalifikuojant pagal LR BK 242 str. yra nereikalingas. Pagal šį straipsnį atsako ir asmuo, kuris be pateisinamų svarbių priežasčių, būdamas nesuimtas, nepradėjo atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors įstatymuose neįvirtinta nuteistojo pareiga po teismo nutarties, kuria buvo panaikintas nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas pačiam atvykti į nuosprendį vykdančią įstaigą, tačiau nuteistojo elgesys rodo priešingai: policijos pareigūnai nuteistojo ieškojo vėlais vakarais, klausdavo apie nuteistojo buvimo vietą jo artimiausių žmonių – tėvų, žmonos. Todėl šių aplinkybių pakako, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikuotų R. R. veiką pagal LR BK 242 str.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, apelianto skunde nurodytas argumentas dėl jo nekaltumo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų, nustatytų LR BK 54 str. bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, lengvinančias bei sunkinančias atsakomybę aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir paskyrė bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankciją. Kaip to reikalauja LR BK 61 str. 2 d., teismas įvertino LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinko straipsnio, numatančio atsakomybę už LR BK 242 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, sankcijoje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių rūšių – terminuotą laisvės atėmimą, dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nors R. R. padaryta nusikalstama veika pagal LR BK 11 str. priskiriama tyčiniams nesunkiems nusikaltimams, tačiau apeliantas teisiamas ketvirtą kartą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai (b.l. 60). Šiuo nusikaltimu nuteistasis vengė atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, todėl toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis išvadų dėl savo elgesio nedaro, padarytas nusikalstamas veikas vertina neadekvačiai, nesistengia pakeisti gyvenimo būdo ir yra linkęs nusikalsti. Nors LR BK 242 str. sankcijoje yra numatyta švelnesnės rūšies bausmė – bauda, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes bei į tai, kad nuteistasis pagal LR BK 27 str. 1 d. yra recidyvistas, vadovaudamasis LR BK 56 str. nuostatomis, nuteistajam R. R. paskyrė teisingą bausmę.

Kadangi nusikalstamą veiką R. R. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl teismas teisingai paskyrė laisvės atėmimo, o ne kitą bausmę ir, remiantis LR BK 64 str.1, 3 d.d., subendrino bausmes – prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį. Pirmosios instancijos teismas bausmių subendrinimo taisyklių nepažeidė, pagrįstai vadovavosi LR BK 64 str. 1, 3 d.d. ir skyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams. Siekiant bausmių efektyvumo, paskirta pagal du nuosprendžius bausmė, turi būti griežtesnė už atskirais nuosprendžiais paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. R. paskirtoji bausmė nei rūšimi nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra tinkama ir teisinga realizuoti bausmės tikslus bei įgyvendinti teisingumo principą. Teisinio pagrindo ją keisti nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. nuosprendžio atmesti.