- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-18
- Bylos Nr.
- 2S-804-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro
- Pareiškėjas
- L. S.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl termino priimti palikimą pratęsimo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarei R. S., Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. S. 2007-05-24 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama pratęsti jai terminą priimti T. P. palikimą (t. 1, b.l.1-5). Nurodė, kad 2003-09-28 mirė jos pusseserė T. P., gyvenusi (duomenys neskelbtini), Vilnius. Per 3 mėnesius neatsiradus įpėdinių velionės palikimas atiteko Lietuvos valstybei. Pareiškėja apie pusseserės mirtį sužinojo tik 2007 m. vasario mėn., gavusi atsakymą į paklausimą iš velionės kaimynės. Nustatytu laiku priimti palikimą kliudė tai, kad pareiškėja yra senyvo amžiaus, gyvena Baltarusijoje, su pussesere bendraudavo netiesiogiai (laiškais) ir retai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, atsiliepimu į pareiškimą pareiškimo nepripažino ir prašė jį atmesti (t.1, b.l. 54-55). Teigia, jog pareiškėja praleido terminą priimti palikimą ne dėl svarbių priežasčių, bet dėl aplaidumo. Inspekcija, vadovaudamasi LR Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymu ir LR Finansų ministerijos sprendimu, pagal 2006-04-04 įsakymą Nr. 1K-145 atkūrė nuosavybės teises į paveldėtą turtą Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2008-06-27 nutartimi (t. 1, b.l.213-215) pareiškimą patenkino ir atnaujino 3 mėn. terminą priimti palikimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2003-09-28 mirė T. P.. Velionė buvo viengungė, vaikų neturėjo. Palikimą sudarė butas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir piniginis indėlis. Palikėjos nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 1955 m. buvo Lietuvoje, pareiškėjos - Baltarusijoje. Būtent dėl šios priežasties pareiškėja negalėjo laiku sužinoti apie palikimo atsiradimą ir išreikšti valią jį priimti. Pareiškėja su velione bendravo retai, daugiausia – laiškais. Liudytojas S. K. patvirtino, kad pareiškėja nedalyvavo velionės laidotuvėse, kadangi jos apie tai niekas neinformavo. Kaip matyti iš pareiškėjos paso ir vizos, ji lankėsi Lietuvoje 2007 m. vasarį, t.y. po to, kai velionės kaimynė pranešė apie pusseserės mirtį. Be to, pareiškėja yra senyvo amžiaus, II gr. invalidė. Ta aplinkybė, jog palikimą priėmė valstybė, neužkerta kelio atnaujinti terminą priimti palikimą, kuris buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojos apylinkės teismo 2008-06-27 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės (t. 2, b.l.1-3). Atskirąjį skundą motyvavo tuo, jog nors pusseserės gyveno skirtingose šalyse, bet jas teskyrė vos 170 km atstumas; pareiškėja galėjo kreiptis pagalbos į diplomatines atstovybės ir/ arba konsulatus. Termino priimti palikimą pratęsimas nesukels teisinių pasekmių, nes pareiškėja neišreiškė valios jį priimti, o palikimas pagal įstatymą perėjo valstybei, kuri į jį atkūrė nuosavybės teises Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai. Pareiškėja pradėjo domėtis mirusiąja praėjus 3 m. po pusseserės mirties, vadinasi, ji su velione nepalaikė giminystės ryšių, taigi negali pretenduoti priimti jos palikimą.
Atsiliepimas
Pareiškėja L. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutiko ir prašė Vilniaus m. 3-ojos apylinkės teismo 2008-06-27 nutartį palikti galioti nepakeistą (t. 2, b.l.6-10). Akcentavo, kad glaudžių giminystės ryšių tarp palikėjo ir įpėdinio palaikymas nėra būtina sąlyga norint įgyvendinti teisę priimti palikimą. Pareiškėja praleido terminą priimti pusseserės palikimą, nes visą laiką gyveno Baltarusijoje, daugiau giminių ar kitų artimųjų Lietuvoje neturi. Nutrūkus susirašinėjimui laiškais, pareiškėja ieškojo kontaktų su žmonėmis, su kuriais velionė bendravo ir kurie galėjo ką nors apie ją žinoti. Be to, senyvas amžius ir invalidumas riboja pareiškėjos fizines galimybes. Apeliantas nepaneigė pareiškėjos teiginių, jog pastaroji apie pusseserės mirtį sužinojo tik 2007 m. pradžioje ir iškart per įgaliotus asmenis ėmėsi veiksmų inicijuoti palikimo priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išanalizavusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, dėl ko padarė neteisingas išvadas esant pagrindui pareiškėjai atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 str. 4 d. nustatyta, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Jeigu nei vienas įpėdinis įstatymo nustatytu terminu palikimo nepriėmė, paveldimo turto paveldėjimo teisė pereina valstybei (CK 5.62 str. 1 d. 3 p.). Jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas, tai pagal CK 5.57 str. 1 d. teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Kartu įstatymu leidėjas nustatė apribojimus, kad įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas išliko natūra, bei lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį (CK 5.57 str. 2 d.).
Termino palikimui priimti priežasčių svarbumas yra kiekvienu individualiu atveju yra vertinamoji aplinkybė. Tad klausimą, ar konkrečios palikimo priėmimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos sudaro prielaidas terminą pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų priimti palikimą, paskirtį ir teisines pasekmes, į bylos aplinkybes, į byloje dalyvaujančių šalių elgesį, į asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą ir kt., taip pat į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Pažymėtina, kad vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis pats buvo pakankamai atidus bei sąžiningas, ar, priešingai, savo subjektinės teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
Teisėju kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pareiškėja neįrodė objektyvių priežasčių buvimo, realiai sukliudžiusių jai anksčiau nei po ketverių metų susižinoti apie savo giminaitės mirtį, taigi ir apie palikimo, į kurį ji galėtų pretenduoti, atsiradimą (CPK 178 str.). Tokios aplinkybės, kaip pareiškėjos amžius ar jos sveikatos būklė, gyvenimas kitoje valstybėje pačios savaime neapsprendžia termino praleidimo priežasčių svarbumo, juo labiau, kad jos nesukliudė atvykti pareiškėjai į Lietuvą tvarkyti atitinkamų įgalinimų, siekiant paveldėjimo (t.1, b.l.11-12). Antra vertus, palikėja T. P. buvo ženkliai, net 14 metų vyresnė, nei pareiškėja, taigi pareiškėja, būdama atidus ir rūpestingas žmogus, vienintele, kaip pati teigia, T. P. giminaitė, veikdama geros moralės požiūriu, privalėjo labiau domėtis ir rūpintis savo pusseserės gyvenimu, sveikata, bendraujant laiškais ar kitomis ryšių priemonėmis. Šiuo konkrečiu atveju ji nepateisinamai ilgai nesikreipė dėl teisės paveldėti realizavimo, o toks nepateisinamas pasyvumas, nerūpestingumas, aplaidumas savo teisių ir pareigų atžvilgiu traktuotinas kaip nesąžiningas ir neprotingas elgesys CK 1.5 str. prasme, kuris sąlygojo ir teisinių pasekmių, įtakojančių jos pačios teises, atsiradimą. Tokia išvada darytina priimant domėn ir tai, jog nekilnojamasis turtas yra tokia turto rūšis, kuriai yra būtina nuolatinė priežiūra bei rūpestis, eksploatuojant šį turtą mokami jo išlaikymo, teikiamų paslaugų mokesčiai, tame tarpe ir bendrosios nuosavybės dalyviui tenkančių paslaugų mokesčių dalis (CK 4.76 str., 4.82 str., 4.83 str.). Todėl praėjus keleriems metams po T. P. mirties ir neatsiradus įstatyminių paveldėtojų, jai priklausiusį butą paveldėjo valstybė. Maža to, paveldimo turto natūroje kaip paveldėjimo teisės objekto jau nėra – dar iki pareiškėjai kreipiantis į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo, 2006-04-13 Neatlygintinai perduodamo turto perdavimo aktu Vilniaus apskrities VMI perdavė butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje su bendro naudojimo patalpomis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai, kuriai į šį turtą 2006-04-04 įsakymu buvo atkurta nuosavybės teisė pagal Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia nuosavybės teise įregistravo viešame registre. Susiklosčius tokiai situacijai atsiranda sąlygos ir CK 5.57 str. 2 d. nuostatai taikyti. Turtas buvęs perduotas kitiems asmenims neatlygintinai, taigi nei paties paveldėjimo objekto, nei jokių lėšų už jo perdavimą, į kurias bent teoriškai galėtų pretenduoti pareiškėja, taip pat šiuo atveju nėra.
Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str. 1 d.) ir neteisingai įvertino šios bylos aplinkybes. Skundžiama nutartis panaikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), klausimą išsprendžiant iš esmės – pareiškimą atmetant.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d nutartį panaikinti.
L. S. pareiškimą atmesti.