Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-691-397/2011

NUTARTIS

2011 m. lapkričio 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant A. S., dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 25 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 286 straipsnį bei BK 290 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei BK 187 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu –ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 strsaipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

J. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 25 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnių, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, skiriant BK 70 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bei įpareigoti kaltinamąjį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

L. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, gyv. Taikos pr. 47-33, Kaune, teistas, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį dėl to, kad 2009-12-26, apie 01.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie naktinio klubo „3M“, esančio Riomerio g. 33, Kaune, nevykdydamas teisėtų Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės mobiliojo būrio patrulio R. F. bei patrulio N. D. nurodymų nutraukti neteisėtus veiksmus, grasindamas susidoroti, bandydamas smogti kumščiu patruliui R. F. į veidą, stumdydamasis, smurtu pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams.

Be to, D. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį dėl to, kad 2009-12-26, apie 01.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie naktinio klubo „3M“, esančio Riomerio g. 33, Kaune, plūsdamas necenzūriniais, žeminančiais orumą žodžiais bei grasindamas susidorojimu, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės mobilaus būrio patrulį R. F., patrulį N. D. bei patrulį S. P..

Be to, D. Č., J. J. ir L. D. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2010-03-13, apie 00:58 val., veikdami bendrininkų grupe bei kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, išlauždami vilkiko ,,Daf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio Kaune prie K. Baršausko g. 65 namo, kuro bako dangtelį, įsibrovė į saugyklą – į vilkiko kuro baką ir, panaudodami plastikinę žarną, iš bako pagrobė svetimą – UAB „Sanara“ priklausantį turtą – 200 litrų dyzelinio kuro, tuo jai padarydami 690 litų turtinę žalą.

Be to, D. Č., J. J. ir L. D. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2010-03-13 apie 00:58 val., veikdami bendrininkų grupe bei kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, Kaune, prie K. Baršausko g. 65 namo, kuro vagystės iš UAB „Sanara“ priklausančio vilkiko metu, išlauždami vilkiko „Daf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako užraktą, tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, tuo padarydami UAB „Sanara“ 153,67 litų turtinę žalą.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bei BK 187 straipsnio 3 dalį nuteisti J. J. ir L. D., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas neteisingai nuteisė D. Č. padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje, be pagrindo neginčijamu kaltės įrodymu laikė nukentėjusiojo R. F. parodymus apie netinkamą apelianto elgesį prie klubo, kadangi D. Č. tik prašė įleisti jį į klubą, ko negalima laikyti neteisėtais veiksmais. Teismas neįvertino fakto, jog policijos pareigūnai yra bendradarbiai, kolegos, todėl duodami parodymus palaikė vienas kitą. Apelianto veiksmuose nebuvo nei grasinimų, nei tyčinio smūgio R. F. į veidą, buvo tik noras linksmai praleisti vakarą klube, o neteisingai apkaltintam neteisėtais veiksmais, noras neleisti policijos pareigūnams jo sugadinti. Apeliantas neneigia, jog vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau mano, jog jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne pagal baudžiamąjį, o pagal administracinį įstatymą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo D. Č. atžvilgiu pritaikytas tinkamai, bausmė paskirta teisingai.

Nors nuteistasis D. Č. savo kaltę dėl svetimo turto pagrobimo iš UAB „Sanara“ priklausančio vilkiko ginčija, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų D. Ž., R. B., Ž. K., S. A. Sakalausko, O. N., R. A., H. B. parodymais, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybinio šuns panaudojimo aktu, automobilio VW Caravella, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, vaizdo medžiaga, kitais, byloje esančiais, įrodymais. Paties nuteistojo parodymai prieštaringi, kadangi jis teigė, kad prie vilkiko net nebuvo priėjęs, vėliau, dėl nuo jo sklidusio stipraus dyzelino kvapo, pareigūnams aiškino, kad ėjo pro vilkiką, ten buvo pripilta dyzelino, jis pargriuvo ir dyzelino kvapas įsigėrė į jo rūbus. Tokia nuteistojo pozicija, rodo, kad jis nurodo vienas aplinkybes, bet pateikus nenuginčijamus įkalčius dėl jo kontakto su pagrobtuoju dyzelinu, pateikia jau kitokią įvykių versiją. Iš paminėtų liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų seka, kad tik atvykus į įvykio vietą prie vilkiko bako buvo pastebėti indai kurui pilti ir ten stovintys keturi jaunuoliai, kurie, pastebėjus policijos pareigūnus, iškarto pradėjo bėgti. Taip vieną iš bėgusiųjų, tai yra nuteistąjį D. Č. sulaikė policijos pareigūnas D. Ž.. Šių liudytojų parodymai visiškai paneigia nuteistojo aiškinimą, kad jis į įvykio vietą atvyko visiškai atsitiktinai J. J. važiavus paimti draugo, paneigia aiškinimą, kad policijos pareigūnus jis pastebėjo stovėdamas ir rūkydamas prie automobilio VW Caravella, kur tariamai laukė grįžtančių draugų. Priešingai nuteistojo aiškinimui, liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis su kitais trim bendrininkais buvo pastebėtas prie vilkiko, iš kurio buvo grobiamas kuras, būtent iš tos vietos jis kartu su bendrininkais ir pradėjo bėgti, siekiant, kad jų nesulaikytų atvykę policijos pareigūnai, po ko jis ir buvo sulaikytas, bei ant jo išorės nustatytas dyzelino kvapas. Nuteistojo D. Č. aiškinimą, kad jis buvo likęs vienas J. J. automobilyje VW Caravella, iš kurio buvo išlipęs tik parūkyti, paneigia ir ta aplinkybė, kad po įvykio sulaikius nuteistuosius ir bandant atidaryti J. J. automobilį VW Caravella, jį buvo galima atidaryti tik iš J. J. po įvykio asmens kratos metu paimtu paimtu signalizacijos pulteliu. Tai rodo, kad D. Č. minėtame automobilyje nebuvo, o veikė bendrai kartu su kitais dyzelinį kurą vogusiais asmenimis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog nebuvo pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi jie nuteistųjų nepažinojo, neturėjo pagrindo jų apkalbėti, pareigūnų parodymai vienodi, nuoseklūs, papildantys vieni kitus, atitinkantys kitų liudytojų parodymus.

Liudytojas H. B. parodė, kad matė, kaip keturi asmenys nuo gatvėje stovinčio vilkiko į gyvenamųjų namų kiemus nusinešė pripildytus bakus, vėliau šie asmenys sugrįžo prie to paties vilkiko, vėl turėjo keturis bakus, iš vilkiko į juos traukė dyzelinį kurą. Šie parodymai patvirtina, kad dalis dyzelinio kuro jau buvo pavogta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaltininkui pagrobus bent dalį turto, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigta viso turto, kurį kaltininkas kėsinosi pagrobti, atžvilgiu (LAT Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 52), kas prieštarauja D. Č. apeliaciniame skunde nurodomiems argumentams, jog asmenims, vogusiems dyzelinį kurą, turėjo būti inkriminuotas tik pasikėsinimas padaryti nusikaltimą.

Sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 286, 290 straipsniuose, pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kurie patvirtino nuteistojo kaltę įvykužius minėtas veikas. Nors nuteistasis neigia, kad būtų grasinęs ar bandęs suduoti policijos pareigūnui į veidą, savo veiksmus įvardina tik kaip norą linksmai praleisti vakarą klube, tokį jo aiškinimą paneigia nukentėjusiaisiais apklaustų policijos pareigūnų parodymai. Nukentėjusysis N. D. parodė, kad atvykus prie klubo „3M“, apsaugos darbuotojai nurodė būtent nuteistąjį, kaip asmenį, trikdžiusį viešėją tvarką, peiliu badžiusį klubo pastato duris. Tai ir davė pagrindą nuteistąjį D. Č. sulaikyti. Šio sulaikymo metu, D. Č. atvedus į automobilį, pastarasis jų atžvilgiu pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, o policijos pareigūnui R. F. bandant sulaikytajam uždėti antrankius, D. Č. bandė šiam suduoti į veidą, po to grasino susidoroti su šeima, aiškino, jog žino, kur pareigūnai gyvena. Nuvežus į policijos komisariatą, D. Č. toliau grasino susidorojimu, policijos pareigūnus vadino įžeidžiamais ir necenzūriniais žodžiais. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusieji R. F. bei S. P.. Liudytojas T. U. parodė, kad būtent jis po įžūlaus ir nepadoraus trijų jaunuolių elgesio iškvietė policijos pareigūnus ir šie, atvykę, minėtus jaunuolius sulaikė. Taigi, minėtų asmenų parodymai patvirtina, kad nuteistasis D. Č. 2009-12-26, apie 01.10 val., prie klubo „3M“, sulaikomas policijos pareigūnų, kurie vykdė savo pareigas, grasino jų atžvilgiu susidoroti, bandė suduoti kumščiu policijos pareigūnui R. F. į veidą ir taip smurtu pasipriešino savo pareigas vykdžiusiems policijos pareigūnams. Tokie nuteistojo padaryti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka BK 286 straipsnį. Ištirtieji įrodymai patvirtina ir tai, kad D. Č., toje pačioje vietoje, po sulaikymo, tų pačių policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius, žeminančius jų orumą žodžius ir taip įžeidė pareigas vykdžiusius policijos pareigūnus, šie nuteistojo nusikalstami veiksmai pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuoti pagal BK 290 straipsnį. Netikėti nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo, nes šių asmenų parodymai pilnai atitiko vieni kitiems, buvo nuoseklūs. Be to, juos patvirtina ir objektyvūs duomenys, tai yra, kad pagal klubo apsaugos darbuotojų aiškinimą, buvo surastas peilis, kuriuo, pagal tų pačių asmenų aiškinimą, naudojosi bei badė duris nuteistasis. Apelianto teiginiai, kad apklausiami policijos pareigūnai, būdami kolegomis, bendradarbiais, palaikė vienas kitą ir, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, apkalbėjo jį (nuteistąjį), yra deklaratyvaus pobūdžio ir neparemti jokiais faktiniais duomenimis. Apeliantas taip pat ginčija jo nubaudimą pagal BK 290 straipsnį ta prasme, kad nors jis ir įžeidė policijos pareigūnus, tačiau dėl to turėjo būti nubaustas ne pagal BK 290 straipsnį, o pagal ATPK 187 straipsnį. Kolegijos nuomone, nuteistojo padaryti veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamajame įstatyme numatyta nusikalstama veika, o ne kaip administracinis teisės pažeidimas. Šiuo atveju, atribojant BK 290 straipsnyje numatytą veiką ir ATPK 187 straipsnyje numatytą veiką, buvo atsižvelgta į nuteistojo padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, atliktų veiksmų intensyvumą, kad šie veiksmai buvo nukreipti prieš eilę savo pareigas vykdžiusius pareigūnus. Keiksmažodžius nuteistasis vartojo ne abstrakčiai, reikšdamas pasipiktinimą, o tiesiogiai taikė policijos pareigūnams, keiksmažodžiai ir nepadorūs išsireiškimai pareigūnų atžvilgiu pasireiškė ne kaip momentinė reakcija į stresinę situaciją (sulaikymą), o truko ilgą laiką (net ir vežant bei atvežus nuteistąjį į policijos nuovadą). Šie veiksmai rodo D. Č. kryptingą siekimą įžeisti, pažeminti ir įskaudinti savo pareigas atliekančius policijos pareigūnus. Pirmosios instancijos teismas tokią D. Č. veiką pagrįstai pripažino nusikalstama ir kvalifikavo pagal BK 290 straipsnį.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą atmesti.