Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Irena Šeškauskienė Baudž. byla Nr. 1A–337-174/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.; 2.4.; 2.4.6.3.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

2009 m. liepos 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009-05-14 nuosprendžio, kuriuo A. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2009-05-14.

Pokalbių išklotines ir kompaktinius diskus nuspręsta palikti byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, tai yra jis 2007 m. liepos 29 d., apie 13.30 val., viešoje vietoje – prie pirties, esančios Glaudžių kaime, Plungės rajone, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų, kilusių muštynių metu, tyčia šaudydamas iš nenustatyto modelio dujinio pistoleto, įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam A. B. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę.

Apeliantas A. B. padarė vieną nusikaltimą, jis priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. B. anksčiau teistas, nedirbo, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Tai rodo jo negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Skirdamas bausmę A. B. , teismas jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko apeliantui laisvės atėmimo bausmės rūšį. Kadangi nuteistojo A. B. nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantui tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, teismas A. B. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima straipsnio sankcijoje numatytam laivės atėmimo bausmės vidurkiui. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

Apeliantas A. B. prašo sušvelninti bausmę atsižvelgdamas į tai, kad jis yra jauno amžiaus, turi gyvenimo draugę, tačiau, kaip minėta, jis anksčiau teistas, naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, niekur nedirbo. Tai rodo, kad jis, nepaisant jauno amžiaus, yra linkęs nusikalsti, išvadų nedaro, be to, nors yra darbingo amžiaus, tačiau iki nusikaltimo niekur nedirbo, darbo neieškojo. Todėl akivaizdu, kad jis nenori keisti gyvenimo būdo ir daugiau nebenusikalsti.

Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis kilus muštynėms iššovė iš nenustatyto dujinio pistoleto į orą siekdamas, kad muštynės liautųsi, tačiau jis pats teigė, kad A. B. ruošėsi išsiaiškinti su V. V. dėl įžeidimo ir susimušti su juo, jį kvietė važiuoti kartu ir jis sutiko. Jų buvo ne mažiau kaip dešimt žmonių, prieš važiuodami visi tarėsi, kad reikia apsiginkluoti, nes pirtyje gali būti daugiau žmonių ir jie visi gali susimušti. Nuvykus į nusikaltimo vietą aiškintis santykių, jis prieš išlipdamas iš automobilio pasiėmė dujinį revolverį, nes iš anksto žinojo visų nuvykusių asmenų nusikalstamus ketinimus.

Apeliantas taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši norma yra imperatyvi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, nuoširdus gailėjimasis – kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme A. B. dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, davė nuoseklius parodymus, parodymų nekeitė, niekaip nenorėjo sumažinti savo veikos apimties ir atsakomybės, pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias šios nusikalstamos veikos aplinkybes. Pažymėtina, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, už kurios padarymą ir buvo nuteistas. Prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdus gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas tai daro savanoriškai, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. B. prisipažinimą lėmė objektyvios aplinkybės. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas nustato BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę A. B. , kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Todėl teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Tačiau ir nustačius kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę kolegija nemano esant pagrindui švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes ji atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus, bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Tokią išvadą kolegija daro ir atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo veiksmus nusikalstamos veikos padaryme.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Plungės rajono apylinkės teismo 2009-05-14 nuosprendį pakeisti:

Nustatyti A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.