- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- e2YT-17414-600/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12782-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Pareiškėjas
- D. L., V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. L. ir V. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po G. L. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti. Nurodo, kad pareiškėjai yra G. L., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniai pagal įstatymą (duomenys neskelbtini). G. L. palikimą sudaro butai adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su sodo namu adresu (duomenys neskelbtini). Po G. L. mirties pareiškėjai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjai nurodo, kad jie priėmė po palikėjos mirties atsiradusį palikimą faktiniu valdymu, nes jie naudojasi palikimą sudarančiu nekilnojamuoju turtu, moka jo išlaikymo mokesčius, rūpinasi šiuo turtu.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodo, kad jei teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, įsitikins, kad pareiškėjai priėmė po G. L. atsiradusį palikimą faktiniu valdymu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo tenkinimui. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos G. L. palikimo perėjimą valstybei.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įstatymo yra nustatyta, kad palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, yra įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 5.51 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.
4. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti nustatomas iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
5. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. gegužės 6 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis duomenų matyti, kad G. L. mirė santuokoje su pareiškėju V. L., susilaukusi dukters – pareiškėjos D. L.. Iš testamentų registro duomenų nustatyta, kad po G. L. mirties jos įpėdiniai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
6. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų matyti, kad G. L. ir V. L. vardu yra registruotas žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjo V. L. vardu yra registruotas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas įgytas pareiškėjui esant santuokoje su G. L., todėl dalis minėto nekilnojamojo turto sudaro G. L. palikimą. Pareiškėjai į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad po G. L. mirties pareiškėjai mokėjo butų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išlaikymo mokesčius.
7. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai po G. L. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, pradėję turtą faktiškai valdyti, nes jie mokėjo mokesčius už nekilnojamojo turto priežiūrą, naudojosi palikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177–197 straipsniai).
8. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu, byloje nesant duomenų apie kitų asmenų atliktus veiksmus palikimui priimti, nesant žinių apie kitus galimus palikėjos G. L. įpėdinius, nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdami jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.