Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-06-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.13.-5477-540/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-30
Bylos Nr.
A2.13.-5477-540/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03146-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Kategorijos
  • 2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.13.-5477-540/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03146-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 2.15
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, išnagrinėjusi S. Č. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu S. Č. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta galutine administracine nuobauda – 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. 2014 m. spalio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi S. Č. atstovo advokato E. M. apeliacinis skundas netenkintas ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas paliktas galioti.

2016 m. birželio 27 d. teisme gautas S. Č. prašymas, kuriuo jis prašo sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones - atėmimo terminą. Nurodo, kad paskirtą baudą sumokėjo, naujų teisės pažeidimų nepadarė, nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo nuobaudos laiko. S. Č. prašyme pažymėjo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje nustatyta, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Iš šios teisės normos analizės matyti, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad S. Č. yra praėję šiek tiek daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Paskirtą baudą sumokėjo, naujų teisės pažeidimų nepadarė. Nurodė, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbinėje veikloje.

Aplinkybės, kad S. Č. po nuobaudos skyrimo nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, sumokėjo baudą, nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, yra formaliosios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje numatytos sąlygos.

Svarstant, ar S. Č. atžvilgiu pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnio nuostatas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, į vietovės reljefą, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą ir gatvės stulpą. Eismo įvykio metu buvo apgadinti automobilis, kelio ženklas ir gatvės stulpas. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Vėliau į eismo įvykio vietą grįžo kartu su sutuoktine R. Č., kuri prisipažino sukėlusi šį eismo įvykį. Toks pažeidėjo elgesys buvo neatsakingas ir šiurkštus, pareiškėjas, grubiai pažeisdamas nustatytus įstatymų reikalavimus, visiškai nejautė atsakomybės prieš visuomenę ir tokiu elgesiu galėjo sukelti labai sunkias pasekmes ir tik atsitiktinumo dėka jų nesukėlė. Nors ATPK neišskiria šiurkščių pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti trumpinamas, tačiau nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama į pažeidimų pobūdį ir sunkumą. Pareiškėjo S. Č. nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėje veikloje, negali būti laikomos išskirtinėmis, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo darydamas pažeidimas, prisiėmė atsakomybę už kilusias neigiamas pasekmes. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą. S. Č. žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Be to, likusi teisės atėmimo termino dalis yra pakankamai didelė.

S. Č. ypatingų, išskirtinų aplinkybių, kodėl jam būtina sutrumpinti teisės vairuoti atėmimą, nenurodė. Išvados, jog nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau pasiekti, daryti negalima.

Esant nurodytoms aplinkybėms, S. Č. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, teismas

nutarė:

S. Č. prašymą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė