- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-07
- Bylos Nr.
- e2-1892-823/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00881-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vara“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „De ela“
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vara“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą panaikinti paskirtą baudą civilinėje byloje Nr. eB2-2500-343/2017 pagal pareiškėjos UAB „Vara“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „De ela“ iškėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilęs dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „De ela“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė jai yra skolinga 1 788,20 Eur už medienos produkciją, nepaisant raginimų, neatsiskaito ir yra nemoki.Kauno apygardos teismui priėmus pareiškimą ir nustačius atsakovei terminą atsiliepimui pateikti, pareiškėja raštu pareiškė, kad atsiima reikalavimą iškelti UAB „De ela“ bankroto bylą. Paaiškino, kad susisiekus su atsakovės atstovais paaiškėjo, jog atsakovė prievolę yra įvykdžiusi naujajai kreditorei UAB „Lex Logica“. Nors 2016 m. balandžio 18 d. pareiškėjos su UAB „Lex Logica“ sudarytoje cesijos sutartyje buvo numatyta, kad UAB „Lex Logica“ atsiskaito su pareiškėja per penkias dienas po skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „De ela“, tačiau UAB „Lex Logica“ apie išieškotą skolą pareiškėjai nepranešė.Atsakovė UAB „De ela“ nesutiko su pareiškimu. Nurodė, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi 2016 m. balandžio 18 d. cesijos sutartimi reikalavimo teisę perleido naujai kreditorei UAB „Lex Logica“. Atsakovė taip pat prašė skirti pareiškėjai 5 000 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK ) 95 straipsnį už aiškiai nepagrįsto pareiškimo pateikimą teismui.Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl pareiškimo atsiėmimo, atsisakė iškelti UAB „De ela“ bankroto bylą ir paskyrė pareiškėjai UAB „Vara“ 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant atsakovei UAB „De ela“.Pareiškėja UAB „Vara“ prašė panaikinti jai skirtą baudą. Paaiškino, kad kreipdamasi į UAB „Lex Logica“ siekė teisinės pagalbos išieškant skolą iš atsakovės. Tarp UAB „Vara“ ir UAB „Lex Logica“ 2016 m. balandžio 18 d. sudarytos 2 dalies 2 punktas numato, kad naujasis kreditorius atsiskaito su kreditoriumi per penkias dienas, įvykdžius išieškojimą iš skolininko. Atlyginimą sudaro 50 procentų nuo išieškotos skolos, kas reiškia, kad kainos sumokėjimą šalys siejo su skolos išieškojimo momentu, o ne su atsiskaitymu iškart nupirkus reikalavimo teisę. Pareiškėjos atstovas R. B., sudarydamas 2016 m. balandžio 18 d. cesijos sutartį, laikė, jog šia sutartimi susitariama ne dėl reikalavimo perleidimo, tačiau dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Taigi, pareiškėja pagrįstai galėjo manyti, jog ji reikalavimo teisę atsakovei turi. Tik pateikus pareiškimą teismui paaiškėjo, kad UAB „Lex Logica“ reikalavimo teisę perleido UAB „De ela“ direktoriui A. L.. Apie tai UAB „Lex Logica“ pareiškėjos neinformavo, gautų lėšų, jeigu tokios buvo gautos, pareiškėjai neperdavė. Pareiškėja nesiekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis – atsakovei pateikus 2016 m. balandžio 18 d. cesijos sutartį, pareiškėja pateikė prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo. Jeigu atsakovė būtų priėmusi pareiškėjos pretenzijas, tikėtina, kad ji būtų pareiškėją informavusi apie tokias aplinkybes ir pareiškėja nebūtų pradėjusi teismo proceso. Atsakovė UAB „De ela“ nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, žinojo, jog jau nuo 2016 m. neturi reikalavimo teisės, todėl pateikė aiškiai nepagrįstą pareiškimą. Pareiškėja nenurodė teismui, kad 2016 m. balandžio 18 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra suformavęs praktiką dėl juridiniam asmeniui keliamų didesnių atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimų. Tai, kad pareiškėjos direktorius po 1,5 metų suabejojo, kokią sutartį – reikalavimo perleidimo ar atlygintinų paslaugų – sudarė, neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos elgtis sąžiningai ir dėmesingai. Atsakovė taip pat nurodė, kad pareiškėjai, atstovaujamai profesionalaus teisininko, turėjo būti žinomos skirtingos ieškinio atsisakymo ir ieškinio atsiėmimo teisinės pasekmės. Pareiškėja, net ir pateikus 2016 m. balandžio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pareiškimo neatsisakė, o tik atsiuntė teismui prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo, palikdama bylą tolesniam jos nagrinėjimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi UAB „Vara“ prašymą panaikinti baudą atmetė.Teismas nurodė, kad teismų praktikoje piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini tokie veiksmai, kuriais sąmoningai sukeliama žala kitai proceso šaliai; vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pateikimas ir sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Teismas baudą pareiškėjai skyrė pirmuoju pagrindu, t.y. dėl nesąžiningo nepagrįsto ieškinio (pareiškimo) pateikimo. Teismas nustatė, kad pareiškėja UAB „Vara“ dar 2016 m. balandžio 18 d. su UAB „Lex Logica“ sudarė cesijos sutartį, kuria UAB „Lex Logica“ perleido reikalavimo teisę į UAB „De ela“. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad šią sutartį pareiškėja turėjo ir privalėjo ja vadovautis. Tiek 2016 m. balandžio 18 d. cesijos sutartį, tiek pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pasirašė tas pats asmuo – UAB „Vara“ direktorius R. B.. Teismas nurodė, kad pareiškėjos motyvai dėl cesijos sutarties aiškinimo yra neaktualūs nagrinėjamam klausimui spręsti, nes cesijos sutarties aiškinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Suvokdama cesijos sutartį kaip sutartį dėl atlygintinų paslaugų teikimo, pareiškėja turėjo pareigą pirma pasidomėti suteiktomis paslaugomis, o tik po to spręsti dėl sutarties vykdymo (nutraukimo) ir galimybės pačiai vykdyti skolos išieškojimo procedūras. UAB „Vara“ nesidomėjo, ar UAB „Lex Logica“ yra išieškojusi kokią nors sumą iš atsakovės ir ar ji nėra skolinga pareiškėjai. Tai, kad pareiškėjos direktorius daugiau kaip po metų suabejojo kokią sutartį – reikalavimo perleidimo ar atlygintinų paslaugų – sudarė, neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos elgtis sąžiningai ir dėmesingai. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėją byloje atstovavo profesionalus teisininkas, kuriam turi būti žinomos skirtingos ieškinio atsisakymo ir ieškinio atsiėmimo teisinės pasekmės. Tačiau pareiškėja, net ir pateikus 2016 m. balandžio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pareiškimo neatsisakė, o tik atsiuntė teismui prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo. CPK 139 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato, jog ieškovas turi teisę atsiimti ieškinį, kol teismas jo neišsiuntė atsakovui. Šiuo atveju teismas ne tik buvo išsiuntęs pareiškimą atsakovei, bet ir atlikęs administratoriaus atranką, bei 2017 m. rugpjūčio 2 d. rezoliucija paskyręs klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti teismo posėdyje. Tokiu būdu pareiškėja, pateikdama pareiškimą dėl pareiškimo atsiėmimo ir neturėdama atsakovės sutikimo, paliko bylą tolesniam jos nagrinėjimui, o tuo pačiu ir bylinėjimosi išlaidų didinimui.Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja elgėsi ir elgiasi nesąžiningai, kadangi nuslėpė cesijos sutartį, žinodama, jog neturi reikalavimo teisės, neatsisakė pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, pakenkė atsakovės reputacijai, prašyme panaikinti baudą aiškina cesijos sutarties sąlygas, nors kita sutarties šalis dėl jų nėra pasisakiusi, tai nėra ginčo objektas, todėl panaikinti pareiškėjai skirtą baudą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Vara“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi UAB „Vara“ paskirtą 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui buvo pateiktas ne siekiant piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ar pakenkti atsakovei, o pagrįstai manant, kad pareiškėja tokią procesinę teisę turi. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovei pateikus prašymą dėl procesinio termino pratęsimo ir su prašymu nurodžius aplinkybes dėl reikalavimo teisės perleidimo, pareiškėja nedelsiant, tai yra kitą dieną, pateikė prašymą atsiimti pareiškimą, tačiau pareiškimas nebuvo paliktas nenagrinėtu tik dėl to, jog atsakovė nedavė sutikimo. Vien pats pareiškimo pateikimo teismui faktas, nenustačius, jog pareiškėja tokiu būdu siekė pakenkti atsakovei, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, juolab tais atvejais, kai pareiškimas yra atsiimamas. Pareiškėja ir atsakovė nėra konkuruojančios įmonės, jokių konfliktinių situacijų tarp įmonių, be nesumokėtos skolos, nebuvo. Nebuvo nustatyta, kad pareiškėja, teikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų siekusi pakenkti atsakovei ar sumenkinti atsakovės reputaciją. Pareiškimas teismui buvo pateiktas prieš tai ne kartą siuntus atsakovei raginimus sumokėti skolą, nurodant jog bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovė į šiuos pranešimus nereagavo. Pareiškimas teismui buvo pateiktas surinkus duomenis apie atsakovės nemokumą bei įsitikinus, kad bankroto byla atsakovei gali būti iškelta. Teismui pateiktame prašyme dėl baudos panaikinimo buvo nurodytos išsamios aplinkybės dėl pareiškėjos ir UAB „Lex Logica“ teisinių santykių dėl skolos iš atsakovės išieškojimo. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad UAB „Lex Logica“ teikė tik teisines paslaugas dėl skolos išieškojimo. UAB „Lex Logica“ šiuo metu ir iki pareiškimo teismui pateikimo dienos su pareiškėja nebendravo. Po 2016 m. balandžio 18 d. cesijos sutarties sudarymo UAB „Lex Logica“ perleido reikalavimo teisę atsakovės direktoriui A. L., tačiau apie tokias aplinkybes pareiškėjos neinformavo. Pareiškėja, remdamasi sudarytos sutarties teisiniu vertinimu, buvo įsitikinusi, jog su UAB „Lex Logica“ buvo susitarta tik dėl skolos išieškojimo, tačiau pačios reikalavimo teisės pareiškėja nenorėjo ir nesiekė perleisti ir tai turėjo esminės reikšmės teikiant pareiškimą teismui, nes pareiškėja manė, kad reikalavimo teisę atsakovei turi. Teismas nepagrįstai įvertino pareiškėjos prašymą atsiimti pareiškimą, kaip pagrindžiantį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pareiškėja, sužinojusi naujas aplinkybes, tai yra, jog atsakovė yra sumokėjusi skolą UAB „Lex Logica“, nedelsiant pateikė prašymą, kuriuo siekė užbaigti procesą ir pareiškimą atsiimti. Toks pareiškėjos elgesys rodo, jog ji neturėjo tyčios piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau, priešingai, norėjo kuo greičiau nutraukti procesą, jog šalys patirtų kuo mažesnes bylinėjimosi išlaidas ir procesas truktų kuo trumpiau. Procesinės teisės normos nenumato, kad ieškovas turėtų turėti išankstinį atsakovo sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo. Toks sutikimas gali būti duotas tiek parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek atsakovui pateikiant sutikimą teismui raštu. Prašymas dėl pareiškimo atsiėmimo buvo pateiktas nedelsiant po to, kai teismas paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Teismo posėdis buvo paskirtas 2017 m. rugpjūčio 25 d., o prašymas dėl pareiškimo atsiėmimo pateiktas 2017 m. rugpjūčio 3 d. Atsakovė turėjo pakankamai laiko duoti sutikimą ir tokiu būdu užbaigti bankroto bylą, tačiau atsakovė pateikė 2017 m. rugpjūčio 16 d. atsiliepimą, kuriame nenurodė jokių argumentų dėl sutikimo su pareiškimo atsiėmimu. Toks atsakovės elgesys sąlygojo ne tik papildomas bylinėjimosi išlaidas byloje, tačiau ir pareiškėjos teisės atgauti sumokėta žyminį mokestį praradimą. Pareiškėja pagal CPK normas sumokėjo 500 Eur žyminį mokestį, kuris yra pakankamai didelis. Pareiškėjai žinant, jog ji neturi reikalavimo teisės į atsakovę ir jos pareiškimas bus atmestas, nelogiška ir neprotinga būtu teikti pareiškimą, žinant jog sumokėtas žyminis mokestis nebus grąžintas. Be to, 500 Eur žyminio mokesčio praradimas, atsakovei nedavus sutikimo dėl pareiškimo atsiėmimo ir 605 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimas turėtų būti vertinama kaip pagrįsta sankcija pareiškėjai už nepagrįsto pareiškimo pateikimą teismui, todėl papildomos baudos skyrimas prieštarautų tiek protingumo, tiek teisingumo ir lygiateisiškumo principams.Atsakovė UAB „De ela“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Atskirasis skundas negali būti tenkintas vien dėl to, kad atskiruoju skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskirtą baudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad esant painioms faktinėms ir teisinėms bylos aplinkybėms aktyvaus vaidmens formuojant šalies reikalavimus neturėtų imtis pats teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2003). Pareiškėjai, šioje byloje atstovaujamai profesionalaus teisininko (advokato), yra puikiai žinomos ieškinio atsisakymo ir ieškinio atsiėmimo skirtingos teisinės pasekmės. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei pateikus dokumentus apie 2016 m. balandžio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pareiškėja savo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo neatsisakė, o tik atsiuntė teismui prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo (ne dėl atsisakymo), tokiu būdu palikdama civilinę bylą tolimesniam jos nagrinėjimui. Esant tokiai procesinei situacijai, tiek teismas, tiek atsakovė privalėjo tęsti bylos nagrinėjimą. Pareiškėja, teikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, aiškiai žinojo, kad jau nuo 2016 metų neturi reikalavimo teisės į atsakovę, todėl pateikė aiškiai nepagrįstą pareiškimą. Pareiškėja nenurodė, kad dar 2016 m. balandžio 18 d. ji sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleido naujajam kreditoriui UAB „Lex Logica” reikalavimo teisę į skolininkę UAB „De ela“ dėl 1788,20 Eur skolos ir su ja susijusių reikalavimų. Todėl pareiškėja elgėsi nesąžiningai tiek kitos šalies, tiek teismo atžvilgiu ir piktnaudžiavo procesu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismui pateiktame pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei UAB „De ela“ iškėlimo savo 1 788,20 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę pareiškėja grindė tik trimis 2015 m. išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis. Jokių duomenų apie 2016 m. balandžio 18 d. įvykusį reikalavimo perleidimą pareiškėja teismui nenurodė. Byloje pareiškėją atstovavo profesionalus teisininkas – advokato padėjėjasPagal UAB „Vara“ ir UAB „Lex Logica“ 2016 m. balandžio 18 d. sudarytos cesijos sutarties 1 punktą kreditorė UAB „Vara“ perleido naujajai kreditorei UAB „Lex Logica“ reikalavimo teisę, atsiradusią iš 2016 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1424-192/2016 reikalauti iš UAB „De ela“ teismo priteistų sumų: 1 788,20 Eur skolos, 8,56 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, 54 Eur žyminio mokesčio, 500 Eur atstovavimo išlaidų apmokėjimo. Pagal cesijos sutarties 2 punktą ši sutartis yra atlygintinė. Šalys nustato tokias atlyginimo sąlygas: naujasis kreditorius atsiskaito su kreditore per penkias dienas – įvykdžius išieškojimą iš skolininko. Atlyginimą sudaro 50 proc. nuo išieškotos sumos.Nurodytos 2016 m. balandžio 18 d. cesijos sutarties sąlygos aiškiai apibrėžia, kad pareiškėjos reikalavimas į atsakovę yra perleidžiamas naujajai kreditorei UAB „Lex Logica“, tiek sutarties turinys, tiek joje vartojami terminai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 – 6.110 straipsnių, reglamentuojančių reikalavimo perleidimą, reikalavimus. Tai, kad atlyginimo pagal šią sutartį sumokėjimas yra atidedamas iki faktinio skolos iš skolininkės išieškojimo, nėra priežastis šią sutartį pripažinti paslaugų teikimo sutartimi. Pažymėtina, kad byloje pareiškėją atstovavo profesionalus teisininkas, kuriam turėjo būti suprantamos ir aiškios šios sutarties sąlygos ir jų pasekmės pareiškėjai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog būtent pagal pareiškėjos teismui nurodytas PVM sąskaitas – faktūras, kuriomis pareiškėja grindė savo reikalavimo teisę, Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1424-192/2016 pareiškėjai iš atsakovės UAB „De ela“ buvo priteista 1 788,20 Eur suma, taip pat 2016 m. kovo 2 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Pareiškėja šių aplinkybių taip pat nenurodė pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, nors teismo sprendimu priteista reikalaujama suma bei išduotas vykdomasis raštas tik patvirtintų pareiškėjos reiškiamo reikalavimo pagrįstumą ir jo vykdytinumą. Šios aplinkybės neatskleidimas pareiškime, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina sąmoningą pareiškėjos siekį neatskleisti visų reikšmingų aplinkybių bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam teismui, t. y. pareiškėjos nesąžiningumą.Papildomai pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-25518-192/2016 pakeitė išieškotoją vykdymo procese, pradinę išieškotoją UAB „Vara“ pakeisdamas išieškotoju A. L.. Minėtoje nutartyje buvo aptarta ir UAB „Vara“ su UAB „Lex Logica“ 2016 m. balandžio 18 d. sudaryta cesijos sutartis, ir UAB „Lex Logica“ su A. L. 2016 m. gegužės 18 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. Kadangi pareiškėja šioje byloje buvo suinteresuotu asmeniu, o Lietuvos teismo informacinėje sistemoje LITEKO minėtoje byloje yra žyma, jog teismo nutartis buvo išsiųsta bylos šalims ir yra įsiteisėjusi, atskirojo skundo argumentas, kad apie pakartotinį reikalavimo teisių perleidimą UAB „De ela“ vadovui A. L. pareiškėja nežinojusi, pripažintinas nepagrįstu.Aptartų aplinkybių visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pateikė aiškiai suvokdama arba privalėdama suvokti, kad neturi reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu, sąmoningai nuslėpdama nuo bylą nagrinėjusio teismo bylai reikšmingą informaciją, todėl toks apeliantės elgesys pagrįstai buvo įvertintas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, už kurį apeliantei galėjo būti skirtą CPK 95 straipsnyje numatyta sankcija. Iš bylos duomenų matyti, kad bauda apeliantei buvo skirta būtent už aiškiai nepagrįsto pareiškimo pateikimą, o apeliantės veiksmai pateikiant pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo teismo nurodyti tik kaip papildomas argumentas, pagrindžiantis apeliantės nesąžiningumą, todėl šalių argumentai, susiję su šių apeliantės veiksmų vertinimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės nagrinėjamam klausimui. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į bylų dėl bankroto bylos iškėlimo specifiką (įstatymas nedraudžia kreditoriui pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos tam pačiam atsakovui iškėlimo po to, kai šis klausimas teismo jau buvo išspręstas, jei pasikeičia aplinkybės, susijusios su atsakovo mokumu), ieškinio atsiėmimo ir atsisakymo sukeliamos teisinės pasekmės atsakovei iš esmės nesiskirtų. Procesinis apeliantės sprendimas naudotis ieškinio atsiėmimo institutu veikiausiai buvo sąlygotas apeliantės siekio susigrąžinti dalį už pareiškimą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau tai, kad atsakovė, kurios atžvilgiu buvo pareikštas aiškiai nepagrįstas reikalavimas, pasinaudojo savo procesine teise prieštarauti ieškinio atsiėmimui, negali būti vertinama kaip nesąžiningas atsakovės elgesys, į kurį turėtų būti atsižvelgiama vertinant apeliantei paskirtos nuobaudos pagrįstumą. Sumokėto žyminio mokesčio negrąžinimas bei pareiga atlyginti kitai proceso šaliai bylinėjimosi išlaidas, priešingai nei teigia apeliantė, pagal CPK nuostatas nėra procesinė sankcija, todėl į šias aplinkybes taip pat neatsižvelgtina vertinant apeliantei paskirtos nuobaudos pagrįstumą. Kitoks aiškinimas nepagrįstai apribotų CPK 95 straipsnio taikymo galimybes tik iki tų atvejų, kai nei viena iš proceso šalių bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Pirmosios instancijos teismas skyrė pareiškėjai mažiau nei pusę CPK 95 straipsnyje numatytos baudos dydžio. Todėl 2 000 Eur dydžio bauda pripažintina pagrįsta ir atitinkančia protingumo bei teisingumo principus.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovei UAB „De ela“ priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos. Atsakovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 242 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punkte nustatyto maksimalaus 332 Eur dydžio už dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą, todėl nurodyta suma priteistina atsakovei iš apeliantės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos UAB „Vara“ atsakovei UAB „De ela“ 242 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.