Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.9.6; 1.1.9.9; 1.2.4.4.1; 2.1.7.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6; 2.3.6.8

2025 m. gruodžio 30 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. Ž. 2024 m. gruodžio 6 d. apie 22.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto, peraugusio į grumtynes, metu, tyčia sudavė vieną ir daugiau, tačiau tiksliai nenustatytą kiekį smūgių E. B. į įvairias kūno vietas, padarydamas E. B. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, smakro srityje, dešinės ausies - sprando srityje, kaktoje, dešinio peties srityje, krūtinėje, kairės alkūnės srityje, dešinio žasto srityje, nugaroje, kairio peties srityje, kairėje ausyje, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimus pakaušio srityje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, muštinę žaizdą kairio peties srityje, nosies pertvaros lūžimą, dešinės krūtinės ląstos pusės X, XII šonkaulių lūžimą, kairės plaštakos I pirštakaulio išnirimą, taip nesunkiai sužalojo E. B., nes dėl nosies pertvaros lūžimo, dešinės krūtinės ląstos pusės X, XII šonkaulių lūžimo, kairės plaštakos I pirštakaulio išnirimo E. B. ilgai (ilgiau nei 10 dienų) sirgo. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. Ž. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino, paaiškino, kad įvykio metu buvo neblaivus, todėl negali tiksliai pasakyti, kiek kartų sudavė nukentėjusiajam. Viskas vyko prie baro (duomenys neskelbtini) Kaune, vakare, apie 22.00 val. Į barą atėjo vienas, jame sutiko pažįstamą, šis buvo išgėręs, todėl palydėjo iki stotelės. Po to grįžo atgal į barą, nespėjęs į jį užeiti, pajuto smūgį, dėl to kilo konfliktas. Lipo laiptais ir gavo smūgį. Kaip viskas vystėsi toliau, nelabai gali atsakyti. Kiek pamena, grūmėsi ant laiptų. Nukentėjusysis atsistojo, sakė, kad gana, ėjo nuo laiptų, kur yra 3-4 pakopos ir griuvo, ėjo toliau, ten borteliai, vėl nugriuvo ir nebesikėlė. Viskas vyko labai greitai. Sudavė nukentėjusiajam smūgius. Jam (kaltinamajam) buvo prakirsta lūpa, lūžo akiniai, buvo sumušimai, tačiau pretenzijų nereiškė. Nukentėjusiojo vardo ir pavardės nežino. Nežino, ar jis atsigavo. Iškvietė greitąją, laukį kol atvažiuos. Negerai tuo metu pasielgti, nuoširdžiai dėl to gailisi ir ateityje taip nebesielgs. Ikiteisminio tyrimo metu taip atrodė, kad reikia duoti tokius parodymus, bet vėliau geriau pagalvojo, įsigilino į situaciją. Sutinka, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai yra dėl jo (kaltinamojo) veiksmų. Įvykio vietoje buvo tamsu, pats nematė, kad įvykį būtų stebėję kiti asmenys. Barmenė buvo iškišusi galvą į lauką, kol jis (kaltinamasis) laukė medikų.

E. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 6 d. užėjo į prekybos centrą „Iki“, ten apsipirkęs, sugalvojo nueiti į barą, kuris yra (duomenys neskelbtini), Kaune, pavadinimo nežino. Į barą ėjo su tikslu pasikalbėti su viena moterimi, kuri ten lankosi, jos vardo nežino. Nuėjęs į barą, nuėjo prie savo pažįstamos barmenės ir pasiteiravo apie tą moterį, ši jam atsakė, kad šiandien moters bare nėra. Tada nusprendė pasiimti bokalą alaus ir dar pasėdėti, pabendrauti su jam pažįstamais asmenimis. Kadangi nebuvo vietos kur atsisėsti, jis prisėdo prie baro savininkės B. draugo, jie ten toliau vartojo alkoholinius gėrimus, kalbėjo. Po kelių minučių prie jų prisijungė dar vienas asmuo, jis asmens nepažinojo, asmuo buvo B. draugo pažįstamas. Po kažkurio laiko į barą atėjo asmuo, su kurio įvyko šis visas įvykis, asmens vardo nežino, bet kiek suprato, asmuo taip pat buvo B. draugo pažįstamas, nes asmuo jo (B. draugo pažįstamo) paklausė „kur tu buvai anksčiau?“. Taip ir suprato, kad jie yra pažįstami. Tas asmuo sėdėjo tolėliau nuo jų, bet kartas nuo karto asmuo kažką garsiai pajuokaudavo ar kažką replikuodavo, norėjo pasireikšti. Po kurio laiko jis (liudytojas) jau kaip ir ruošėsi eiti namo, bet prieš tai dar nuėjo į lauką įkvėpti gryno oro, nes viduje buvo tvanku. Lauke sutiko asmenį, kuris, kaip minėjo, būdamas bare, garsiai juokavo ir reiškėsi. Jam išėjus į lauką, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai sukonfliktavo, jis tiksliai neprisimena. Gal asmuo kažką ne taip jam pasakė, ar jis ne taip suprato, tikrai neprisimena. Vienu metu žodinis konfliktas peraugo į grumtynes. Neprisimena, kad jis asmeniui būtų trenkęs. Jiems besigrumiant, staiga kartu apsikabinę nukrito nuo laiptų ir jau nukritus nuo to momento jis nieko neprisimena, nes, kaip supranta, buvo praradęs sąmonę. Momentas, kurį jau atsimena, tai išgirdo, kaip kažkas sakė „ne aš neisiu prie jo“. Po to pamena tik kaip jį medicinos darbuotojai kelią ant neštuvų ir neša į greitosios pagalbos automobilį. Jį išvežė į Kauno klinikas, ten atliko įvairius tyrimus, į klinikas dar buvo atvykęs ir pareigūnas, kuris bandė nustatyti jo girtumą, tačiau jis įpūsti negalėjo, nes skaudėjo šoną. Ligoninėje buvo iki ryto, paskui jį išleido gydytis į namus. Jam ligoninėje nustatė šonkaulių lūžius, daugybinius sumušimus ir nosies kaulo skilimą. Po kelių dienų, t. y. 2024 m. gruodžio 9 d., jis nuvyko pas teismo medicinos ekspertus, kad jį dar kartą apžiūrėtų ir įvertintu jo sužalojimus. Anksčiau nuvykti negalėjo, nes juto didelį skausmą visame kūne, sunkiai galėjo pajudėti ir vaikščioti. Dėl civilinio ieškinio šiuo metu nėra apsisprendęs, apie tai praneš tyrimo eigoje. Šiuo metu jaučiasi ir yra nukentėjęs nuo to jam nepažįstamo asmens (1 t., b. l. 29–32).

E. B., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad papildydamas savo parodymus, norėtų pasakyti, kad kiek prisimena grumtynių aplinkybes, tai jis su tuo asmeniu susikibę krito nuo laiptų, vieną kartą. Kad grumtynės vyko ilgai, nepasakytų, prasidėjo konfliktas, tada abu susikibo vienas kitam už pečių ir, praradus pusiausvyra, kartu griuvo nuo laiptų. Po kritimo atsimena, kad išgirdo, kad kažkas skambina į bendrą pagalbos centrą, o po to tik prisimena, kaip greitosios pagalbos darbuotojai įkėlė jį į neštuvus. Daugiau pačių grumtynių neprisimena, viskas įvyko labai greitai. Dėl civilinio ieškinio pasakys tiek, kad jo neteiks (1 t., b. l. 33, 34).

Iš 2024 m. gruodžio 9 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 2655/2024 (02) matyti, kad E. B. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, smakro srityje, dešinės ausies - sprando srityje, kaktoje, dešinio peties srityje, krūtinėje, kairės alkūnės srityje, dešinio žasto srityje, nugaroje, kairio peties srityje, kairėje ausyje, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimai pakaušio srityje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, nosies pertvaros lūžimas, dešinės krūtinės ląstos pusės X, XII šonkaulių lūžimas, kairės plaštakos I pirštakaulio išnirimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku 2024 m. gruodžio 6 d. Nosies pertvaros lūžimas dešinės krūtinės ląstos pusės X, XII šonkaulių lūžimas, kairės plaštakos I pirštakaulio išnirimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau, nei 10 parų (1 t., b. l. 45-47).

Iš 2025 m. gegužės 13 d. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertės Z. M. nurodė, jog specialisto išvadoje Nr. G 2655/2024 (2), užfiksuoti ir aprašyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu, panašias savybes turinčiu daiktu. Tačiau E. B. nustatyti kūno sužalojimai taip pat būdingi griuvimui ant kieto buko daikto, ar pastūmus ir atsitrenkus į kieta buką daiktą. Sužalojimų aprašymas stokoja detalumo, todėl vienareikšmiškai ir aiškiai nustatyti, kiek buvo suduota smūgių, negalima. Pagal aprašymą galima teigti, kad buvo suduota vienas ar daugiau smūgių į veido sritį, padarant poodines kraujosruvos kairės akies vokuose, smakro srityje, nosies pertvaros lūžimą. E. B. padaryti sužalojimai – nosies lūžimas, dešinės krūtinės ląstos pusės X, XII šonkaulių lūžimas, kairės plaštakos I pirštakaulio išnirimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gruodžio 6 d. (1 t., b. l. 50).

Iš 2025 m. birželio 2 d. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertės Z. M. pateikė atsakymus į tyrėjos klausimus. Į tyrėjos klausimą: Kurie sužalojimai būdingi smūgių sudavimui, kietu buku daiktu, kas galėtų būti ranka, koja ir t.t.? Atsakė: Užfiksuoti ir aprašyti sužalojimai, galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu, panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai, kurie būdingi smūgiavimui yra poodines kraujosruvas kairės akies vokuose. Bet sužalojimai gali atsirasti ir kitomis aplinkybėmis. Į tyrėjos klausimą: Kurie sužalojimai galėjo gautis nukritus nuo laiptų ir kokiu būdu jie galėjo gautis? Atsakė: Sužalojimai, kurie galimai galėjo atsirasti krintant nuo laiptų ar atsitrenkus į kietą buką daiktą yra poodines kraujosruvas smakro srityje, dešinės ausies - sprando srityje, kaktoje, dešinės peties srityje, krūtinėje, kairės alkūnės srityje, dešinio žasto srityje, nugaroje, kairio peties srityje, kairėje ausyje, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimus pakaušio srityje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, nosies pertvaros lūžimas, dešinės krūtinės ląstos pusės X, XII šonkaulių lūžimas, kairės plaštakos I pirštakaulio išnirimas. Sužalojimai galėjo atsirasti krintat ant laiptų ir trenkiantis į skirtingas laiptų briaunas. Bet sužalojimai galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis. Į tyrėjos klausimą: Ar sužalojimai galėjo gautis nukritus vieną kartą, jei ne, tai kiek turėtų būti? Atsakė: Vieną kartą nugriuvus tokie sužalojimai atsirasti negalėtų, nes sužalojimai ant kūno yra skirtinguose pusės, tiek kairėje, tiek dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti ne vienkartinio nugriuvimo metu. Kad atsirastų visi šie sužalojimai mažiausiai asmuo turėtų kristi du kartus iš to paties aukščiau, arba keltis ir griuvinėti ant kieto buko daikto, kaip šiuo atveju laiptų, kelis kartus. Į tyrėjos klausimą: Kiek daugiausiai galėjo būti suduota smūgių? Atsakė: Asmeniui nustatyta ne mažiau trylikos trauminių poveikių, kurie padaryti kietais bukais daiktais. Į tyrėjos klausimą: Ar nukentėjusysis galėjo patirti nurodytus sužalojimus vieno kritimo metu bei netekti sąmonės? Atsakė: Kaip ir minėjo anksčiau, vieno kritimo metu patirti visų sužalojimų negalėjo. Dėl sąmonės netekimo iš pateiktų medicininių dokumentų, objektyvių požymių apie sąmonės netekimą nėra. Nes nėra duomenų apie smegenų sukrėtimą. Todėl komentuoti sąmonės netekimą nėra tinkamų duomenų. Į tyrėjos klausimą: Ar sužalojimai galėjo gautis asmeniui pačiam nukritus, be pašalinio poveikio t. y. smūgių, pastūmimo, tik krintant iš savo ūgio, visu svoriu? Atsakė: Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimuisi ir aplinkybės prieštarautų užduotyje nurodytoms aplinkybėms. Išvadoje nurodytiems sužalojimams atsirasti būdingas vienas ar daugiau smūgių į veido sritį ir griuvimas ant kieto buko daikto, ne mažiau kaip du kartus arba vartaliojantis (1 t., b. l. 51–53).

B. M., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, paaiškino, kad yra baro esančio Kovo 11-osios g. 67B, Kaune, savininkė. Ji viena dirba šiame bare, aptarnauja klientus. 2024 m. gruodžio 6 d. vakare, apie 21.30 val., buvo Tomas, kitų anketinių duomenų nežino, jis į barą atėjo iš anksčiau, vertojo alkoholį, viskas buvo tvarkoje. Vėliau į barą atėjo A. Ž., kuris jai yra žinomas iš anksčiau, nes beveik kiekvieną dieną ateiną į barą. A. Ž. užsisakė alaus. Po kurio laiko A. prisėdo prie Tomo, kiek matė, jie bendravo, kartu gėrė. Po kurio laiko, galimai po 22 val., į darbo pabaigą, jie išėjo. Ar išėjo kartu, ji (liudytoja) nematė. Po kiek laiko atėjo į barą nepažįstamas žmogus, neprisistatė, jis pranešė, jog prie baro lauke guli žmogus. Išėjusi pamatė A. ir toliau nuo A. gulintį T.. Tomas buvo nesąmoningas, šalia galvos matėsi kraujo bala, visur buvo pilna kraujo. A. sakė, jog Tomas jį puolė, tačiau ji to fakto nematė, todėl negali to patvirtinti. Skubėjo skambinti į bendrąjį pagalbos telefoną, tačiau greitąją pagalbą jau buvo iškvietęs A.. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai, o vėliau ir medikai. T. išvežė į ligoninę, o policijos pareigūnai toliau bendravo su A.. A. jai teisinosi, jog Tomas nugriuvo pats, sako pažiūrėk, jeigu būtų pats nugriuvęs, nebūtų pats susilaužęs nosies nei šonkaulių, nei galvos prasikirtęs. Apie A. Ž. gali pasakyti tik tai, kad asmuo dažnai sukelia konfliktus, labai nemandagus, pastoviai atėjęs rėkia, priekabiauja prie žmonių, prieš kurį laiką buvo įvykis, jog ir kitas asmuo, V., kitų anketinių asmens duomenų nežino, buvo nukentėjęs nuo A.. Apie T. gali pasakyti, jog jį pažįsta dar neilgai, ramus žmogus, nekelia konfliktų, prie nieko nepriekabiauja (1 t., b. l. 56–59).

B. M., apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad papildydama savo ankstesnius parodymus, norėtų pasakyti, kad nukentėjęs asmuo, kurį įvardino kaip T., asmuo tuo vardu ir prisistatydavo. Gal čia kokia jo pravardė, ji nežino, bet kiek teko girdėti bare, į minėtą asmenį visi kreipiasi vardu T., arba T., tačiau ar tai asmens tikras vardas, nuodyti negali. Negirdėjo, kad asmenį būtų kažkas vadinęs E., bet gal tiesiog ji pati to neužfiksavo. Šiaip to žmogaus asmeniškai nepažįsta, tai ir labai nesigilina į vardus, o tuo labiau į pavardes. O dėl A., galėtų papildyti tik tiek, kad jis kažkiek buvo kruvinas, tiksliau jo veidas ir rankos, tačiau nebuvo labai sužalotas. Mano, kad jis išsikruvino nuo to žmogaus, su kuriuo ir konfliktavo. Kaip ir minėjo pirminėje apklausoje, kas galėjo matyti šį įvyki, nežino, kadangi baras jau užsidarinėjo, žmonių daug nebuvo, o ji išėjusi į lauką matė tik juos du (T. ir A.), ir jau visas konfliktas bei grumtynės buvo įvykusios (1 t., b. l. 60, 61).

M. R., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 6 d. patruliuojant kartu su Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5 – ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju E. Ž., apie 22.00 val. vyko kolegoms į pagalbą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pranešime buvo nurodyta, kad susimušė nepažįstami asmenys. Atvykus į įvykio vietą, prie jų priėjo pranešėjas A. Ž., šis paaiškino, kad susimušė su jam nepažįstamu asmeniu E. B.. Dėl ko kilo konfliktas, E. B. nurodyti ar paaiškinti negalėjo, nes buvo stipriai neblaivus ir patyrė sužalojimus. Atvykus greitosios medicinos pagalbai, medikai nusprendė asmenį vežti į Kauno klinikas. Pasiteiravus pranešėjo A. Ž. dėl įvykio aplinkybių, šis taip pat kalbėjo labai nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, minėjo, kad E. B. jį užsipuolė iš niekur nieko, trenkė jam į veidą, tarp jų prieš tai joks konfliktas neįvyko. Vėliau A. Ž. nurodė, kad po smūgių tarp jų įvyko grumtynės, neprisiminė kaip, bet pastebėjo, kad nepažįstamas asmuo, su kuriuo kilo konfliktas, guli ant žemės be sąmonės, dėl to paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Liudytojų, kurie būtų matę šių asmenų konfliktą, nebuvo. Vaizdo stebėjimo kamerų nebuvo (1 t., b. l. 64–67).

M. T., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, patruliuodamas kartu su kolega R. B., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) Kaune tarp asmenų įvyko konfliktas ir jie susimušė. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, kuris nurodė, kad jam be priežasties kumščiu trenkė kitas jam nepažįstamas asmuo. Šis (pranešėjas) nukrito, o jam atsikėlus, nepažįstamas trenkė dar kartą. Po antro smūgio pranešėjas puolė nepažįstamą ir šie grūmėsi. Daugiau aplinkybių pranešėjas nenurodė, nes buvo stipriai neblaivus. Asmenį, su kuriuo grūmėsi pranešėjas, apžiūrėjo greitosios medicinos pagalba medikai ir jį išvežė į Kauno klinikas, nes buvo stipriai sužalotas. Pranešėjas, kuris ir iškvietė pagalba, kiek prisimena, kažkiek buvo kruvinas, kažkokie nubrozdinimai matėsi, bet tiksliai nurodyti negali. Kadangi pranešėjas medikų atsisakė, niekas jo ir neapžiūrinėjo. Konfliktas vyko lauke, o baras jau buvo uždarytas, įvykio liudytojų, kurie būtų matę asmenų konfliktą, nustatyti nepavyko (1 t., b. l. 70–73).

Iš 2025 m. sausio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) skambučio stenograma. Pokalbio metu pranešėjas A. Ž. nurodo „yra Kaune, esu Kovo 11-osios gatvėje. Užpuolė mane, išeinant iš baro. Prie baro. Išėjau iš baro palydėti draugą, užpuolė jisai iš nugaros, tada apsisuko ir dėjo į veidą, sudaužė akinius“. BPC darbuotoja klausia: „Pažįstamas?“ Pranešėjas: „Ne, aš jo nepažįstu. Mano dabar akiniai kruvini, nosis kruvina, rankos kruvinos. Jis išėjo, mes čia grūmėmės, ko jis čia norėjo, aš nežinau“. BPC darbuotoja klausia: „Ar jis pasišalino?“. Pranešėjas: „Ne, jis va dabar guli šalia. Per 10 metrų nuo manęs, aš prie jo neisiu, nežinau jis gyvas ar ne“. BPC darbuotoja: „Tai jūs jį irgi mušėt? Kaip suprantu jūs susimušėt tarpusavyje“. Pranešėjas: „Na, taip. Tai jis mane puolė aš turėjau gintis“. Į BPC darbuotojos klausimą ar jis (pranešėjas) sužalotas, A. Ž. atsako, kad taip, kad rankos kruvinos, akiniai sulaužyti, kojos sudaužytos, nugara. Taip pat aiškina, kad išėjo su draugu, kad jį palydėti iki stotelė, tas kitas asmuo, kurio nežino, išėjo iš baro, atsistojo, trenkė tiesiai į veidą, jis (pranešėjas) nukrito, o toliau nelabai žino, ten grūmėsi su juo, taip ir gavosi (1 t., b. l. 84–86).

Iš 2024 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. T. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2024 m. gruodžio 6 d. patruliuojant nustatytame maršrute kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5 – ojo skyriaus tyrėju R. B., apie 22.05 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, prie kavinės nepažįstami asmenys užpuolė pranešėją. Pranešėjas taip pat vieną iš jų sumušė, kuris guli be sąmonės. Vyriškis 45-50 m. Pranešėjas lauks vietoje. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje pasitiko pranešėjas A. Ž., kuris paaiškino, kad susimušė su kitu asmeniu, kaip nustatyta – E. B.. Tas asmuo gulėjo ant žemės. Priėjus buvo matyti sužalojimai galvos srityje. E. B. buvo sąmoningas, bet nerišliai kalbėjo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, bet dėl asmens sunkios fizinės būklės patikrinti blaivumo nepavyko. Atvykusi greitosios medicinos pagalba apžiūrėjo E. B. ir nusprendė vežti į Kauno klinikas. Pabendravus su pranešėju A. Ž., šis paaiškino, kad išlydėjo draugą į autobusų stotelę ir grįžo atgal į barą. Prie baro durų pamatė vieną iš baro lankytojų, tai buvo E. B., kuris, priėjus prie durų, be priežasties kumščiu tyčia trenkė A. Ž. į veido sritį. Po smūgio A. Ž. nukrito, o jam atsikėlus ir atsisukus į E. B., šis (E. B.) jam (A. Ž.) trenkė kumščiu į galvos sritį. Po antro smūgio A. Ž. susigrūmė su E. B.. Kiek laiko asmenys grūmėsi, A. Ž. nurodyti negalėjo. Kai pastebėjo, kad E. B. guli ant žemės nesąmoningas, iškvietė pagalbą bendruoju pagalbos telefonu 112. Patikrinus A. Ž. blaivumą alkotesteriu, jam nustatytas 2,28 promilių neblaivumas. Įvykio vietoje padarytos fotonuotraukos, paimtas galimai biologinis pėdsakas (1 t., b. l. 25, 26).

Iš 2024 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. Ž. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 6 d. apie 22.00 val. Kaune, Kovo 11-osios g. 67A, įvyko konfliktas tarp A. Ž. ir E. B., konflikto metu asmenys susimušė. Po muštynių E. B. buvo greitosios medicinos darbuotojų nuvežtas į ligoninę, kur po pirminės apžiūros jam nustatyti dviejų dešinės pusės šonkaulių lūžiai bei nosies pertvaros lūžis, pavojus gyvybei negresia, paliktas gydymo įstaigoje stebėsenai. E. B. girtumo nustatyti nepavyko dėl patirtų sužalojimų. Įvykio vietoje patikrinus alkotesteriu A. Ž., jam nustatytas 2,28 promilių girtumas (1 t., b. l. 7–12).

Iš 2024 m. gruodžio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Kaune, (duomenys neskelbtini). Kairėje pusėje matosi pastatas, ant kurio yra reklaminis stendas su užrašu ,,IKI“, dešinėje pusėje matosi penkių aukštų bendrabutis, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp minėtų pastatų matosi pastatas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatas yra vieno aukšto, ant jo kairėje pusėje virš įėjimo durų yra užrašas ,,CEPELINAI KEPSNIAI, ALUS“. Šalia įėjimo į pastatą yra 3 pakopų betoniniai laipteliai. Kairėje pusėje nuo betoninių laiptelių yra betoninis takelis. Einant takeliu, matyti betoninis laiptelis, šalia kurio ant grindinio yra raudonos spalvos dėmė. Nuo grindinio raudonos spalvos dėmės paimtas galimai biologinis pėdsakas. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros nepastebėtos (1 t., b. l. 13–24).

III. Įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvai

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis A. Ž. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. B. sveikatą. Veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Būtini objektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai yra: pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas, neveikimas), kuri gali pasireikšti fiziniu, mechaniniu, psichologiniu ar kt. poveikiu; žalingi padariniai – sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas); priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jo pavojinga veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą ir nori tokių padarinių (tiesioginės tyčios atveju), arba nors tokių padarinių nenori ir jų nesiekia, tačiau sąmoninai leidžia jiems kilti (netiesioginės tyčios atveju).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, kurie buvo ištirti BPK 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, konstatuoja, kad A. Ž. pareikštas kaltinimas pasitvirtino. Kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodė aplinkybes, kuriomis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Kaltinamasis paaiškino, kad bare vartojo alkoholinius gėrimus, palydėjo iki stotelės draugą, grįžo atgal į barą, prie durų jam nepažįstamas asmuo, kaip vėliau nustatyta – nukentėjusysis, sudavė smūgį, po to su nukentėjusiuoju įvyko grumtynės, jų metu sudavė nukentėjusiajam smūgius, nukentėjusysis nugriuvo nuo laiptų ir nebesikėlė, tada iškvietė pagalbą. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę įrodo ir kiti įrodymai.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotos aplinkybės, iš kurių matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, jog 2024 m. gruodžio 6 d. apie 22.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto tarp A. Ž. ir E. B. metu, asmenys susimušė, vienas iš muštynėse dalyvavusių asmenų – E. B. – buvo nuvežtas į ligoninę, jam nustatyti sužalojimai (šonkaulių, nosies pertvaros lūžimai). Nukentėjusysis E. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad 2024 m. gruodžio 6 d. užėjo į barą, kuris yra (duomenys neskelbtini), Kaune, ten vartojo alkoholinius gėrimus (alų), po kurio laiko susiruošė eiti namo, prieš tai dar nuėjo į lauką įkvėpti gryno oro, lauke sutiko asmenį, kuris, būdamas bare, garsiai juokavo ir reiškėsi, su tuo asmeniu įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į grumtynes. Grumtynių metu kartu su tuo asmeniu (susikabinę), praradus pusiausvyrą, nukrito nuo laiptų ir nuo to momento nieko neprisimena. Po to pamena tik kaip jį medicinos darbuotojai kelią ant neštuvų ir neša į greitosios pagalbos automobilį. Kaip liudytoja apklausta baro savininkė B. M. paties konflikto nematė, tačiau patvirtino kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad jie abu bare vartojo alkoholinius gėrimus, kad baigiantis darbo laikui, apie 22 val., abu asmenys iš baro išėjo. Taip pat nurodė, kad po kiek laiko atėjo į barą nepažįstamas žmogus ir pranešė, jog prie baro lauke guli žmogus. Išėjusi pamatė A. ir toliau nuo A. gulintį T. (E. B.), šalia jo galvos matėsi kraujo bala. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, galimai kraujo dėmės buvo užfiksuotos ant grindinio, šalia betoninio laiptelio.

Kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai M. R. ir M. T. patvirtino, kad 2024 m. gruodžio 6 d. apie 22.00 val. gavus pranešimą apie susimušusius asmenis, vyko adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Kaip matyti iš šių liudytojų parodymų, jie konflikto aplinkybių nematė, šios aplinkybės jiems tapo žinomos iš kaltinamojo. M. R. ir M. T. nurodė, kad atvykus į vietą pranešėjas A. Ž. jiems pasakojo, kad susimušė su nepažįstamu asmeniu, kad tas asmuo be priežasties trenkė į veidą, prieš tai jokio konflikto su tuo asmeniu nebuvo, tada įvyko grumtynės ir pamatė tą asmenį gulintį ant žemės be sąmonės, dėl to iškvietė pagalbą. Kaip matyti iš kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoto BPC operatorės ir pranešėjo (A. Ž.) pokalbio turinio, iš esmės tokias pačias konflikto aplinkybes kaltinamasis nurodė ir BPC operatorei, paaiškindamas, kad išeinant iš baro nepažįstamas asmuo trenkė jam į veidą ir neneigdamas, kad su tuo asmeniu susimušė, įvyko grumtynės. Aptarti liudytojų parodymai, kitų objektų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės atitinka informaciją, nurodytą pareigūno M. T. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių, kuri atitinka ir kitus pirmiau aptartus duomenis.

Kaltinamasis A. Ž., kaip ir nukentėjusysis E. B., negalėjo detalizuoti nukentėjusiajam padarytų sužalojimų atsiradimo mechanizmo, tačiau kaltinamasis neneigė, kad E. B. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti dėl jo veiksmų. Daryti išvadą, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, leidžia ir specialisto išvada, kurioje aprašyti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai bei pateiktas sveikatos sutrikdymo masto vertinimas. 2024 m. gruodžio 9 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2655/2024 (02) E. B. konstatuota poodinės kraujosruvos skirtingose kūno vietose, muštinės žaizdos, nubrozdinimai, taip pat nosies pertvaros, šonkaulių lūžimai, pirštikaulio išnirimas, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat pateikta išvada, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku.

Apklausta papildomai specialistė savo pateiktas išvadas patvirtino, papildomai paaiškino, kad pagal sužalojimų aprašymą, galėjo būti suduotas vienas ar daugiau smūgių (kumščiu, koja, suduodant kitu panašias savybes turinčiu daiktu) į veido sritį, padarant poodines kraujosruvos kairės akies vokuose, smakro srityje, nosies pertvaros lūžimą. Patvirtino, kad sužalojimai galėjo atsirasti krentant ant laiptų ir atsitrenkiant į skirtingas laiptų briaunas. Taip pat nurodė, kad išvadoje nurodytiems sužalojimams atsirasti būdingas vienas ar daugiau smūgių į veido sritį ir griuvimas ant kieto buko daikto, ne mažiau kaip du kartus arba vartaliojantis. Specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės bei pateiktos išvados yra neprieštaringos, atitinka iš kitų įrodymų šaltinių gautus duomenis, šias išvadas specialistė patvirtino apklausiama papildomai. Atsižvelgus į tai, vertinti specialisto išvadą, kaip neobjektyvią, nepatikimą ir ja nesivadovauti, nėra pagrindo.

Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl fizinio smurto panaudojimo aplinkybių, tarpusavyje neprieštarauja. Nors kaltinamasis ir nukentėjusysis, kaip minėta, detalizuoti konflikto ir fizinio smurto panaudojimo aplinkybių negalėjo, kaltinamojo panaudoto fizinio smurto aplinkybės (veiksmų pobūdis, intensyvumas) yra nustatytos ir įrodytos kitais pirmiau aptartais duomenimis, kurie tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus atitinka ir papildo. Atsižvelgus į paminėta, darytina išvada, kad A. Ž. kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam E. B. įrodyta, jo veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. A. Ž. suvokė, kad jo veiksmai yra pavojinga veika, kad tokiais veiksmais – suduodant smūgius neblaiviam nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas – nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į smurtinio pobūdžio veiksmų intensyvumą, darytina išvada, kad nusikalstamą veiką A. Ž. padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas A. Ž. prašymas dėl kaltinamojo A. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jos atsakomybei. Taip pat pateiktas A. Ž. sutikimas būti kaltinamojo laiduotoja (2 t., b. l. 9–12).

BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu (2024 m. gruodžio 6 d.) galiojusią BK 40 straipsnio 2 dalį, asmuo teismo galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi laidavimo instituto taikymas yra galimas tik tada, kai yra nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visuma.

Kaltinamasis A. Ž. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas (1 t., b. l. 109–112). Nors A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau teisiamajame posėdyje kaltę pripažino visiškai, paaiškino įvykio aplinkybes, gailėjosi dėl savo poelgio ir savo elgesį vertino neigiamai. Nukentėjusysis E. B. civilinio ieškinio nereiškė.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Kauno teritorinės ligonių kasos teisių perėmėja) pareiškė 236,07 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 80), tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas 2025 m. spalio 7 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad 236,07 Eur žala Valstybinei ligonių kasai ura atlyginta (2 t., b. l. 19). Šią aplinkybę patvirtina ir Valstybinės ligonių kasos pateiktas pranešimas dėl ieškinio atsisakymo (2 t., b. l. 30–32). Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos. Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir duomenis, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, buvimą.

Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, kaltinamojo bei A. Ž., kuri sutiko būti laiduotoja, paaiškinimų matyti, kad fizinio smurto naudojimas nei vienam asmeniui nėra priimtinas gyvenimo būdas. A. Ž. teisiamojo posėdžio metu išreiškė gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo bei neigiamą savo poelgio vertinimą, savo elgesio neteisino, nurodė, kad galisi dėl savo veiksmų. Atsižvelgus į paminėta, taip pat į informaciją apie ankstesnių teistumų nebuvimą, darytina išvada, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys buvo atsitiktinis ir nėra jam įprasto gyvenimo būdo išraiška.

A. Ž. per 1 metus administracine tvarka baustas 2 kartus, tačiau padaryti nusižengimai nėra susiję su smurto naudojimu (baustas už greičio viršijimą ir vairavimą transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros), paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 113–115). Kaltinamasis nors tikslių įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo, tačiau nurodė tokio negalėjimo priežastį (buvusį neblaivumą), paaiškino savo veiksmų priežastis, savo poelgį vertino blogai. Byloje esančiame Sodros duomenų bazės išraše informacija pateikta apie kaltinamojo darbinę veiklą nuo 1999 m. iki 2018 m. (1 t., b. l. 116–118), taip pat yra duomenys apie kaltinamojo registravimąsi Užimtumo tarnyboje nedarbo laikotarpiu (1 t., b. l. 119). Teisiamajame posėdyje A. Ž. nurodė, kad yra dirbantis. Šią aplinkybę patvirtina ir UAB „Vokiški vartai“ pateikta charakteristika, kurioje nurodyta, kad A. Ž. dirba nuo 2016 m. liepos 26 d. ir yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (2 t., b. l. 20). A. Ž. nėra registruotas įskaitoje dėl psichiatrinio ar priklausomybės ligų gydymo (1 t., b. l. 122, 123). Aptartos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir savo neteisėto, pavojingo elgesio neigiamas vertinimas sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes galimam laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajam sustiprina ir teigiamai apibūdinama A. Ž., kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Galima laiduotoja pabrėžė artimą jų ryšį, nurodė, kad su A. Ž. santuokoje gyvena ilgiau, nei 20 metų. A. Ž. yra šeimos žmogus, šis atvejis toks vienintelis, anksčiau tokių situacijų nėra buvę. Su vyru sutaria gerai, tariasi iškilusiais klausimais, vyras atsižvelgia į jos nuomonę. Apie šį įvykį sužinojo iš A. Ž., šis papasakojo, gailisi dėl to, kas įvyko, kalbėjosi apie šią situaciją, kalbėjo, kad geriau pasišalinti, kai toks konfliktas vyksta. Konfliktų sprendimo smurtu nepalaiko, alkoholio nevartoja. Galima laiduotoja nurodė, kad dirba. Šią aplinkybę patvirtina 2022 m. gegužės 3 d. darbo sutartis, sudaryta tarp A. Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 16, 17). A. Ž. neteista (2 t., b. l. 18), kitų duomenų, kurie ją charakterizuotų neigiamai, negauta.

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių ir duomenų visumą, yra pagrindas spręsti, kad A. Ž. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, yra nustatytos visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant įstatyme numatytą minimalų laidavimo terminą – 1 metus. Teismo vertinimu, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas, siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, bei užtikrinant tinkamą laiduotojo pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais <...> gali būti skiriamos šios dalies 1–12 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, kai kaltininkas yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nepaskiriama baudžiamajame įstatyme už nusikalstamos veikos padarymą numatyta bausmė, neatsiranda kiti nuteisimo padariniai (nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo neturi teistumo), būtent baudžiamojo poveikio priemonės padeda užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei pasiekti bausmės tikslus.

A. Ž. padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai – dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto nukentėjusysis buvo sužalotas, jam nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nors kaltinamasis praeityje nebuvo teistas, paaiškino, kad smurtinis elgesys jam nėra būdingas, vis tik įvertinus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, panaudoto fizinio smurto pobūdį, intensyvumą, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir jų sunkumą (nors nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau be sumušimų, kraujosruvų, nukentėjusiajam buvo konstatuoti ir kaulų lūžiai), darytina išvada, kad bausmės paskirčiai užtikrinti, yra pagrindas skirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaltinamajam taip pat skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis, atsižvelgus į kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi, teigiamai kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nustatytinas minimalus.

VI. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Kauno teritorinės ligonių kasos teisių ir pareigų perėmėja) buvo pareiškusi 236,07 Eur civilinė ieškinį turtinei žalai atlyginti, kuri atsirado už paciento (E. B.) gydymą sumokėjus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaip nurodyta pirmiau, civilinis ieškinys yra atlygintas bei gautas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimas dėl ieškinio atsisakymo šioje baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į paminėta, procesas dėl civilinio ieškinio byloje nutrauktinas.

VII. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantys biologiniai pėdsakai su steriliu tamponu, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (1 t., b. l. 98), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Ž. , padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti laiduotojos A. Ž. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktais, paskirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemones:

- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- 10 (dešimt) MGL (E. E. (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio dėl 236,07 Eur Eur (dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų 07 ct) turtinės žalos atlyginimo nutraukti, A. Ž. savanoriškai atlyginus žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su jame esančiais biologiniais pėdsakais su steriliu tamponu – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti A. Ž., kad, jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. Ž., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.