Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūros apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimo L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

n ustatė : I.

2009 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūros (toliau – ir Agentūra) nutarimu L. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 58 straipsnio 2 dalį 300 Lt bauda. Jis nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 27 d. iki 2008 m. gegužės 11 d., būdamas UAB „Pajaras“ technikos direktoriumi, paskirtu atsakingu už hidrotechninius objektus, UAB „Pajaras“ Vaitiekūnų hidroelektrinės (toliau – ir HE) tvenkinyje, esančiame Vaitiekūnų kaime, Grinkiškio seniūnijoje, Radviliškio rajone, neužtikrino, kad žuvų neršto migracijos laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d. vandens lygis būtų kiek galima stabilesnis ir ne žemesnis už normalųjį patvankos lygį. Tuo pažeidė Vaitiekūnų tvenkinio ant Šušvės upės naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) IV skyriaus 25 punktą, V skyriaus 28 punktą bei Aplinkos apsaugos įstatymo IV skyriaus 19 straipsnio 5 dalį. Nagrinėjant bylą, atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

L. K. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Agentūros nutarimą. Paaiškino, kad Taisyklėse nurodyta, jog normalus vandens lygis (toliau – NPL) yra 96,50 m, žemiausias vandens lygis – 95,50 m. 2008 m. gegužės 15 d. Vaitiekūnų HE atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog tvenkinyje nuo balandžio 27 d. iki gegužės 11 d. vandens lygis buvo žemesnis už NPL, tačiau neatkreiptas dėmesys į tai, jog vandens lygis tvenkinyje yra matuojamas preliminariai, esant tvenkinio bangavimui, kurio metu vandens lygio neatitikimas gali svyruoti 5-30 cm, priklausomai nuo vėjo krypties ir greičio, be to, daugiau nei mėnesį nebuvo lietaus, buvo labai sausa, Šušvės vandens debitas 2008 m. balandžio ir gegužės mėnesiais buvo gerokai mažesnis už vidutinį daugiametį, tuo pačiu laikotarpiu paros vandens debitas nė karto nesiekė mėnesio vidutinės reikšmės, ir Šušvės upės nuotėkis buvo mažesnis už vidutinį daugiametį. Konstatuotas vandens lygio pažeidimas yra leistinos paklaidos ribose. Be to, remdamasis Taisyklių III skyriaus 14 punktu, bei atsižvelgdamas į tai, kad 2008 m. pavasaris buvo sausringas, pareiškėjas nurodė, jog žuvų neršto metu stengtasi išlaikyti kiek įmanoma stabilesnį vandens lygį. Pažymėjo, kad 2009 m. gruodžio 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pažeidus procesinius terminus (ATPK 282 str. 1 d.) Be to, neužtikrinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai (ATPK 248 str.), byla buvo nagrinėjama per ilgai ir nekompetentingai.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 25 d. nutarimu L. K. skundą tenkino, Agentūros nutarimą panaikino ir bylą jo atžvilgiu nutraukė. Remdamasis Taisyklių 14, 25 punktais ir bylos medžiaga, teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 27 d. - gegužės 11 d. vandens lygis tvenkinyje buvo 2-4 cm žemesnis nei numatytas taisyklėse NPL – 96,50 m. Įvertinęs 2009 m. gruodžio 11 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Hidrologijos skyriaus pažymą Nr. (9.39)-B8-1304, teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio-gegužės mėnesiais Šušvės upės vandens debitas buvo gerokai mažesnis už vidutinį daugiametį ir šiuo laikotarpiu paros vandens debitas nė karto nesiekė mėnesio vidutinės reikšmės. Atsižvelgdamas į taisyklių 14 punkto nuostatą, kad pagal sausų metų (95% tikimybės) vandens ūkio skaičiavimus, esant neišlygintam upės nuotėkiui, dėl į tvenkinį atitekančio mažo debito (mažesnio už gamtosauginį), filtracijos ir išgaravimo nuostolių bei privalomo praleisti į žemutinį bjefą gamtosauginio debito vandens lygis tvenkinyje gali pažemėti iki altitudės 95,50 m, teismas padarė išvadą, jog upės vandens debitui esant daug mažesniam už vidutinį daugiametį, tvenkinyje galėjo būti vandens lygis žemesnis nei NPL, tačiau jis neturėjo nukristi žemiau MinPL – 95,50 m. Įvertinęs teisės aktų nuostatas, pateiktus įrodymus bei tai, kad patvankos lygis tvenkinyje buvo tik 2-4 cm žemesnis nei NPL, teismas konstatavo, kad tvenkinyje buvo palaikomas kiek galima stabilesnis vandens lygis, todėl negalima daryti išvados, jog šiuo atveju eksploatuojant Vaitiekūnų HE buvo nesilaikyta tokiam objektui bei jo veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų ir tuo buvo pažeisti Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 5 dalies, Taisyklių 25 ir 28 punktų reikalavimai. L. K. argumentą, jog protokolas surašytas pažeidus procesinius terminus, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes ATPK 282 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą organas (pareigūnas) gauna administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, o iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad protokolas surašytas ir nutarimas priimtas 2009 m. gruodžio 4 d., tai yra nepraleidus įstatymo nustatyto 15 dienų termino. Administracinė nuobauda paskirta taip pat nepažeidus ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų, t. y. per šešis mėnesius nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarties priėmimo.

Apeliaciniu skundu Agentūra prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarimą. Agentūra nesutinka, kad vandens lygiui esant aukštesniam nei MinPL – 95,50 m, nebuvo padarytas pažeidimas. Remiasi Taisyklių 25 ir 28 punktais. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į Agentūros pateiktą AB „VST“ Radviliškio skyriaus išduotą suvestinę apie Vaitiekūnų HE žuvų neršto laikotarpiu pagamintą elektros energiją, būtent tuomet, kai vandens lygis buvo pažemėjęs. Tai rodo, kad tvenkinio vanduo buvo naudojamas ne reikalingam vandens lygiui palaikyti tvenkinyje, bet hidroelektrinės turbinoms sukti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Pajaras“ prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog Agentūra nepakankamai įsigilino į Taisykles, kurių 16 ir 17 punktai nustato, jog HE dirbant gamtosauginis vandens debitas yra praleidžiamas per turbinas, ir būtent dirbančių turbinų pagalba yra reguliuojamas HE naudojamas vandens kiekis. O dirbant turbinoms, neišvengiamai yra gaminama elektros energija.

konstatuoja: III. Apeliacinis skundas tenkintinas. L. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 58 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad tvenkinio ar užtvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatytų tvenkinio darbo režimo ar aplinkosaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų. Paminėta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad L. K. pažeidė Vaitiekūnų tvenkinio ant Šušvės upės naudojimo ir priežiūros taisyklių IV skyriaus 25 punktą, V skyriaus 28 punktą bei Aplinkos apsaugos įstatymo IV skyriaus 19 straipsnio 5 dalį. Taisyklių IV skyriaus „Aplinkosaugos reikalavimai“ 25 punkte numatyta, kad Žuvų neršto migracijos laikotarpiu (teorinis žuvų neršto migracijos laikotarpis – nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.) tvenkinio vandens lygis turi būti kiek galima stabilesnis ir ne žemesnis už NPL. Taisyklių 28 punktas numato, jog eksploatuojant hidrotechnikos statinius, turi būti užtikrintas tinkamas, patikimas, saugus ir efektyvus jų naudojimas, nepažeidžiami aplinkosaugos reikalavimai. Už hidrotechnikos statinių avarinių situacijų išaiškinimą ir likvidavimą atsako UAB „Pajaras“. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys ūkinės veiklos objektus ar vykdantys ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų.Protokole nurodyta, jog L. K. veika pasireiškė tuo, kad jis, kad laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 27 d. iki 2008 m. gegužės 11 d., būdamas UAB „Pajaras“ technikos direktoriumi, Vaitiekūnų HE tvenkinyje neužtikrino, kad žuvų neršto migracijos laikotarpiu vandens lygis būtų kiek galima stabilesnis ir ne žemesnis už NPL. NPL, sutinkamai su Taisyklių 11.1.1 punktu yra 96,50 m. Pažymėtina, kad Taisyklių 14 punkte, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra numatyta bendra taisyklė, nurodanti vandens lygio tvenkinyje ribas, tuo tarpu Taisyklių 25 punktas yra speciali norma Taisyklių 14 punkto atžvilgiu. Todėl pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, netinkamai pritaikė teisės normą. Tačiau vis dėl to daryti vienareikšmiškos išvados dėl kaltės L. K. veikoje buvimo negalima. Visų pirma, atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai teigia, jog vandens lygio tvenkinyje matavimams yra leidžiama 5-30 cm paklaida. Byloje nėra pateikta nei kontrolinių matavimų aktų (nors iš Institucijos nutarimo (b. l. 13) matyti, kad jai tokie dokumentai buvo pateikti), nei duomenų apie matavimo prietaisus, kuriais buvo matavimai atlikti, nei apie galimas šių prietaisų paklaidas. Įvertinus, kad protokole nurodyti matavimų duomenys nuo NPL skiriasi vos 2-4 cm, darytina išvada, kad tokios informacijos rinkimas yra svarbus sprendžiant atsakomybės už inkriminuojamą pažeidimą klausimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nebuvo tirta L. K. kaltė dėl patvankos lygio Vaitiekūnų tvenkinyje sumažėjimo. Pirmosios instancijos teismas netyrė, ar eksploatuojant hidroelektrinę neįprastai sausu metų laikotarpiu buvo praleidžiamas tik toks vandens debitas, dėl kurio vandens lygis tvenkinyje nemažėja arba tik gamtosauginis vandens debitas (Taisyklių 17-18 p.) ir pan., t. y. nebuvo vertinama, ar buvo imtasi visų įmanomų tokiai situacijai priemonių, kad vandens lygis žuvų neršto laikotarpiu nebūtų mažesnis už normalų patvankos lygį, t. y. 96,50 m. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūros apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimą L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.