- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e2YT-220-743/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Pareiškėjas
- žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, Lazdijų rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Virginijus Ražukas
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjo žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ vadovui G. V., jo atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarkai išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo žemės ūkio kooperatyvo (toliau – ŽŪK) „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Lazdijų rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teisę į ūkio pastatą, pažymėtą plane 2I1/p, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį (t. 1, el. b. l. 1–3).
Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. (Duomenys neskelbtini) privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi M. A., J. E. A. pardavė, o ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ nupirko 7/827 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 8,2700 ha, esančio (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi N. O. V., G. M. K. ir L. D. K. pardavė, o ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ nupirko pastatą – fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Šalia įsigytos fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kitas ūkio pastatas, kuriam nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, ir kuris nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. N. O. V., G. M. K., L. D. K. minėtą ūkio pastatą laikė šios fermos priklausiniu ir (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu pareiškė, kad perleisdami fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu atsisako bet kokių pretenzijų ir į šalia esančius kitus statinius. Pareiškėjas, pagal (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį įgijęs fermą, ėmė naudotis ir šalia esančiu ūkio pastatu. Jis 2010 m. atliko ūkio pastato remonto darbus, pritaikydamas statinį (duomenys neskelbtini) surinkimo punkto veiklai: pastato viduje išmūrijo plytų pertvaras, sudėjo keraminių plytelių grindų dangą, pakeitė senus langų rėmus, vietoje jų įstatydamas plastikinius langus, įdėjo laminuotas duris, įrengė vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemą, pakeitė pastato stogą. Minėtame pastate pareiškėjas nuo 2010 m. ėmė vykdyti (duomenys neskelbtini) surinkimo punkto veiklą. Pareiškėjo užsakymu matininkė S. M. atliko minėto statinio kadastrinius matavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad siekia šį ūkio pastatą įteisinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nurodo ir tai, kad nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, t. y. daikto valdymas nebuvo ir nėra ginčijamas teismine tvarka, valstybės institucijos nėra konstatavusios aplinkybių, jog nebuvo laikytasi daikto sukūrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgus į tai, yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, todėl prašo pareiškimą patenkinti ir prašomą juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta, atsiliepime išreiškė prašymą byla nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 1, el. b. l. 26–28). Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė, kad neprieštarauja tam, kad pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas būtų nustatytas tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytas įgyjamosios senaties taikymo sąlygas. Pažymi, jog atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, o kolūkio, kaip žemės ūkio įmonės, turto privatizavimo santykius reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. priimto Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo nuostatos. Taip pat 1991 m. balandžio 16 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. 1-1223 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo įsigaliojimo“, kuriame buvo nustatyta, kad kolūkiai ir tarybiniai ūkiai gali būti pertvarkomi į žemės ūkio bendroves, privatizavus jų turtą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad užvaldė įsigytame žemės sklype buvusį statinį, tačiau asmuo gali įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą ne fiziškai jį užvaldydamas, o tik teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. jį nusipirkdamas, privatizuodamas ir kt. Šiuo atveju pareiškėja turėtų įrodyti, kad turtas buvo privatizuotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) įstatymų nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais. Statiniai gali tapti nuosavybės teisės objektu, kai jų statyba įteisinta įstatymo nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai statinys pastatytas savavališkai, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą statinių statybos tvarką, negalima pripažinti, kad savavališkos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai. Šiuo atveju būtina įvertini, ar ginčo turtas pastatytas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (t. 1, el. b. l. 26–28).
Suinteresuotas asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta. Atsiliepime išreiškė prašymą byla nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 1, el. b. l. 41–42). Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. Sutinka, kad būtų nustatytas juridinis faktas, kad ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisę į ūkio pastatą, žymėjimas plane 2I1p, (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį, nes tikėtina, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos (t. 1, el. b. l. 41–42).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko 7/827 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėjas įsigijo pastatą – fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įsigytame žemės sklype, šalia įsigytos fermos, buvo kitas ūkio pastatas, kuriam nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, ir kuris nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, po kadastrinių matavimų suformavimo bylos šiam ūkio pastatui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį pastatą pareiškėjas įgijo kartu su įsigytąja ferma. Ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi, jį tvarkė ir prižiūrėjo daugiau nei dešimt metų, todėl kreipėsi į teismą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.
(Duomenys neskelbtini) privačios žemės pirkimo–pardavimo sutartimi ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ iš M. A., J. E. A. įsigijo 7/827 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 8,2700 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 4–6). Iš laikino žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio plotas 8,27 ha, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklype matyti pažymėti trys statiniai; žemės sklypo savininku nurodytas A. K.; žemės sklypo planas sudarytas (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 7). (Duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš N. O. V., G. M. K. ir L. D. K. pastatą – fermą, pažymėtą plane 1Ž1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 8–10). 2021 m. rugsėjo 27 d. atlikti žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai; žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rasti statiniai, pažymėti 2g1/p, 1G1/ž, 1g1/p ir 2I1/p; statinio 2I1/p bendras plotas – 116,77 kv. m, ilgis ir plotis – 16,17 m ir 8,44 m, statybos metai 1935 m., paprastojo remonto metai – 2010; pastato langai plastikiniai, grindys – keramikinių plytelių, sienos – raudonų plytų (t. 1, el. b. l. 11–18). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad 8,2700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du daiktus – žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (5,2321 ha ploto, savininkas M. A.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (3,726 ha ploto, savininkai – ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“, A. V., G. V., statiniai – ferma, pažymėta 1Ž1/p, pašarų bokštas, pažymėtas B); nuosavybės teisė į šį žemės sklypą atkurtos A. K. (Duomenys neskelbtini) Apskrities valdytojo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini); po A. K. mirties, remiantis (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu šis žemės sklypas perėjo L. D. K., N. O. V. ir G. M. K. nuosavybėn ir buvo jų nuosavybė iki (duomenys neskelbtini) privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, kuria žemės sklypą pardavė M. A. ir J. E. A. (t. 1, el. b. l. 19–23, 73–76). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktų duomenų apie A. K. atkurtas nuosavybės teise į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. atkurtos nuosavybės teisės į P. K. turtą – 12,03 ha žemės, jam suteiktas 8,27 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini); šiame žemės sklype pastatų ir kiemų užimtas plotas – 2,30 ha (t. 1, el. b. l. 107–125). Liudytoja M. A. patvirtino, kad ji su vyru buvo įsigijusi dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pastatai – raudonų plytų, senų laikų pastatas, ir baltų plytų – kolūkio pastatytas. Kuriantis kooperatyvui, jam buvo reikalingi pastatai ir žemės sklypas, tai turimą žemės sklypo dalį pardavė ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 80–82). Liudytoja L. R. patvirtino, kad dirba ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“. Jos tėviškė yra (duomenys neskelbtini), kuris yra šalia (duomenys neskelbtini), todėl iš tėvų žino, kad tas žemės sklypas, kuriame yra (duomenys neskelbtini) surinkimo punktas priklausė K., senieji K. šiame žemės sklype dar iki nacionalizacijos buvo pasistatę raudonų plytų pastatą. ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“, prieš pradėdamas naudotis raudonų plytų pastatu kaip (duomenys neskelbtini) surinkimo punktu, jį suremontavo: pakeitė stogą, langus, sudėjo grindis (t. 1, el. b. l. 80–82). Liudytoja O. N. V. patvirtino, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame dabar yra įsikūręs (duomenys neskelbtini) surinkimo punktas priklausė jos tėvams. Jį pastatė jos tėvas P. K. apie 1935 m. ir jis buvo naudojamas kaip kiaulidė. Iki 1948 m. jų šeima gyveno šioje sodyboje, vėliau buvo ištremti, o kai sugrįžo, ten gyventi negalėjo, nes jų gyvenamajame name buvo įsikūrusi mokykla. Tėvo pastatyta raudonų plytų kiaulidė buvo likusi, atkūrus nuosavybės teise jos broliui A. K. tas raudonų plytų pastatas – jų buvusi kiaulidė atiteko jiems kartu su žeme, tačiau nebuvo jokių šio pastato dokumentų, niekas tų dokumentų nesurado ir nesutvarkė, o kai pardavinėjo tame pačiame žemės sklype buvusią fermą, tai kartu perleido ir šį neįteisintą pastatą (kiaulidę), tačiau to neįformino (t. 1, b. l.). Liudytoja S. M., kad pagal ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą atliko (duomenys neskelbtini) esančio pastato kadastrinius matavimus, suformavo kadastrinių matavimų bylą, statiniui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l.).
Teismas konstatuoja:
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Taigi, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Nagrinėjamoje byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui (kartu su kitais bendrasavininkais) priklausantis (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas iki nacionalizacijos priklausė P. K., jame buvo jo sodyba, kur, be kitų pastatų, P. K. 1935 m. pasistatė kiaulidę – šiuo metu pareiškėjo valdomą ūkio pastatą (pagal suformuotą kadastro bylą daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). P. K. įpėdiniams atkūrus nuosavybės teises į jo turėtą turtą, žemės sklypas su minimu ūkio pastatu bei šalia buvusiu pastatu – ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atiteko A. K. (P. K. sūnui). Po pastarojo mirties, jo įpėdiniams perleidus turtą, nuosavybės teises į šį turtą – (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi į fermą – įgijo pareiškėjas. Minimų sandorių metu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad kartu su įgyjamu turtu jam atitenka žemės sklype, šalia fermos, esantis 1935 m. ūkio pastatas, kurio dokumentai nėra sutvarkyti. Šį faktą patvirtino liudytoja O. N. V. (P. K. dukra). Taigi, minimų nekilnojamojo turto sandorių metu (nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas faktiškai įsigijo ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvusią P. K. kiaulidę). Nuo 2008 m. vasaros šiuo turtu pradėjo faktiškai naudotis, 2009–2010 m. atliko šio ūkio pastato remontą – sutvarkė stogą, atliko vidaus patalpų remontą, išklojo grindis, pakeitė langus, duris. Šias aplinkybes patvirtino pareiškėjas, liudytojos M. A., L. R. Taigi, iki pareiškėjo valdymo pradžios šis nekilnojamasis daiktas nebuvo perėjęs valstybei, jis nebuvo įregistruotas valstybės ar savivaldybės vardu, taip pat nebuvo registruotas ir kitų asmenų vardu, vadinasi, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, šis daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, jis nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), kas patvirtina CK 4.68–4.69 straipsniuose nustatytas sąlygas.
Pareiškėjo, liudytojų M. A., L. R., kadastrinių matavimų byloje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, viešai registruotas juridinis asmuo, užvaldytame ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengęs (duomenys neskelbtini) surinkimo punktą, kuriame dirba jo darbuotojai, kurį atvirai, nuolat ir intensyviai naudoja nuo 2010 m. iki šiol, t. y. daugiau nei dešimt metų. Daiktas sukurtas dar 1935 m. kaip privačios nuosavybės objektas, Lazdijų rajono savivaldybės administracija jo sukūrimo teisėtumo neginčija. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas pagrįstai laikytinas sąžiningu, teisėtai ir atvirai valdančiu įgytą turtą, nes, esant minėtoms byloje nustatytoms aplinkybėms, niekas iš kitų asmenų neturi daugiau teisių už pareiškėją į jo valdomą nekilnojamąjį daiktą (CK 4.70 straipsnis). Visa tai leidžia pripažinti įrodytu, kad visą laikotarpį nuo valdymo pradžios iki įgyjamosios senaties termino pabaigos pareiškėjas valdė daiktą (ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) CK 4.58–4.71 straipsniuose numatytomis sąlygomis, todėl jo valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.
Aukščiau aptartų argumentų kontekste, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.
Pareiškėjas yra įgijęs nekilnojamąjį turtą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl prašomo fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, nes pareiškėjas įgis galimybę įteisinti turimą nuosavybę. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti reikiamų dokumentų negali, šis faktas nustatytinas teismine tvarka.
Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 17,92 Eur, jos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės ūkio kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į ūkio pastatą, pažymėtą plane 2I1/p, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį.
Juridinis faktas nustatytas nuosavybės teisei įforminti.
Priteisti iš žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.