Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2025-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-44-667/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-06-09
Bylos Nr.
1-44-667/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13202-2024-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
R. R.
Nukentėjusysis
D. T.-K.
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-44-667/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13202-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.2.4.1.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 9p d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorei D. J.,kaltinamajam R. R., jo gynėjai advokatei S. K.,nukentėjusiajam D. T.-K., jo atstovei advokatei A. F.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini); faktinė ir deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2006 m. gruodžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) – 2 metams laisvės atėmimo, BK 92 straipsnio pagrindu vykdymą atidedant 3 metams su auklėjamojo poveikio priemonėmis;

2. 2007 m. vasario 13 d. Kauno mesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį - 6 mėnesiams laisvės atėmimo; subendrinus su 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu vykdymas atidėtas 3 metams su auklėjamojo poveikio priemonėmis;

3. 2007 m. birželio 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 3 mėnesiams laisvės atėmimo; subendrinus su 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžiu– 2 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams su auklėjamojo poveikio priemonėmis; 2008 m. sausio 31 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti bausmę;

4. 2011 m. gruodžio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto;

Žemesnės instancijos teismas

5. 2012 m. liepos 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį- 40 parų arešto ir 8 MGL bauda;

6. 2012 m. spalio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį - 10 mėnesių laisvės atėmimo; subendrinus su 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu – 11 mėnesių laisvės atėmimo ir 8 MGL bauda;

7. 2012 m. gruodžio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesiams laisvės atėmimo; subendrinus su 2012 m. spalio 23 d. nuosprendžiu– 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo ir 8 MGL bauda;

8. 2013 m. sausio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo; subendrinus bausmę su 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme paskirta 1 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 8 MGL bauda;

9. 2013 m. vasario 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį, 258 straipsnio 2 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo. Subendrinus bausmę su 2013 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 8 MGL bauda;

10. 2015 m. liepos 30 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmę subendrinus su 2013 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme paskirta bausme skirta 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo ir 8 MGL bauda;

11. 2015 m. spalio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Paskirtą bausmę subendrinus su 2015 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme paskirta galutinė bausmę – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 8 MGL bauda;

12. 2021 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 30 parų arešto su specialiosios teisės atėmimu 2 metams ir turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu arešto vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą. 2022 m. vasario 11 d. nutartimi arešto vykdymo atidėjimas panaikintas;

kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. 2024 m. balandžio 7 d. apie 23:58 val. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kambaryje, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus žodiniam konfliktui, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis D. T.-K. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, o D. T.-K. mėginant išvengti konflikto ir išeinant iš minėto buto į (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo koridorių, jis pastūmė ir pargriovė D. T.-K. ant koridoriaus grindinio, tuomet, paėmęs koridoriuje, prie buto durų buvusį raudonos spalvos fotelį-pufą, juo sudavė nemažiau kaip du smūgius gulinčiam D. T.-K. į galvos sritį, šiais veiksmais padarė D. T.-K. galvos sumušimą: muštinę žaizdą dešinės ausies srityje, kaukolės pamato abipusį daugybinį pleištakaulių lūžimą, kairės pusės kaktikaulio lūžimą, kairio skruostikaulio lanko lūžimą, kairės pusės žandinio ančio, kairės akiduobės lūžimus, nosies pertvaros lūžimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujo išsiliejimą virš kairiojo galvos smegenų dangalo, tai yra - sunkiai sutrikdė D. T.-K. sveikatą.

Kaltinamasis R. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad prisimena įvykį. Nežino, kiek valandų buvo. Jis turėjo viskio butelį. Neprisimena, ar jam paskambino, ar jis paskambino nukentėjusiajam ir nuėjo pas jį gerti. Iki įvykio santykiai su nukentėjusiuoju buvo normalūs. Įvykio dieną jie apsistumdė su nukentėjusiuoju. Po to jis išėjo į koridorių. Jis nieko nedarė nukentėjusiajam. Nesąmonė, ką kalba ekspertas. Gal kambaryje būnant ir sudavė nukentėjusiajam, bet nesmarkiai. Vieną kartą nukentėjusiojo žmona pasakoja vienaip, kitą kartą- kitaip. Visi liudytojai sako, kad jiems kas nors pasakojo kas kaip buvo, patys nieko nematė. Kambaryje buvo D., jo žmona, R. ir dar vienas asmuo. Jis sėdėjo prie stalo, gėrė alkoholį. Kai nukentėjusysis išėjo iš kambario, jis išėjo iš kambario gal po 5 minučių. Jo niekas nepuolė. Gal prie (duomenys neskelbtini) -o buto stovi didelis pufikas. Vos ne kiekvieną dieną būna tame koridoriuje. Tą vakarą minėto pufiko nebuvo pakėlęs. Matė kruviną nukentėjusįjį, jis gulėjo ant pilvo. Nelindo jis prie jo. Iškvietė žmoną, kad kviestų greitąją. V. M. kviečia policiją daug kam iš kaimynų, ji vos ne namo komendantė. Gal ir kalbėjo po įvykio su V. M.. Prieš įvykį kalbėjo su ja. Prisimena, kad kambaryje susistumdė su nukentėjusiuoju. Negali pasakyti, dėl ko. Gal susiginčijo dėl kažko, tiksliai neprisimena. Konfliktuojant bute nesudavė nukentėjusiajam į galvą smūgio.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis D. T.-K. parodė, kad jis buvo išgėręs. Pasikvietė R. į svečius išgerti. Jie išgėrinėjo. Prisimena, kad ėjo į tualetą. Neprisimena, kas buvo po to, gal paslydo. Jis davė tokius parodymus, ką pasakojo žmona. Jam pasakojo, kad kaltinamasis jį sumušė. Prieš išgertuves atrodė taip, kaip asmens tapatybės kortelėje esančioje fotonuotraukoje. Po tų išgertuvių pasikeitė jo veidas. Po įvykio dėl kilusių sveikatos problemų jis nebegali dirbti, jam negerai su galva, smegenim. Mirus draugo mamai, draugas R. M. davė buto (duomenys neskelbtini) raktus, kad jis ten gyventų. 2024 m. balandžio 7 d. namuose buvo jo žmona, R. M., dar vienas draugas, kurio vardą pamiršo. Įvykio metu dar buvo A. S.. Jis gyvena Olandijoje. Neprisimena, ar R. M. turi pravardę. Ikiteisminio tyrimo metu nieko neprisiminė, nes nedaug laiko buvo praėję po patirtos galvos traumos.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė nukentėjusiojo D. T.-K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 40–41.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. T.-K. parodė, kad jis apie pusę metu su žmona R., kurią jis ir kiti draugai vadina R., gyveno (duomenys neskelbtini), bendrabučio tipo name. Gyveno (duomenys neskelbtini) bute, tame bute jiems leido gyventi R. M., pasisakęs, kad yra to buvo šeimininkas. Jie ten ir gyveno. 2024 m. balandžio 7 d. baliavojo, pamena, kad buvo R. M., pravarde „P.“, buvo žmona, kas dar buvo - nepamena. Gėrė, jau visai vakare atėjo kaimynas R. iš trečio aukšto, tikriausiai taip pat norėjo išgerti. Gėrė. R. jau lyg miegojo, nors tiksliai jau dabar neprisimena. Kas buvo vėliau, neprisimena. Prisimena, kad jis buvo ligoninėje, buvo policija, apsaugos darbuotojas ir gydytojai. Dar vėliau suprato, kad yra ligoninėje. Dėl ko pateko į ligoninę, nežino, nepamena. Žmona, atėjusi jį lankyti į ligoninę, pasakė, kad jį primušė R.. Sakė, kad davė per galvą. Jis pats tikrai neprisimena, kas ir kaip jį sumušė, todėl nieko paaiškinti negali. Po savaitės jį išleido iš ligoninės, dabar skaudą galvą, jaučiasi blogai, daugiau nieko negali pasakyti, nes neprisimena. Jei ką prisimins daugiau, praneš.

Nukentėjusysis D. T.-K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Jis nežino, kas jį sumušė. Žmona nesakė, kas jį sumušė. Ji sakė, kad rado jį koridoriuje, valė kraujus. Iš tyrėjos girdėjo, kad jis su peiliu šoko prieš R., atseit, kaimynai tai paliudijo. Klausė tyrėjos, kur tas peilis. Jis jaunystėje yra teistas už vagystes, plėšimus. Sutiktų civilinį ieškinį mažinti iki 5 000-10 000 eurų. Po įvykio jis negirdi dešine ausimi, atmintis sušlubavo, suparalyžiuotas žandikaulis. Kai geria, viskas bėga pro šoną. Dėl traumos veidas paralyžiuotas. Jis vartoja vaistus nuo slogos ir dėl akių, negali užmerkti akies. Jo sveikata bloga, sužalotas veidas, akis, ausis, būna galvos skausmai, žmona nuperka vaistų. Negali maudytis, šlapinti ausies. Tvarkosi dokumentus dėl neįgalumo. Iki įvykio bendraudavo su kaltinamuoju, buvo geri santykiai. Nei karto nebuvo susimušę, nebuvo primušę vienas kito. Po įvykio su kaltinamuoju nekalbėjo. Kaltinamojo draugai su juo nekalbėjo. Su R. M. geri santykiai, su juo nesimušdavo, jis negalėjo jo sumušti. Su žmona geri santykiai, ji negalėjo jo sumušti. Neturi nuomonės, ar kaltinamasis galėjo jį sumušti. Nėra matęs, kad kaltinamasis prieš ką nors kitą būtų smurtavęs. Galėjo taip būti, kad jis pats nugriuvo, gal jį stūmė. Žmonės sakė, kad rado „pufiką“ šalia. Girtas būdamas yra lauke nugriuvęs, susižalojo koją. Dabar neseniai, būdamas išgėręs, krito. Žmona sakė, kad R. jį primušė. Nežino, iš kur ji tai žino, kas jai sakė.

Liudytoja R. K.- T. parodė, kad su nukentėjusiuoju vedę metus laiko. Metus prieš santuoką gyveno kartu su vyru. Jie gerai sutaria, jis patikimas žmogus, ja tiki. Kaltinamąjį pažįsta, jį vadina R.. Anksčiau bendravo, šiuo metu su juo nebendrauja. Įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini). R. M. gyveno kartu su jais vieno kambario bute. R. gyveno trečiame aukšte, kambario numerio nežino. A. S. nežino. Ji dabar keičia parodymus. Ji buvo išsigandusi. Jai kaimynė V. davė 200 eurų, kad lankytų savo vyrą. V. sakė, kad R. nekaltas. Kai ją apklausinėjo policija, buvo išgąsdinta. Policijoje kalbėjo tiesą. Niekas nedavė pinigų, kad meluotų. Dabar kalba ne taip, kaip policijoje sakė. Policijai po įvykio davė teisingus parodymus. Dabar nori papildyti savo parodymus, ne pakeisti juos. Neprašė V., kad ji keistų parodymus. 2024 m. balandžio 7 d. jie namuose išgėrinėjo. Ji buvo blaivi. Vyras buvo išgėręs. Įvykio metu kambaryje buvo ji su vyru, R. M. ir A. S.. R. atėjo gal 21 val. Jis atsinešė alkoholio. Jos vyras su R. pykosi tarpusavy, apsižodžiavo. Jie per daug buvo išgėrę, apsižodžiavo ir gal šiek tiek apsimušė. Gal po 10-15 minučių rado savo vyrą, gulintį kraujyje. Vyras prieš tai vienas išėjo. Ji buvo kambaryje. Kambaryje dar buvo R. M.. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojos R. K.-T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 46–49, 50–51.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. K.-T. parodė, kad 2024 m. balandžio 7 d., apie 23:58 val. buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kartu su savo vyru D. T.-K., su kuriuo čia ir gyveno. Kartu su jais buvo pažįstami R. R., R. M. ir A. S.. Kartu jie vartojo alkoholinius gėrimus, o ji nevartojo. Tuo metu tarp jos vyro ir jo pažįstamo R. R. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jos vyras D. T.-K. pavadino R. R. „gaidžiu“. Tada minėtame bute tarp jos vyro ir R. R. įvyko muštynės, kurių metu matė, kaip R. R., apimtas pykčio ir agresijos, bei, būdamas akivaizdžiai girtas, sudavė jos vyrui nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į galvos sritį ir į kitas įvairias kūno vietas. Po to muštynės tarp jos vyro ir R. R. persikėlė į bendro naudojimo koridorių, kur jos vyrą R. R. pargriovė ir, paėmęs koridoriuje buvusį raudonos spalvos fotelį, sudavė ne mažiau 2-3 kartus gulinčiam jos vyrui į galvos sritį. Po to koridoriuje pasipylė daug kraujo iš gulinčio jos vyro galvos. Tada ji apie įvykį nedelsiant pranešė bendruoju pagalbos telefonu ir laukė, kol atvyks medikai ir policija.

Papildomos apklausos metu liudytoja R. K.-T. parodė, kad 2024 balandžio 7 d. vakarą buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ji, D., draugai R. M., A.. Apie 22.00 val. į telefoną D. paskambino kaimynas iš trečio aukšto R.. Pasisveikino, paklausė, ką veikia ir ar gali ateiti, nes turi butelį ir kartu išgertų. D. su R. buvo jau išgėrę alaus. Telefonu kalbėjo su R. ji, bet D. pasakė, kas ir dėl ko skambina. D. pasakė - tegul ateina. R. atėjo, ji jam atrakino bendro koridoriaus duris. Bute vyrai R., D. ir R. gėrė atsineštą butelį. D. buvo jau gerai išgėręs, dėl kažko D. su R. susižodžiavo ir taip žodis po žodžio D. pavadino R. „gaidžiu“. Tada prasidėjo stumdymasis. R. pradėjo D. kumščiuoti, spardyti, šaukti, keikti. Kiek taip pasiautėję, apsiramino. R. atsisėdo ant sofos, paprašė dar įpilti atsinešto gėrimo. D. atsikėlė ir išėjo į koridorių, suprato - į tualetą. R. išėjo paskui D.. Ji išėjo pastebėti į koridorių D., nes jis buvo labai girtas. Tada išėjusi pastebėjo, kad koridoriuje R. iš pasalų D., paėmęs už pečių, pastūmė. D. griuvo ant grindų prie kaimyno E. B. durų. Tuo metu E. B. namuose nebuvo. Ten koridoriuje, prie E. B. durų netoli stovi stalas, kėdė ir pufas. R. pagriebė tą pufą ir juo du kartus trenkė D. per galvą. Ji pradėjo šaukti, tada R. su tuo pufu atsisuko į ją. Jau galvojo trenks jai, bet ji pasakė, kad apsiramintų, nedarytų nesąmonių ir jis tą pufą padėjo. D. iš galvos pasipylė kraujas, jis pradėjo kriokti. Matė, kad R. išsigando dėl to, ką padarė. Tuo metu koridoriuje rūkė kaimynai, tai R. nuėjo iki jų prašyti, kaip suprato, pagalbos. Ji puolė skambinti pagalbos telefonu 112 ir pasakė, kas įvyko. Prie D. tada dar priėjo komendantė V.. D. sunkiai kvėpavo, tai V. dar pasakė, kad gyvas. Netrukus atvažiavo greitoji, policija. D. išvežė į ligoninę, o R. išsivežė pareigūnai kartu su pufu. D. ligoninėje gulėjo savaitę. Jam buvo praskelta galva, sužeista akis, veidas. Dabar pasakė viską, ką matė, tą vakarą ji buvo negėrusi ir matė, kaip R. mušė jos vyrą D.. Tokias iš karto aplinkybes, kas atsitiko ir kaip buvo sužalotas D., tą vakarą ji nurodė ir policijos pareigūnams bei buvo apklausta. Daugiau neturi ką paaiškinti, gal tik tai, kad R. begeriant, kaip yra pastebėjusi, pasidaro agresyvus ir konfliktiškas.

Liudytoja R. K.-T. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi. Vyras įvykio metu buvo sužalotas, jo veidas buvo sužeistas, paralyžiuotas, jis viena ausim negirdi. Vyro psichinė būsena pasikeitusi. Jis būna nervuotas, blogai miega, sužalota akis neužsimerkia. Ji akims perka vaistus, dar buvo išrašyti vaistai imuniteto stiprinimui. Nuo skausmo pirkdavo vyrui „Ibuprom“ vaistus. Jai V. davė 200 eurų už sužalojimą, kad ji vyrui nupirktų daržovių. Dabar tiksliai nepasakys, kad kaltinamasis du kartus trenkė pufiku vyrui. Gal ir nematė, gal išsigando. Buvo taip, kad sakė vyrams, kad apsiramintų. Matė, kaip R. sudavė vyrui.

Liudytoja R. K.-T. po kaltinamojo apklausos nurodė, kad ji pasilieka prie pirminių savo parodymų, kad kaltinamasis 2-3 kartus pufiku trenkė jos vyrui. Vyras tuo metu stovėjo. Po to vyras nukrito. Tada kaltinamasis vieną kartą trinktelėjo pufiku gulinčiam vyrui. Kaltinamasis spardė vyrą, kai jis buvo namuose. Kai policijai pasakojo aplinkybes iš karto po įvykio, buvo teisingiausi jos parodymai.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojos R. K.- T. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu 3 t., b. l. 5–6.

Liudytoja R. K.- T. nurodė, kad pirmi jos parodymai teisingi.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojos R. K.- T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 46.

Liudytoja R. K.- T. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi. Tikrai taip buvo, kaip parašyta. Niekas neprašė jos taip kalbėti.

Liudytojas K. M. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Prisimena, kad vyko į iškvietimą. Nepamena, buvo smurtas ar muštynės. Buvo skubu važiuoti. Kartu su medikais lipo į 5 aukštą. Ten užlipus pamatė, kad žmogus guli kraujo klane. Užėjo į butą. Jame buvo 3-4 asmenys. Jis išsivedė liudytoją moterį iš kambario, ji drąsiai pradėjo kalbėti. Ji nurodė, kad R. R. konfliktavo su nukentėjusiuoju. R. R. trenkė nukentėjusiajam. Iš pradžių moteris atrodė neblaivi, bet jai buvo nustatytas tik 0,16 promilių girtumas. Ne viską prisimena, nes daug tokių įvykių būna, įvykis buvo prieš metus laiko.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojo K. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 1–4, 18, 71–71.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. M. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2024 balandžio 8 d. dirbo naktinėje pamainoje su porininke vyresniąja tyrėja A. R.. Tarnybos metu, apie 00 val. 05 min. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) laiptinėje sumuštas žmogus. (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamas namas yra bendrabučio tipo, keturių aukštų su ilgais koridoriais. Atvykus į nurodytą adresą, kartu su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais, užlipo į ketvirtą aukštą. Einant koridoriumi, rado gulintį ant grindų vyriškį kraujo klane. Šalia stovėjo baldai: staliukas, raudonu gobelenu pufas. Vyriškis, gulintis ant grindų, buvo pusnuogis, tai yra - su treninginėmis kelnėmis, be viršutinio rūbo. Kartu užlipę medikai puolė prie sužaloto vyriškio. Jis su kolegomis aiškinosi situaciją. Užėjo į butą (duomenys neskelbtini). Ten buvo kiti kolegos, taip pat trys vyriškiai ir moteriškė. Vienas vyriškis miegojo, kitu du buvo girti. Moteriškė, kaip vėliau nusistatė tapatybę - R. K.-T. atrodė blaivi. Bute buvo daug asmenų, kalbėjo vieni per kitus. R. R., kurį vadino R., sakė, kad čia nieko nebuvo, kitas sakė, kad nieko nematė. Jis pasikvietė į koridorių blaiviai atrodančią R. K.-T.. Ji jam pasakė, kad matė kaip koridoriuje R. su pufu sudavė du smūgius gulinčiam jos vyrui D. T. į galvą. R. K.-T. buvo patikrinta, kad įsitikintų, ar tikrai blaivi, ir apklausta liudytoja, nurodė to vakaro įvykius. Jis, sužinojęs sužaloto vyriškio sužalojimo aplinkybės, pradėjo ikiteisminį tyrimą ir apklausė pagrindinį įvykį mačiusi liudytoją. Įvykio vietoje dirbo KTV specialistai, kiti pareigūnai. Aplinkybes, kurias nurodė, tiksliai prisimena, kitas aplinkybes galima pamatyti užfiksuotas kūno kamerų įrašuose.

2024 m. balandžio 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. M. tarnybiniame pranešime apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą nurodyta, kad 2024 m. balandžio 7 d., apie 23:58 adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buto kambaryje, išgertuvių metu įvyko žodinis konfliktas tarp dviejų pažįstamų asmenų - dėl to, kad D. T.-K. pavadino R. R. „gaidžiu“. Tada minėtame bute tarp R. R. ir D. T.-K. įvyko muštynės, kurių metu R. R., apimtas pykčio ir agresijos, ir būdamas neblaivus (nustatytas 2,25 promilių neblaivumas), sudavė D. T.-K. nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į galvos sritį ir į kitas įvairias kūno vietas. Po to muštynės persikėlė į bendro naudojimo koridorių, kur R. R. pargriovė D. T.-K. ant koridoriaus grindų ir paėmęs koridoriuje buvusį raudonos spalvos fotelį, sudavė juo nemažiau 2-3 kartus gulinčiam D. T.-K. į galvos sritį. Po to koridoriuje pasipylė daug kraujo iš gulinčio D. T.-K. galvos ir šis prarado sąmonę. Atvykusi greitoji medicinos pagalba suteikė pirmąją pagalbą ir išsivežė be sąmonės D. T.-K. į LSMUKK SPS, kur jam buvo paskirtas stacionarus gydymas neurochirurgijos reanimacijos skyriuje. Pirminiais medikų duomenimis, D. K. nustatytas kaukolės pamato lūžis ir kraujo išsiliejimas į smegenis, dėl to nustatytas pavojus jo gyvybei. R. R. įvykio vietoje buvo sulaikytas, pristatytas ir patalpintas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Įvykio vietoje apklausta įvykį mačiusi liudytoja- nukentėjusiojo žmona R. K.–T..

2024 m. balandžio 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. M. tarnybiniame pranešime „Dėl papilomai nustatytų aplinkybių ir neapklaustų liudytojų“ nurodyta, kad 2024 m. balandžio 8 d., apie 00:16 val. buvo gautas pranešimas iš operatyvaus valdymo skyriaus, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, „dabar sumušė pranešėjos draugą, (duomenys neskelbtini) m., smurtautojas yra šalia, kas tiksliai sumušta, neaišku, kraujuoja. Laukia namuose“. Atvykus nurodytu adresu įvykio vietoje jau buvo kitas policijos ekipažas radijo šaukiniu 1719, kurie buvo bute su grupe asmenų. Koridoriuje gulėjo kraujo klane, kaip vėliau nustatyta, D. T.-K. Kadangi kartu atvyko greitoji medicinos pagalbos brigada, šie iš karto suteikė nukentėjusiajam pirmąją pagalbą ir išsivežė į LSMUKK SPS. Užėjus į butą, rado ten kartu su policijos pareigūnais esančius asmenis, t. y. R. R., kuriam buvo alkotesteriu nustatytas 2,25 promilių neblaivumas. Taip pat bute buvo nukentėjusiojo žmona R. K., kuriai buvo nustatytas 0,16 promilių neblaivumas. Nusivedus moterį į bendro naudojimo koridorių, ši paaiškino, kad matė visą įvykį ir apie jo pirmines aplinkybes nurodė liudytojo apklausos protokole, ją apklausus. Taip pat bute buvo ir kitas asmuo - R. M., kuriam alkotesteriu buvo nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, kuris taip pat teigė, jog matė visą įvykį, kai bute tarp R. R. ir D. T.-K. išgertuvių metu įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad R. R. D. T.-K. buvo pavadintas „gaidžiu“, po ko kilo muštynės bute ir, joms persikėlus į koridorių, ten buvo suduoti smūgiai D. T.-K. raudonos spalvos foteliu į galvos sritį. Kadangi liudytojas buvo stipriai neblaivus, todėl su juo nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai ir jam buvo įteiktas šaukimas. Taip pat bute buvo dar vienas asmuo, kaip nustatyta - A. S., kuriam buvo nustatytas 0,31 promilių neblaivumas. Šis miegojo ir pažadinus bei paklausus teigė, kad miegojo, nieko nematė ir negirdėjo bei nuėjo toliau miegoti. Jis kaip liudytojas įvykio vietoje apklaustas nebuvo, nes neturėjo jokios svarbios pirminės informacijos, todėl jam buvo įteiktas šaukimas. Vėliau buvo nustatyta, dar viena liudytoja, t. y. kaimynė V. M.. Ši teigė, kad girdėjo koridoriuje triukšmą, bet pačio įvykio ir jo aplinkybių nematė, tik pamatė po visko koridoriuje jau kraujo klane gulintį D. T.-K.. Dėl vėlaus paros meto moters įvykio vietoje apklausti nebuvo galimybės, kadangi ši teigė, jog jai rytoj anksti keltis į darbą ir turi eiti miegoti, todėl liudytoja nebuvo apklausta ir jai buvo įteiktas šaukimas. Į įvykio vietą buvo iškviesti KTV specialistai, kurie atliko procesinius veiksmus įvykio vietoje. R. R. buvo sulaikytas 2024 m. balandžio 8 d. d., 00:30 val. ir pristatytas bei patalpintas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Įvykis filmuotas kūno kameromis.

Liudytojas K. M. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Įvykio vietoje buvo daug emocijų. R. R. sakė, kad nieko čia nebuvo, viskas gerai. Nepamena, dėl ko kilo konfliktas. Jis ir kolega turėjo kūno kameras.

Liudytojas R. M. parodė, kad kaltinamąjį, nukentėjusįjį, jo žmoną pažįsta iš matymo. Jis gyveno kartu su nukentėjusiuoju ir jo žmona, nuomojosi butą. Žino, kad byla dėl muštynių. Nežino, kas ką sumušė. Jis buvo pakviestas į svečius, vartojo alkoholį. D. pavadino kaltinamąjį „gaidžiu“ ir jie išėjo į koridorių. Kambary jie nesimušė. Tiesą kalbėjo apklausiamas policijoje.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojo R. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2 t., b. l. 52–53.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad R. R. pažįsta iš matymo, jie nėra draugai, bet nėra ir susipykę, neturi priežasčių šio apkalbėti. 2024 m. pavasarį, galėjo būti balandžio mėnuo, dienos neprisimena, buvo pas pažįstamą D. T. namuose adresu: (duomenys neskelbtini), buto Nr. nežino, tas butas yra penktame aukšte. Pas D. buvo visas dvi dienas iki įvykio. Dar pas D. buvo atvažiavęs A., kurią dieną atvažiavo - nepamena, nes jie su D. visas dienas gėrė alkoholį, kiek jo išgėrė - nežino, bet visas tas dienas buvo stipriai neblaivus. Įvykio dienos vakare pas D. į butą atėjo R., kaip vėliau sužinojo iš pareigūnų – R. ir atsinešė butelį degtinės, kokio pavadinimo ir kokios talpos buvo butelis - nepamena. Kiek tuo metu buvo valandų - nežino. Namuose tuo metu buvo ir D. žmona R. K.-T.. Kur tuo metu buvo A., nepamena. Ar D. žmona su jais irgi gėrė alkoholį, neprisimena. Begeriant alkoholį ir visiems sėdint ant sofos, D. susiginčijo su R., nepamena dėl ko ir kuris iš jų pradėjo konfliktą. Konflikto metu D. ant R. pasakė, kad jis gaidys. Tada R. kumščiu, nepamena kurios rankos, sudavė D. į veidą ir tada jie abu išbėgo į to namo penkto aukšto bendrą koridorių, o jis liko kambaryje ir kas tarp D. ir R. vyko toliau koridoriuje, nematė, nuėjo miegoti. Ar D. žmona liko kambaryje, ar išbėgo paskui juos į koridorių, nepamena. Jį pakėlė iš miego tik atvykę policijos pareigūnai. Ar kokį nors smūgį sudavė R. D., jis nematė. Kai atvyko pareigūnai ir pakėlę iš miego išsivedė jį į tą koridorių, jis pamatė prie koridoriuje stovėjusio foteliuko kraują ant grindų. Tas foteliukas - pufikas buvo prie kito gyventojo, gyvenančio per dvejas duris nuo D. buto, durų. Ar koridoriuje tuo metu gulėjo ant grindų D., dabar tiksliai nepamena, nes buvo labai girtas. R. tuo metu nematė. Kai R. sudavė kambaryje D. kumščiu, šio rankose jokių įrankių nebuvo, tiesiog sudavė rankos kumščiu D. į veidą. Ar dar kokius nors smūgius rankos kumščiu ar kojomis R. sudavė D., nepamena, nes jų nestebėjo, pamena tik tą vieną smūgį kumščiu. Konflikto tarp D. ir R. kambaryje metu buvo D. žmona, ji galėjo viską matyti.

Liudytojas R. M. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Liudytojas J. A. S. parodė, kad jis gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje. Prisimena, kad išgirdo triukšmą, išėjo į koridorių. Pamatė ant žemės gulintį D.. Aplink buvo kraujas. Matė šalia R.. R. sakė, kad D. puolė jį peiliu. Geriau viską prisiminė iš karto po įvykio, kai davė parodymus policijoje. Jis su R. pora kartų buvo susipykę. Jie kaimynai, jokių piktumų nebuvo.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojo J. A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 51–53.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. A. S. parodė, kad name, kuriame gyvena, 2024 kovo mėn. iš 7 d. į 8 d. naktį įvyko muštynės, po ko buvo iškviesta policija ir greitoji. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini) g. Tai yra bendrabučio tipo namas, keturių aukštų, vienos laiptinės ir ilgais koridoriais, kurių šonuose yra butai. Tame name gyvena apie metus, kaimynus daugmaž iš matymo pažįsta, kai kurių žino vardus, pabendrauja. 2024 m. kovo 7 d. vakare su drauge V. M. buvo savo bute, žiūrėjo televizorių. Jau vėlai vakare, tai buvo prieš vidurnaktį, koridoriuje pasigirdo triukšmas. Triukšmas buvo toks, kad kažkas kažką daužytų. Pirma mintis buvo, kad kaimynas R. vėl daužo kažką balkone. Taip pagalvojo todėl, kad žinojo vieną įvykį, kad R. balkone mušėsi ar kažkas panašaus su „ale“ draugeliu. Tai buvo girdėjęs iš kitų kaimynų pasakojimų. Išėjo iš buto pasižiūrėti, kas vyksta koridoriuje. Pamatė koridoriaus gale ant grindų gulintį žmogų ir vieną vyrą šalia. Jis pradėjo eiti link ten, pasižiūrėti, kas atsitiko. Tuo metu vyriškis, buvęs šalia gulinčio vyriškio, kurį atpažino kaip R., nuėjo į kito kaimyno D. kambarį. Priėjęs artyn pamatė, kad gulintis ant grindų vyriškis - kaimynas D., šalia buvo kraujo bala. Dar jam einant link gulinčio D., matė, kaip iš kambario išlindo R. ir garsiai pasakė „manęs čia duchu nevadins“. Dar tuo metu pastebėjo, kad R. veidas lyg kruvinas, tai yra - pastebėjo ant vieno skruosto lyg kraują. Tai matė per porą metrų, taigi tiksliai pasakyti kas kaip negali. Pamatęs D. kraujo klane, apsisuko eiti, supratęs, kad galimai čia buvo triukšmas, kurį girdėjo, būdamas pas save bute. Jis nuėjo į prausyklą, prisidegė cigaretę. Buvo nedideliame šoke. Netrukus atvažiavo policija, greitoji. Jis daugiau į tą koridoriaus galą, kuriame vyko triukšmas, nebuvo nuėjęs. Policijos pareigūnai vaikščiojo po koridorių, klausė kas, kaip čia įvyko. Matė, kad draugė V. buvo nuėjusi iki D. kambario, kai jis prausykloje rūkė. Po to girdėjo, kaip vaikščiojo policija, kad kaimynai kažką sakė, neva R. gindamasis su pufu davė D. per galvą, bet tai buvo tik kalbos. Pats įvykio jis nematė, todėl tiksliai kas įvyko ir kaip buvo sužalotas D., nežino. Koridoriuje prie kaimynų durų stovi staliukas, kėdė, mini kėdutės. Kai buvo priėjęs prie gulinčio D., pastebėjo, kad taip pat koridoriuje stovi baldai – stalas, kėdutė. Kažkas konkretaus jam už akių neužkliuvo. Be to, jis priėjęs pamatė, kad šalia D. kraujas, apsisuko eiti. Nuėjęs į prausyklą, girdėjo, kad koridoriuje D. žmona R. kviečia pagalbą. Daugiau nieko konkretaus apie tos nakties įvykius pasakyti negali, nes nežino. Dar prisimena, kad apie 22.00 val. vakare D. tėvukas, kaip supranta, kurį visi vadina „p.“, jam su drauge rūkant koridoriuje, priėjo ir paprašė atrakinti koridoriaus duris, kurios nakčiai rakinamos. Jis nuėjo atrakinti ir matė, kad atėjo R., kuris gyvena trečiame aukšte. Dar R. pasiūlė eiti kartu pas D. padaryti gramą, bet jis atsisakė, nes kitą dieną į darbą.

Liudytojas J. A. S. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Visi kaimynai vieni per kitus kalbėjo. Peilio nematė. Kiek jam teko susidurti, kaltinamasis nekelia problemų. Pasakojo kaimynai, kad kaltinamasis kažkada buvo išdaužęs balkoną. Nukentėjusysis su kitu draugu baliavodavo, keldavo triukšmą. Jų aukšte su peiliais muštynių nebuvo. Įvykio metu R., jam artėjant link jo, nuėjo į (duomenys neskelbtini) kambarį. Lyg tai, kai buvo koridoriuj, kaltinamasis pasakė: „Manęs duchu nevadins“. V. M. yra buvusi jo draugė. Nežino, ar ji buvo bendrabučio komendantė. Nežino, ar ji davė 200 eurų nukentėjusiojo žmonai.

Liudytoja V. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas. Su R. problemų nebuvo. Teko kovoti dėl to, kad nukentėjusysis negyventų bendrabutyje. Jis atsikėlė gyventi nelegaliai, jų bute buvo baliai. Dėl to rašė raštus, kviesdavo pareigūnus. Ji nėra oficiali bendrabučio komendantė. Ji su kaimyne rūpinasi bendrabučio reikalais. Įvykio nematė. Išėjo į koridorių, jau kai nukentėjusysis gulėjo ant grindų. Iš karto po įvykio kalbėjo su R.. Jis nebuvo agresyvus. Jie kalbėjo apie iškylą į gamtą. R. sakė, kad jį puolė peiliu. Sakė, kad gynėsi pufiku, nes jį puolė su peiliu. Nerodė peilio. Tiesą kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu. Kai atvyko policija, R. R. stovėjo prie jų buto. Prie jų buto buvo ji, J. A. S., R. R.. Sąmoningai jie neleido R. R. į nukentėjusiojo butą. A. nepažįsta. Nukentėjusiojo žmona prašė greitąją pagalbą greičiau atvažiuoti. Nukentėjusysis gyvena bute pas R. M., jis nėra jo tėvas.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė V. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 59–61.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) g., bendrabučio tipo name, keturių aukštų, vienos laiptinės ir ilgais koridoriais, kurių šonuose yra butai. Tame name gyvena apie metus laiko, kaimynus daugmaž iš matymo pažįsta, kai kurių žino vardus, pabendrauja. Su kaimynais, gyvenančiais jos buto koridoriaus pusėje sutaria gerai, vieni kitus pažįsta, bendrauja. Aukšte yra du butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) problematiški dėl ten gyvenančių žmonių gyvenimo būdo -girtuokliavimo, triukšmo, pašalinių vaikščiojimo. 2024 m. naktį iš balandžio 7 d. į 8 d. prieš vidurnaktį vėl buvo triukšmas koridoriuje, suprato, kad tai gali būti prie buto (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena D. T. su žmona R. ir dar du vyrai, nes jau dienos metu ten vyko girtuokliavimas. Buvo ir triukšmo, santykių aiškinimosi, buvo kviesta policija. Vakare, jau po dešimtos, sėdėjo su draugu A. koridoriuje. Tuo metu prie jų priėjo D. T. tėvas, kaip vėliau sužinojo - vardu R. ir paprašė atrakinti koridoriaus duris, nes grįžo R., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir negali įeiti. A. nuėjo atrakinti ir, kaip sakė, atrakinęs pamatė R. R. - kadangi atrakino duris, tai šis įėjo ir nuėjo tiesiai į (duomenys neskelbtini) butą. Jie nuėjo pas save. Gal po valandos, tai galėjo būti apie 23.00 val., su R. susitiko koridoriuje. R. paprašė cigaretės, kartu rūkė. Ji R. paprašė, kad jie ten baliavotų ramiai, nes žmonės prieš darbus ilsisi, paprašė netriukšmauti. Dar paklausė keliese jie yra. R. pasakė, kad penkiese. Du miega, tai geria trise. Išsiskirstė. Ji su A. kambaryje dar žiūrėjo televizorių. Išgirdo bildesį, suprato, kad bildesys iš (duomenys neskelbtini) buto. A. išėjo į koridorių pasižiūrėti, kas atsitiko. Po poros minučių išėjo ir ji. Išėjusi į koridorių, pamatė grįžtantį iš kitos koridoriaus pusės A., užsiėmusį už galvos ir besikeikiantį, už A. ar šalia ėjo R. R.. Tada akis nuleido į grindis ir pamatė, kad guli D. T.. A. nuėjo į prausyklą, ji nuėjo link D. T.. Priėjusi pamatė, kad prie D. T. galvos kraujo bala. Išsigando, grįžo prie savo buto. Ten stovėjo A., R.. Jai grįžus, R. ėjo link D. T. buto. Ji automatiškai, žinodama, kas per žmonės, R. pasakė: „pabūk ramiai, gal negalima judinti“. Tada R. atsakė „aš ramus, gyniausi, prieš mane šoko su peiliu, tai trenkiau su pufu į galvą“. Taip galėjo ir būti, nes koridoriuje stovi baldai - staliukas, kėdutės, pufai. Dabar pagalvojusi, tiksliai nepasakytų, ar atkreipė dėmesį, į kokius daiktus šalia gulinčio D. T.. Gerai pagalvojus, nematė jokių daiktų prie D. T., tai nematė ir jokio peilio. D. T. žmona R. buvo iškvietusi greitąją pagalbą. Belaukiant girdėjo, kad skambino pakartotinai, per tą laiką R. nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą. Atvažiavo greitoji, policija. Greitoji ilgai tvarkė D. T., dar kvietė reanimobilį. Kai išvežė D. T., matė, kaip policija išsivedė surakintomis rankomis R. R.. Kitą dieną koridoriuje vėl girdėjo triukšmą prie (duomenys neskelbtini) buto, kad R. gražintų telefoną, kurį neva pavogė iš kaimynų. Nuo antradienio R. ir kitų (duomenys neskelbtini) buto gyventojų nematė. Vakar vėl girdėjo durų daužymą, kad grąžintų telefoną, bet suprato, kad durų niekas neatidarė. Šiandien kvietė kaimynai „Penktą koją“, nes (duomenys neskelbtini) bute palikti du katinai ir jiems reikia pagalbos. Kur dabar D. T. žmona R., nežino. D. T. su žmona (duomenys neskelbtini) bute apsigyveno prieš 3-4 mėnesius. Jiems tas butas nepriklauso, apsigyveno jie jame savavališkai ir nuo tada buvo girtuokliavimas ir triukšmas.

Liudytoja V. M. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi. R.- tai R. K.. Ji jai tikrai niekada nėra davusi pinigų, kad galėtų lankyti vyrą. Tai nėra tie žmonės, kuriems būtų davusi pinigų. Tai būtų neįmanoma, ji augina du vaikus. Ji net neleisdavo jai rankioti nuorūkas iš peleninių. Nežino tokio fakto, kad R. iškvietė greitąją. Buvo sumaištis, stresas. R. kontaktavo su greitosios ekipažu.

Liudytojas A. S. parodė, kad nelabai prisimenu įvykį. Vidury nakties ėjo į tualetą. Išgirdo, kaip koridoriuje pradėjo stumdytis, o iš toli jis blogai mato.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojo A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 68–69.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) g., bendrabučio tipo name, keturių aukštų, vienos laiptinės ir ilgais koridoriais, kurių šonuose yra butai, tiksliau kambariai. Koridoriuje prie kai kurių butų, toje pusėje kur ir D. butas, stovi baldai: staliukai, kėdutės, pufai, matomai kažkas išnešė senienas ir jie ten stovi. Jiems tai patogu, nes ten susėda parūkyti, pagerti. Tame name gyvena apie 6 metus, kaimynus daugmaž iš matymo pažįsta, kai kurių žino vardus, pabendrauja. Kaimynai migruoja, vieni išsikelia, kiti atsikrausto. Jų namo koridoriuje šiuo metu yra vienas problematiškas butas (duomenys neskelbtini), kuriame nuo rudens gyvena vyrukas vardu D. ir jo žmona, vardo nežino, nes su jais nebendrauja. Butas problematiškas dėl to, kad jame dažnai vyksta girtuokliavimas, būna triukšmas, muzika, muštynės. 2024 balandžio 7 d., vakare (duomenys neskelbtini) bute pas D. vėl buvo triukšmas, suprato - eilinis pagėrimas. Paprastai neina, nesikiša, kad nenukentėtų. Tą vakarą, jau prieš vidurnaktį jis prabudo, atsikėlė nueiti į tualetą, kuris yra bendrame koridoriuje. Išėjęs iš kambario, koridoriuje pamatė kaip R. iš trečio aukšto ir D. išbėgo iš (duomenys neskelbtini) D. gyvenamo buto. Pirmas išbėgo D., paskui jį R.. Buvo prabudęs, tai šiek tiek dar užsimiegojęs, matė, kad jie buvo dviese ir lyg kartu išvirto iš buto. Koridoriuje matė kaip R., nes jis šiek tiek aukštesnis už D., pastarajam trenkė, jam pasirodė, kad ranka į galvos sritį. D. griuvo ant grindų. Pastebėjo, kad R. išsigando, nes D. nejudėjo. Jis arti nebuvo priėjęs, tai kaip, kur buvo sužalotas D., nematė. Girdėjo, kad D. žmona kvietė greitąją pagalbą. Nors tiksliai nepasakys, ar tai buvo žmona, bet girdėjo, kad moteris kalbėjo telefonu. Jis nesikišo, buvo tik prabudęs iš miegų, todėl nuėjo į savo butą toliau miegoti. Be to, žino, kad jau keletą mėnesių tame bute vyksta tokie įvykiai, pastoviai kviečiama policija, kad juos apramintų. Kitą dieną kaimynai kalbėjo, kad D. buvo praskelta galva ir jis su reanimobiliu buvo išvežtas į ligoninę. Daugiau paaiškinti, kas tą vakarą vyko, negali, nes nežino, kas vyko pas D. bute - nematė. R. žino, nes šio tėvas gyvena trečiame aukšte, tai šis pas tėvą gyvena, dažnokai ateina į jų ketvirtą aukštą pas kaimynus. Su D., jo žmona, R. nebendrauja, todėl nežino nei ką jie veikia, nei kuo užsiima.

Liudytojas A. S. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. R. tėvas ir R. gyvena trečiame aukšte. Su kaltinamuoju pasisveikina, bet nebendrauja. Jis niekur nesikiša, gyvena savo gyvenimą. Nematė, kad R. D. kirstų pufiku. Smūgis buvo ranka. Jis buvo pusiau blaivus, apsimiegojęs. Be akinių į tolį nemato. Prietema visada būna koridoriuje. Neatskirtų pufiko nuo rankos. Matė, kad vyko judėjimas. Gal su ranka trenkė, tiksliai nematė. Po to trenkimo nukentėjusysis dar stovėjo, o po to nugriuvo. Visko gali būti, kad papasakojo policijai tai, ką žmonės pasakojo. Kitą dieną sužinojo, kad buvo praskelta nukentėjusiojo galva, išvežė jį į ligoninę.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, perskaitė liudytojo A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 56–57.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad 2024 m. balandžio mėn. jis gyveno pas D. T., (duomenys neskelbtini), Kaunas. Su D. susipažino prieš metus Kauno nakvynės namuose, kai gyveno viename kambaryje. Po mėnesio jis išvyko dirbti į užsienį vasaros laikotarpiu. Po to dirbo Šventojoje, vėl grįžo į Kauną. Turėjo prisikaupusių skolų, todėl turėjo atsisakyti nuomojamo buto, nes neturėjo kaip mokėti. Vėl susitiko su D. T., kuris jau su žmona R. gyveno vieno kambario bute. Paprašė, kad priimtų laikinai pagyventi. Taip pas juos pagyveno dvi savaites, iki 2024 m. balandžio 8 d. 2024 balandžio 7 d. buvo kambaryje. Kambaryje taip pat buvo D., jo žmona R. ir D. tėvas R., jį taip vadina, ar jis tėvas - nežino. Jie trise gėrė, siūlė gerti ir jam, bet jis atsisakė, ėjo miegoti, nes buvo naktį nemiegojęs, dar buvo išgėręs migdomųjų. Nakties metu jį pakėlė policijos pareigūnai. Atsikėlęs pamatė surakintą R.. R. jis nepažįsta, tada jį matė pirmą kartą ir į jį kreipėsi R. vardu, dėl to žino jo vardą. Dar atsikėlęs matė policijos pareigūnus, kurie klausė R., iš kur ant kelnių kraujas. R. kažką pasakė, kad dieną kažkur mušėsi. Jam pasakė eiti į kiemą. Išeidamas matė, kad su neštuvais išnešė D. T. į greitosios pagalbos automobilį. Kas įvyko, kaip ir kodėl buvo sužalotas D., nežino, nes tikrai nieko nematė, kietai miegojo. Vėliau, jau kai policija išvažiavo, R. pradėjo kalbėti, kad lyg D. tą R. pavadino „gaidžiu“ ir prasidėjo muštynės. Po to jau dieną kaimynai kalbėjo, kad R. su foteliukų, kuris stovėjo koridoriuje, trenkė D.. To jis nematė, tik taip kalbėjo kaimynai. Po to įvykio jis, išsigandęs, kad vyksta tokie dalykai, balandžio 8 d. pasiprašė laikinai pagyventi pas draugę (duomenys neskelbtini). Daugiau neturi ką papasakoti, nes nieko nematė ir nežino.

Ekspertas J. V. paaiškino, kad jis yra valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus vyresnysis ekspertas, įtrauktas į ekspertų sąrašus. Ekspertinę išvadą teikė ekspertė Z. M., jis ją pavaduoja dėl jos turimo nedarbingumo. Ekspertės išvados lakoniškos, tyrimas tik iš medicininių dokumentų, be žmogaus apžiūros. Medikai neaprašinėja tų sužalojimų, kuriems nereikia taikyti gydymo. Nėra aprašyta daugiau išorinių sužalojimų, bet faktas liudija, kad kaukolę traumuojanti jėga veikė skersai. Jeigu tas, kas paminėta, kad gulinčiam žmogui kažkokio tai sunkumo foteliu buvo smogta per galvą. Kadangi išorinių sužalojimų aprašyta tik vienas- dešinėj galvos pusėj priešais dešinę ausį, o vyraujantys kaukolės pažeidimai yra kairėj pusėj, tai labiausiai tikėtina, kad galva buvo gniuždoma tarp dviejų šoninių paviršių plokštumų toj pusėj, kur sulaužyta akiduobė, skruostikaulis ir dešinėj pusėj trauminė atrama yra priešais ausį- skruostikaulio lankas. Apie jokias sužalojimo sekas, kai yra vienas kontaktas, negalima kalbėti. Faktas, kad smūgių buvo daugiau, nes galva buvo sutrupinta kaip kopūstas. Nepasiklausta daktarės, tyrėjų, koks kontaktas buvo. Gali būti kietomis briaunomis, gali būti su minkštu apdangalu, bet tai buvo sunkus daiktas. Jeigu ten buvo fotelis, tai sunkus, galva padėta, sukalta, suplakta. Nežino, kas kur, kuria puse buvo padėta. Labiau tikėtina, kad rėmėsi galva į atramą, o pridengtu paviršium su mase sudaužyta kairioji galvos pusė. Minimos ir kitos aplinkybės, kad ir kumščiais, ir kojomis buvo mušama. Nuogi krumpliai, kietapadis batas turėtų palikti daugiau žymių. Drįsta galvoti, kad kolegos medikai nelaikė reikšmingais aprašinėti gal mažiau matomų sužalojimų. Kairėj galvos pusėj stipriai paveikta akiduobė, skruostikaulio lankas, postūmis iki nosies pertvaros. Jis galvoja apie ašinį jėgos vektoriaus veriantį poveikį. Tai yra stiprūs trauminiai poveikiai ir, greičiausiai, visa tai nutikę, jau gulint atramoje. Kai bokso ringe kažkas kapoja stovinį žmogų, kuris geba, gaudamas smūgį, atsilošti, atsitraukti, tokie sužalojimai neatsiranda.. Greičiausiai, kas yra nutikę, buvo žmogui gulint, padėjus galvą atramoje, kai neveikia raumenų elastinės jėgos, ir įvyko tas kaukolės traumavimas. Buvo panašiai, kaip preso principas. Galėjo taip būti, kad gulėjo ant grindų žmogus, vienas paviršius buvo fiksuotas ir buvo trenkta. Jeigu nekalbama apie nosikaulio lūžį, tai nosies pertvara yra kaip palapinėje. Labiau spėjimo būdu teigia, kad turi sąsają su pamato lūžiais, kur veda į gylį su pleištakaulio, iš pamato atbėgantis lūžis iki pertvaros. Nematęs nosies pertvaros lūžio, kaip gali pasakyti, kad įvyko lūžis palapinės viduje, kai palapinės kupolai sveiki. Pertvaros lūžis, greičiau, atliepia iš kaukolės pamato einančią skeveldrinę lūžio liniją. Jo nuomone, tai galėjo įvykti, žmogui gulint, esant galvai padėtai ant pagrindo ir suduodant. Neaprašytas nei kraujoplūdis iš nosies.. Nors, žinant Klinikų bėgimą, gelbėjant galvoje esančias struktūras, tai nebuvo akcentuota. Bet niekur tai nefiksuota. Kad taip įvyktų iš tiesioginio traumavimo situacijos, mažai tikėtina. Skruostikaulis, akiduobė ir pleištakaulio kūnas- visa tai yra nosies pertvaros pamato atramoje. Poslinkį atlieka nubėgusi lūžio linija. Vargu bau tikėtina, kad išorėj nebūtų sužalojimo, jeigu būtų spirta batu. Spiriant batu lūpa prakertama, nosikaulis lūžta. Nepaneigsi, kad galėjo būti suduotas smūgis, bet jeigu spyrus apauta koja, pėdos nugarėle pataikius, kur nėra briaunos pado, gal galėtum sužaloti nosies pertvarą. Nežino priešistorės, ar asmuo turėjęs kaulo lūžių. Be išorinio žymens, atspaudo, vargu bau ar galima pasakyti- išoriškai nėra sužalojimų, bet nosis lūžusi. Toks žmogus turėtų būti sutinęs centrinėj veido daly. Nei priėmimo skyriuje, nei gulint reanimacijoje, nei konsultuojant specialistui, apie sužalojimą veide nekalbama. Nedaro tokios prielaidos, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant. Griūnant, kai gesini smūgį visa kūno mase, nebūtų kilę jokio išorinio sužalojimo. Tokiu atveju turėtume kairėj pusėj žiojėjančias žaizdas, kyšančias skeveldras. Nurodė, kad visa, kas nutikę, kas vertinama sunkiu sužalojimu, yra atspindys traumavimo vienmomentiškai traumuojant abiem pusėm.

Teisėjui perskaičius liudytojos R. K.- T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ekspertas paaiškino, kad į koridorių asmuo išbėgo, neplūstantis krauju, nors ir buvę pasiplekšnojimo, o kai gulėjo, pramušė tą sritį priešais ausį. Iš tos vietos smarkiai plūsta kraujas. Nuo to galėjo gautis tokie galvos sužalojimai. Lūžiai vienas kitą skatina, eina gilyn ir progresuoja. Nuo 2-3 smūgių galėjo gautis tokie sužalojimai. Pralaužia vientisą skeleto apsaugos kevalą ir tada vienas kitą lūžiai potencijuodami eina gilyn. Kaip aprašyta kontrolinėj pirminėj kompiuterinėj tomografijoj, nežino, ar asmuo abiem ausim negirdi, bet mestas įspėjimas, kad pažeista vidinė dešinės ausies struktūra. Pažeista mechaninė klausos analizatoriaus dalis. Nebent implantai galėtų atstatyti. Nežino nukentėjusiojo paralyžiaus tipo. Nukentėjusiojo dabartinis sveikatos stovis gali būti minėto sužalojimo pasekmė. Kaukolės pamato struktūrose, kur išeidinėja galviniai nervai, nežino, ką medikai matė, bet nurodė, kad yra daugybiniai kaukolės pamato lūžiai. Tai ir atitinka tas kopūsto sumušimo principas. Tiek prilaužius kaulų, greičiausiai, ir nerviniai kaminai nukirsti, jeigu ne daugiau. Nukentėjusiojo dabartinis sveikatos stovis gali būti minėto sužalojimo pasekmė. Kaktikaulis turi sinusą, pleištakaulis turi daubas- sinusus. Visos tos struktūros pažeistos. Tai ir yra - amžinas slogavimas, klausos analizatoriuj aprašinėja, kad lūžio linija yra pažeista mechaninio analizatoriaus dalis, yra veido paralyžius. Veidas patraukiamas į sveikojo nervo pusę. Sužalojimas padarytas kažkuo sunkiu, paminkštintu, kai galva padėta ant žemės, atramoje. Be implantacijos stimuliatoriaus klausa neatsistatys. Ar atsistatys veido paralyžius, medikai turėtų pasakyti.

Liudytoja A. R. parodė, kad 2024 m. balandžio 27 d. dirbo reagavimo valdyboje. Prisimena, kad nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, gulėjo žmogus. Kambaryje buvo žmonės, kolega K. M. su jais kalbėjo. Ji buvo prie sužaloto gulinčio žmogaus. Nepasakys, ar tai salėje esantis nukentėjusysis. Daug įvykių, todėl neprisimena įvykio aplinkybių.

2024 m. balandžio 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. M. tarnybiniame pranešime apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą nurodyta, kad 2024 m. balandžio 7 d., apie 23.58 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buto kambaryje, išgertuvių metu įvyko žodinis konfliktas tarp dviejų pažįstamų asmenų dėl to, kad D. T.-K. pavadino R. R. „gaidžiu“. Tada minėtame bute tarp R. R. ir D. T.-K. įvyko muštynės, kurių metu R. R., apimtas pykčio ir agresijos ir būdamas neblaivus (nustatytas 2,25 promilių neblaivumas), sudavė D. T.-K. nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į galvos sritį ir į kitas įvairias kūno vietas. Po to muštynės persikėlė į bendro naudojimo koridorių, kur R. R. pargriovė D. T.-K. ant koridoriaus grindų ir paėmęs koridoriuje buvusį raudonos spalvos fotelį, sudavė juo nemažiau 2-3 kartus gulinčiam D. T.-K. į galvos sritį, po to koridoriuje pasipylė daug kraujo iš gulinčio D. T.-K. galvos ir šis prarado sąmonę. Atvykusi greitoji medicinos pagalba suteikė pirmąją pagalbą ir išsivežė be sąmonės D. T.-K. į LSMUKK SPS, kur jam buvo paskirtas stacionarus gydymas neurochirurgijos reanimacijos skyriuje. Pirminiais medikų duomenimis, D. K. nustatytas kaukolės pamato lūžis ir kraujo išsiliejimas į smegenis, dėl to nustatytas pavojus jo gyvybei. R. R. įvykio vietoje buvo sulaikytas, pristatytas ir patalpintas į Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Įvykio vietoje apklausta įvykį mačiusi liudytoja - nukentėjusiojo žmona R. K.-T. (1 t., b. l. 1–4).

2024 m. balandžio 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. M. tarnybiniame pranešime „Dėl papildomai nustatytų aplinkybių ir neapklaustų liudytojų“ nurodyta, kad 2024 m. balandžio 8 d., apie 00:16 val. buvo gautas pranešimas iš operatyvaus valdymo skyriaus, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas „dabar sumušė pranešėjos draugą, (duomenys neskelbtini)., smurtautojas yra šalia, kas tiksliai sumušta neaišku, kraujuoja. Laukia namuose“. Atvykus nurodytu adresu įvykio vietoje jau buvo kitas policijos ekipažas radijo šaukiniu 1719, kurie buvo bute su grupe asmenų. Koridoriuje gulėjo kraujo klane, kaip vėliau nustatyta, D. T.-K.. Kadangi kartu atvyko greitosios medicinos pagalbos brigada, šie iš karto suteikė nukentėjusiam pirmąją pagalbą ir išsivežė į LSMUKK SPS. Užėjus į butą, rado ten kartu su policijos pareigūnais esančius asmenis, t. y. R. R., kuriam buvo alkotesteriu nustatytas 2,25 promilių neblaivumas. Taip pat bute buvo nukentėjusiojo žmona R. K., kuriai buvo nustatytas 0,16 promilės neblaivumas. Nusivedus moterį į bendro naudojimo koridorių, ši paaiškino, kad matė visą įvykį ir apie jo pirmines aplinkybes nurodė liudytojo apklausos protokole, ją apklausus. Taip pat bute buvo ir kitas asmuo R. M., kuriam alkotesteriu buvo nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, kuris taip pat teigė, jog matė visą įvykį, kaip bute tarp R. R. ir D. T.-K. išgertuvių metu įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad R. R. buvo pavadintas D. T.-K. „gaidžiu“, po ko kilo muštynės bute ir, joms persikėlus į koridorių, ten buvo suduoti smūgiai D. T.-K. raudonos spalvos foteliu į galvos sritį. Kadangi liudytojas buvo stipriai neblaivus, todėl su juo nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai ir jam buvo įteiktas šaukimas. Taip pat bute buvo dar vienas asmuo, kaip nustatyta - A. S., kuriam buvo nustatytas 0,31 promilės neblaivumas. Šis miegojo ir pažadinus bei paklausus teigė, kad miegojo ir nieko nematė, ir negirdėjo bei nuėjo toliau miegoti. Jis kaip liudytojas įvykio vietoje apklaustas nebuvo, nes neturėjo jokios svarbios pirminės informacijos, todėl jam buvo įteiktas šaukimas. Vėliau buvo nustatyta, dar viena liudytoja, t. y. kaimynė V. M.. Ši teigė, kad girdėjo koridoriuje triukšmą, bet pačio įvykio ir jo aplinkybių nematė, tik pamatė po visko koridoriuje jau kraujo klane gulintį D. T.-K.. Dėl vėlaus paros meto moters įvykio vietoje apklausti nebuvo galimybės, kadangi ši teigė, jog jai rytoj anksti keltis į darbą ir turi eiti miegoti, todėl liudytoja nebuvo apklausta ir jai buvo įteiktas šaukimas. Į įvykio vietą buvo iškviesti KTV specialistai, kurie atliko procesinius veiksmus įvykio vietoje. R. R. buvo sulaikytas 2024 m. balandžio 8 d. 00:30 val. ir pristatytas bei patalpintas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Įvykis filmuotas kūno kameromis (1 t., b. l. 18–19).

Iš 2024 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune. Tai yra keturių aukštų daugiabutis namas, laiptinės durys praviros. Laiptais pakilus į ketvirtą aukštą, yra koridorius. Koridoriaus dešinėje pusėje yra atidarytos buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys, už jų, link koridoriaus galo (apie 7 m atstumu), kairėje pusėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) 5 durų ant linoleumo yra raudonos spalvos dėmė apie 1 m x 2 m skersmens. Šalia dėmės yra pufas (0,32 m aukščio, 0,46 m pločio), pufo viršutinė dalis ir šonai aptraukti raudonos spalvos medžiaga, priekinė ir galinė dalis yra medinė (plokštės plotis yra 2 cm). Ant pufo medinės dalies yra raudonos spalvos dėmė, kuri nufotografuota mastelinės fotografijos būdu. Šalia pufo, prie sienos yra sulankstomas staliukas, medinė kėdutė ir kėdė, šalia durų yra geltonos spalvos rankšluostis ir margas audinys. Pro praviras buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris patenkama į vidų. Butas yra vieno kambario su atitverta virtuvės patalpa, kuri yra šalia įėjimo durų kairėje pusėje. Virtuvės patalpoje yra spintelės, buitinė technika, kiti įvairūs daiktai. Prieškambaryje ant grindų yra netvarkingai sumesti kilimėliai, dešinėje pusėje kriauklėje sudėti indai. Kambaryje, dešinėje pusėje, prie sienos stovi staliukas, ant jo padėtas televizorius, lėkštės su maisto likučiais, peleninė su nuorūkom ir du buteliai su skysčiu: „Lithuanian auksinė“ ir „William Peel“, už staliuko yra spinta. Kambario kairėje pusėje yra lova, ant kurios netvarkingai sudėta patalynė, drabužiai, šalia ant žemės yra čiužinys. Kambaryje, ant palangės sudėti įvairūs daiktai, ant grindų patiestas kilimas, šalia mėtosi įvairūs daiktai, drabužiai. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų neužfiksuota. Vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Paimtas pufas, aptrauktas raudonos spalvos medžiaga, supakuotas į kartoninę dėžę užantspauduota Nr. POLICIJA 001314 (1 t., b. l. 24–36).

2024 m. liepos 9 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, pateiktas 2024-04-26 elektroniniu paštu, raštu Nr. (duomenys neskelbtini) D(K)-310. Garso įrašas „2024_04_08_00-06-40_37060008533.mp3“, įrašo trukmė 1 minutės 8 sekundės, garso įraše girdimi balsai: moteriškas skambinančiojo dėl pagalbos balsas ir moteriškas Bendrojo pagalbos centro darbuotojos balsas. Kviečianti pagalbą moteris nurodo, kad „reikia greitosios (duomenys neskelbtini), greitosios kuo greičiau, skubiai“ <...> „sumušė žmogų“, būtinai reikia greitosios, „laiptinėje“ <...>, pirma laiptinė, nukentėjęs „(duomenys neskelbtini) metų mano draugas, mano vyras“ <...>, „sumuštas baisiausiai, į galva greičiausiai“, tas, kuris smurtavo „jisai čia yra, yra, yra, greičiau, čia kraujo klanas, gal jisai čia miršta“ <...>, kvietėjos vardas ir pavardė yra „R. K.“, butas „(duomenys neskelbtini)“. Bendrojo pagalbos centro 2024 m. balandžio 8 d. 00 val. 06 min. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio 37060008533 BPCID 95423159295. Įrašas įrašytas į DVD-R kompaktinę plokštelę (1 t., b. l. 96–97).

Iš 2024 m. liepos 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Pirmajame vaizdo įrašą matyti, kad jis yra 5.54 minutės trukmės, matoma, kaip policijos pareigūnas kalbasi su vyriškiu bendrabučio koridoriuje, prie virtuvės patalpos, klausia jo kokie jo santykiai su kitu asmeniu, o šis atsako, jog jis nėra jo giminaitis ir jam jis yra niekas. Tuomet policijos pareigūnas prašo minėto vaikino padiktuoti jam savo telefoną ir vaikinas jį padiktuoja garsiai skaičiais 863099649. Toliau matyti, kaip iš tos bendros virtuvėlės išeina moteris, vardu R., kurią policijos pareigūnas pristabdo ir nurodo niekur neišeiti, nes bus daroma įvykio vietos apžiūra bei paklausia jos, ar ji pati skambino į policiją. Po to policijos pareigūnas klausia moters kas tas vyras, vardu „R.“, o ši atsako, jog jis yra draugelis. Toliau matyti, kaip į koridorių ateina daugiau policijos pareigūnų, kurie apžiūrinėja įvykio vietą, atvyksta policijos ekspertas, o policijos pareigūnas, ant kurio įrengta kamera, nusprendžia apklausti anksčiau minėtą moterį, vardu R., nurodo jai eiti kartu su juo į automobilį, lipa laiptais žemyn. Prieš įlipant į automobilį, pareigūnas dar paklausia moters, ar ji daug vartojo alkoholio ir ar viską prisimena, ši jam patvirtina, kad viską prisimena. Tuomet pareigūnas pasisodina moterį į tarnybinį automobilį ir uždaro duris, o tuo metu prie jo prieina moteris - policijos pareigūnė, kuriai jis paaiškina pirminę įvykio informaciją, t. y. jog iš pradžių susimušė kambaryje, po to persikėlė į koridorių, kuomet vienas iš asmenų foteliu tris kartus trenkė kitam per galvą. Palydėjęs kolegę į pirmą aukštą, pareigūnas sugrįžta atgal prie tarnybinio automobilio, kur jo laukia kitas pareigūnas ir tuo vaizdo įrašas baigiasi.

Antrajame vaizdo įraše matyti, kad jis yra 29.31 minutės trukmės. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnas, eidamas koridoriumi, prieina gulintį vyriškį, šalia kurio kraujo bala, raudonos spalvos pufas, sudedamas staliukas, kėdutė, kėdė. Policijos pareigūnas klausia „miręs ar kas yra čia, ateikite, ateikite čia, guli, guli, čia jau rimta“. Koridoriuje matomi paramedikai, kiti policijos pareigūnai. Girdisi, kaip vienas iš pareigūnų sako: „žmonės sakė, R., R.“. Koridoriuje matomi žmonės, kurių policijos pareigūnas klausia, ar šie matė ką nors, šie atsako, kad tik girdėjo. Pareigūnas eina link gulinčio vyriškio, klausia ar yra gyvybės ženklų, girdisi atsakymas „dar yra, dar kvėpuoja jis“. Pareigūnas užeina į patalpą - butą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje matomas dar vienas pareigūnas, du vyriškiai, moteriškė. Pareigūnas klausia: „gyveni čia?“, girdisi atsakymas: „jo“. 00:01:03 pareigūnas klausia, ką jie čia veikia. Kažkuris pradeda sakyti: „tai ką, negalima?“. Pareigūnas paprašo atsisėsti, parodyti ranką, dar atsukti. Pasisukus pareigūnui, matomi ant lovos sėdintys du vyriškiai. Vyriškis raudonais marškinėliais, sako „persipjoviau pirštą“. Pareigūnas: „kaip, tyčia persipjovei pirštą?“. Vyriškis: „netyčia, gali skambinti mano broliui“. Pareigūnai ramina, sako nešaukti, paaiškindami, kad surastų dokumentą, darytų, kas sakoma, nedarytų nesąmonių ir viskas bus ramu. Pareigūnas su kamera išeina į koridorių. 00:02:08 pareigūnas grįžta į butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra vyriškiai ir pareigūnas. Matoma, kaip pareigūnas vyriškį šviesiais marškinėliais - R. M. pasodina ant lovos. Kitas pareigūnas laiko suėmęs už nugaros rankas vyriškiui raudonais marškinėliais - R. R., surakina už nugaros rankas, taip pat pasodina ant lovos. Pastarasis sako: „ne, ne, viskas gerai, viskas gerai, gerai, čia va yra, blemba, aš negaliu kaip parodyti, aš parodysiu, parodysiu“. Pareigūnas paklausia: „ką parodysi“, vyriškis atsako „kur dokumentai mano, kur viskas“. Pareigūnas paklausia vardo, pavardės. Vyriškis atsako: „R. R.“. Pareigūnas sako: „R., R.“. Kalba visi, vienas per kitą. Pareigūnas klausia: „tai tu ten padarei tą?“. R. R. sako: „man rytoj į darbą, nesąmonė čia, nesąmonė“. Pareigūnas paklausia: „čia tu padarei, kas ten guli?“. R. R. atsako: „ką aš žinau, kas ten guli, bet aš išėjau, jau jis ten gulėjo. Čia jis vaikščiojo pradžioj, ant kaimynų puolė“. Kalba visi. Vienas iš pareigūnų sako: „dėkis striukę, važiuosim į rūsį, dviem parom, kol išsiaiškinsim aplinkybes, būsit sulaikyti, šitą irgi žadinkite“. R. R. sako: „man rytoj į darbą“. Kažkuris pareigūnas atsako: „jau rytoj tu į darbą tai tikrai neisi“. Pareigūnas perklausia vardo, pavardės, šis atsako: „R. R.“, gimimo: „(duomenys neskelbtini) “. Pareigūnas klausia: „čia gyveni?“. R. R. atsako: „tai trečiame aukšte“, pareigūnas: „telefoną savo pasakyk“, sako telefono numerį. 00:03:38 pareigūnas išeina į koridorių, telefonu perduoda informaciją budėtojui, pasako, kad kviečia ekspertus. 00:06:05 pareigūnas grįžta į butą Nr. (duomenys neskelbtini), pasako, kad visus reikia atpūsti. 00:06:30 pareigūnas išeina į koridorių, matoma, kad sužalotą vyriškį D. T. - K. gaivina medikai, laiptais ateina, dar vieni medikai. Koridoriaus gale toliau matomi stovintys kaimynai. 00:08:02 pareigūnas grįžtą į butą Nr. (duomenys neskelbtini), ten atsibudęs dar vienas vyriškis - A. S., sako: „žodžiu, visi čia gėrėt“. R. R. atsako: „gėriau, geriu ir gersiu“. Bute ant lovos sėdi R. K.-T.. Policijos pareigūnai alkotesteriu tikrina girtumą. R. R. ginčijasi, aiškina, kad jam reikia pasiimti rūbus, sako: „tu mane veši be reikalo, prisipažįstu, išgėriau, pasiimu daiktus einu namo“. 00:10:00 pareigūnas išeina į koridorių, matoma, kad medikai dar prie sužaloto D. T.-K.. Pareigūnas fotografuoja alkotesterio parodymus. 00:11:20 policijos pareigūnas K. M. grįžta į butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame R. R. ginčijasi dėl peilio. Pareigūnas K. M. jį ramina, R. R. įsiaudrinęs toliau ginčijasi, sako: „parodyk peilį, parodyk, eik parodyk“. Pareigūnas atsako: „baik čia rėkauti“, R. R.: „baigiu, blet, aš nieko nedariau“. Pareigūnas K. M.: „kai taip rėki, atrodo, kad darei“. R. R. toliai rėkia: „su draugu čia sėdėjau, kokį peilį, nebuvo jokio peilio ir nebus. Jeigu man pasakė „gaidys“, pisau į galvą, pisau“. Pareigūnas K. M.: „jam pisai?“. R. R.: „ne tam“. Pareigūnas K. M.: „o iš kur žinai, kad ne tam?“. R. R.: „ne tam, vienas buvo čia atėjęs“. Pareigūnas K. M.: „o iš kur žinai, kad ne tam?“. R. R.: „žinau, kad ne tam, tas čia stovėjo, už kampo“. Pareigūnas K. M.: „o tai kas čia tada guli?“. R. R.“ „aš nežinau“. Pareigūnas K. M.: „tai kažkam pisai į galvą?“. R. R.: „taip, buvo, čia kokia trečia dienos“, neaiškiai girdisi kaip sako: „aš nesiruošiu, ką aš čia žaisiu, daužysiu, nachui čia reikia“. Pareigūnas K. M. klausia: „pats turėjai reikalų su teisėsauga, teistas, sėdėjęs?“. R. R.: „taip, turėjęs, teistas“. Pareigūnas K. M.: „dabar žiūrėk“, paima R. R. ranką, kurios sužalotas pirštas. Klausia: „kada įsipjovei, su kuo?“. R. R. atsako: „čia įpjauta, pas brolį, čia nėra, nežinau, senai, trys, keturios“. 00:14:00 pareigūnas K. M. išsiveda į koridorių R. M., klausia: „ką matei, kas čia buvo?“. R. M. atsako: „ant jo pasakė „gaidys“, jis pystelėjo į nosį, ne su peiliu“. Pareigūnas K: M. rodo į gulintį, sužalotą D. T. - K. ir klausia: „šitam įpiso?“ R. M. atsako: „jo, tam“. Pareigūnas K. M. pasikviečia kitą policijos pareigūną A. ir pasako: „jo, suskilo, R. piso į galvą“. Klausia: „su kuo?“. R. M. sako: „bet be peilio. Į nosį piso, pasakė ant jo „gaidys“. Pareigūnas: „tai su kuo - ranka, koja, plaktukais?“. R. M.: „su ranka, čia koridoriuje“. 00:15:10 koridoriuje tikrina R. M. girtumą. 00:17:25 grįžta į butą Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrinėja. 00:18:45 girdisi, kad tikrinamas girtumas R. K.-T., kuri klausia: „kiek“. Pareigūnas K. M. palaukęs atsako: „0,16, nieko negėrei, blaiva“. 00:20:10 prieina prie pareigūno K. M. R. K.-T. ir sako „veš mano vyrą į ligoninę“. Pareigūnas K. M. klausia: „tai čia tavo vyras? Imk dokumentą, ateik, ateik, dabar pažiūrėk, dar vyro duomenis man pasakyk. Gal vyro dokumentą turi?“. R. K.-T. atsako, kažkas pasiėmė ir neatidavė paso. Pareigūnas K. M.: „gerai, gerai, pasakysi man duomenis ir viskas, kuo tu vardu“. Atsako: „R., R. K.-T., kur vyro pasas?“. Pareigūnas K. M. klausia: „čia tavo vyras, koks jo vardas?“. Atsako: „D. T., (duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas K. M.: „tai tu blaiviausia dabar čia, tu man pasakyk, kas čia buvo“. R. K.-T. atsako: „susimušė jie“. Pareigūnas K. M.: „iš ko traukė jam?“ R. K.-T. atsako: „mušėsi namuose su kojomis, su rankomis, o ant galo išėjo abudu čia į trasą, tas R. paėmė foteliuką tą mažą, kur sėdim ir kelis kartus trenkė, gerai, kad neužmušė, galvojau užmuš, bet nei žodžio, nes jis mane dar pridubasins, aš bijau jo kaip velnio“. Pareigūnas K. M.: „a, supratau, nepergyvenk, tai tu žiūrėk blaiva, galėsi paliudyti“. 00:20:00 pareigūnas K. M. išeina į koridorių, perduoda gautą informaciją apie įvykį, t. y., kad rado blaivą žmogų - žmoną, kuri paaiškino, kad iš pradžių susimušė kambaryje, po to persikėlė į koridorių, tada vienas iš asmenų foteliu tris kartus trenkė kitam per galvą. Matoma, kaip koridorių, kur dar vyksta sužaloto D. T.-K. gaivinimo darbai, vaikšto policijos pareigūnai, bendrauja, persiduoda informaciją. Girdisi, kaip vienas iš pareigūnų pasako: „raudoną vežamės“.

Trečiajame vaizdo įraše matyti, kad jis yra 8.36 minučių trukmės, matoma, kaip policijos pareigūnė, eidama namo kiemu, perduoda informaciją, įeina į namo laiptinę ir lipa laiptais. Įeina į koridorių, kuriame matomi dirbantys įvykio vietoje pareigūnai. Viena pareigūnė paaiškina įvykio aplinkybes: kad buvo 5 asmenys - keturi vyrai ir moteris, kuri buvo blaivi. Matoma, kad vaikšto po koridorių, apžiūrinėja. Daugiau išsamesnės informacijos apie įvykį nėra. Po apžiūros vaizdo įrašai įrašyti į CD diską (1 t., b. l. 99–102).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1087/2024 (02) nurodyta, kad:

1. D. T.-K. konstatuota: galvos sumušimas su muštine žaizda dešinės ausies srityje, su kaukolės pamato abipusiu daugybiniu pleištakaulių lūžimu, su kairės pusės kaktikaulio lūžimu, kairio skruostikaulio lanko lūžimu, kairės pusės žandinio ančio, kairės akiduobės lūžimu, nosies pertvaros lūžimu, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, su kraujo išsiliejimu virš kairiojo galvos smegenų dangalo. Sužalojimai padaryti greita seka, vienas paskui kitą ir nustatyti jų padarymo eiliškumo nėra galimybės.

2. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku - 2024 m. balandžio 7 d. ir aplinkybėmis.

3. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiais, spiriant kojomis ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, kuo galėjo būti fotelis. Sužalojimai, esantys vienoje galvos projekcijoje - kairės pusės kaktikaulio lūžimas, kairio skruostikaulio lanko lūžimas, kairio žandinio ančio lūžimas, kairės akiduobės lūžimas, nosies pertvaros lūžimas galėjo būti padaryti po trauminio poveikio į dešinės ausies sritį nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimuisi.

4. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau, kaip trimis trauminiais poveikiais.

5. Šiuo atveju buvo pavojus nukentėjusiojo gyvybei.

6. Vertinant visumoje, galvos sumušimas su kaukolės pamato lūžimu, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Vertinant izoliuotai - kairės pusės kaktikaulio lūžimas, kairės akiduobės lūžimas, kairio skruostikaulio lanko lūžimas, kairio žandinio ančio lūžimas, nosies pertvaros lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų sveika sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Muštinė žaizda dešinės ausies srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 108–111).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 228/2024(01) nurodyta, kad:

1. Ant marškinėlių „Puma“ (1, 2 mėg.), džinsinių kelnių (3 mėg.) rastas žmogaus kraujas, kuris sutampa su R. R. DNR profiliu.

2. Ant džinsinių kelnių (4 mėg.), perkirptų kelnių (5 mėg.), pufo (7 mėg.) rastas žmogaus kraujas, kuris sutampa su D. T.-K. DNR profiliu.

3. Ant kairiojo bato (6 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus ne mažiau dviejų asmenų DNR profilis, kurį gali sudaryti D. T.-K. ir R. R. DNR profiliai (1 t., b. l. 130–1(duomenys neskelbtini) ).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, as, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

BK 1(duomenys neskelbtini) straipsnis reglamentuoja, kad sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės patvirtintos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiuo teisės aktu.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir juos ištyręs teisiamajame posėdyje, sprendžia, kad kaltinamojo R. R. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra įrodyta.

Kaltinamasis R. R. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme savo kaltę neigė, nurodydamas, kad jis D. T.-K. nesužalojo. Pripažįsta, kad girtaujant kambaryje sudavė nukentėjusiajam, bet nesmarkiai, prisimena, kad jie sustumdė, bet neatsimena dėl ko. Konfliktuojant bute nukentėjusiajam į galvą smūgio nesudavė. Kai nukentėjusysis išėjo iš kambario, jis išėjo iš kambario gal po 5 minučių. Koridoriuje esančio pufiko tą vakarą nebuvo pakėlęs. Matė kruviną nukentėjusįjį, jis gulėjo ant pilvo. Nelindo jis prie jo.

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, tačiau jo parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusysis D. T.-K. parodė, kad įvykio metu jis su žmona gyveno (duomenys neskelbtini), bendrabučio tipo name, tame bute jiems leido gyventi R. M.. 2024 m. balandžio 7 d. baliavojo, kartu su R. M., pravarde „P.“, buvo žmona, kas dar buvo - nepamena. Po to atėjo kaimynas R. iš trečio aukšto, su juo toliau gėrė. Kas buvo vėliau, neprisimena. Prisimena, kad jis buvo ligoninėje, buvo policija, apsaugos darbuotojas ir gydytojai. Dėl ko pateko į ligoninę, nežino, nepamena. Žmona, atėjusi jį lankyti į ligoninę, pasakė, kad jį primušė R., sakė, kad davė per galvą. Jis pats tikrai neprisimena, kas ir kaip jį sumušė.

Liudytoja R. K.-T., nukentėjusiojo žmona, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi ir patvirtino, kad 2024 m. balandžio 7 d. pas juos kambaryje alkoholį vartojo jos vyras, draugai R. M., A.. Apie 22.00 val. pasiskambinęs pas juos atėjo R. R., gyvenantis trečiame aukšte. Bute vyrai R., D. ir R. gėrė atsineštą butelį. D. buvo jau gerai išgėręs, dėl kažko D. su R. apsižodžiavo ir taip žodis po žodžio D. pavadino R. „gaidžiu“. Tada jis susistumdė, R. pradėjo D. kumščiuoti, spardyti, šaukti, keikti. Kiek taip pasiautėję, apsiramino. R. atsisėdo ant sofos. D. atsikėlė ir išėjo į koridorių, suprato - į tualetą. R. išėjo paskui D.. Ji išėjo pastebėti į koridorių D., nes jis buvo labai girtas. Matė, kad koridoriuje R. iš pasalų D., paėmęs už pečių, pastūmė. D. griuvo ant grindų prie kaimyno E. B. durų. Prie E. B. durų netoli stovi stalas, kėdė ir pufas. R. pagriebė tą pufą ir juo du kartus trenkė D. per galvą. Ji pradėjo šaukti, tada R. su tuo pufu atsisuko į ją. Ji pasakė, kad apsiramintų, nedarytų nesąmonių ir jis tą pufą padėjo. D. iš galvos pasipylė kraujas, jis pradėjo kriokti. Ji puolė skambinti pagalbos telefonu 112 ir pasakė, kas įvyko.

Liudytojos R. K.-T. parodymai iš esmės nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Ji apie įvykio aplinkybes ir vyrui padarytus sužalojimus analogiškai kalbėjo skambinant bendruoju pagalbos telefonu bei atvykus policijos pareigūnams, kas yra užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše ir policijos pareigūnų pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose, parodymuose ir kūno kamerų vaizdo įrašuose. Iš garso įrašo, aprašyto apžiūros protokole, matyti, kad skambindama bendruoju pagalbos centro numeriu moteris nurodė, kad reikia greitosios (duomenys neskelbtini), kur laiptinėje baisiai sumušė žmogų, į galvą, greičiausiai, prašo atvykti kuo greičiau. Į įvykį atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad 2024 m. balandžio 7 d., apie 23:58 adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buto kambaryje, išgertuvių metu įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad D. T.-K. pavadino R. R. „gaidžiu“. Tada minėtame bute tarp R. R. ir D. T.-K. įvyko muštynės, kurių metu R. R. (nustatytas 2,25 promilių neblaivumas) sudavė D. T.-K. nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į galvos sritį ir į kitas įvairias kūno vietas. Po to bendro naudojimo koridorioje R. R. pargriovė D. T.-K. ant koridoriaus grindų ir paėmęs koridoriuje buvusį raudonos spalvos fotelį, sudavė juo nemažiau 2-3 kartus gulinčiam D. T.-K. į galvos sritį. Įvykio vietoje apklausta įvykį mačiusi liudytoja- nukentėjusiojo žmona R. K.–T.. Šių aplinkybių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pažymėtina, kad kaltinamojo kaltė iš esmės grindžiama liudytojos R. K.–T. parodymais, kuri matė visą konfliktą, prasidėjusį kambaryje ir persikėlusį į koridorių, be to, buvo blaiva, todėl davė nuoseklius, konkrečius parodymus, kuriais netikėti nėra jokių pagrindo, nes jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Tuo pačiu ji paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis išėjęs į koridorių pamatė nukentėjusįjį jau gulintį koridoriuje sužalotą. Liudytojo A. S. parodymai patvirtina, kad koridoriuje R. R. mušė nukentėjusįjį, J. A. S. taip pat matė juos abu koridoriuje, prieš tai girdėjo muštynių garsus.

Kiti asmenys apie konfliktą galėjo papasakoti tik fragmentiškai, tačiau jų parodymai atitinka ir patvirtina kitą byloje surinktą medžiagą.

Liudytojas R. M. patvirtino, kad begeriant alkoholį ir visiems sėdint ant sofos, D. susiginčijo su R., kilo konfliktas, kurio metu D. ant R. pasakė, kad jis „gaidys“. Tada R. kumščiu sudavė D. į veidą ir abu išbėgo į bendrą koridorių. R. M. liko kambaryje ir kas tarp D. ir R. vyko koridoriuje, nematė, nuėjo miegoti.

Liudytojas J. A. S. parodė, kad jis 2024 m. kovo 7 d. vakare su drauge V. M. buvo savo bute, žiūrėjo televizorių. Jau vėlai vakare, tai buvo prieš vidurnaktį, koridoriuje pasigirdo triukšmas. Išėjo iš buto pasižiūrėti, kas vyksta koridoriuje. Pamatė koridoriaus gale ant grindų gulintį žmogų ir vieną vyrą šalia. Jis pradėjo eiti link ten, pasižiūrėti, kas atsitiko. Tuo metu vyriškis, buvęs šalia gulinčio vyriškio, kurį atpažino kaip R., nuėjo į kito kaimyno D. kambarį. Priėjęs artyn pamatė, kad gulintis ant grindų vyriškis - kaimynas D., šalia buvo kraujo bala. Dar jam einant link gulinčio D., matė, kaip iš kambario išlindo R. ir garsiai pasakė „manęs čia duchu nevadins“. Netrukus atvažiavo policija, greitoji. Jis daugiau į tą koridoriaus galą, kuriame vyko triukšmas, nebuvo nuėjęs.

Liudytoja V. M. parodė, kad įvykio nematė. Išėjo į koridorių, jau kai nukentėjusysis gulėjo ant grindų. Iš karto po įvykio kalbėjo su R.. Jis nebuvo agresyvus. R. sakė, kad „aš ramus, gyniausi, prieš mane šoko su peiliu, tai trenkiau su pufu į galvą“. Ji nematė jokių daiktų prie D. T., tai nematė ir jokio peilio.

Liudytojas A. S. parodė, kad 2024 balandžio 7 d., vakare (duomenys neskelbtini) bute pas D. buvo girtaujama. Tą vakarą, jau prieš vidurnaktį jis prabudo, atsikėlė nueiti į tualetą, kuris yra bendrame koridoriuje. Išėjęs iš kambario, koridoriuje pamatė kaip R. iš trečio aukšto ir D. išbėgo iš (duomenys neskelbtini) D. gyvenamo buto. Pirmas išbėgo D., paskui jį R.. Koridoriuje matė kaip R., nes jis šiek tiek aukštesnis už D., pastarajam trenkė, jam pasirodė, kad ranka į galvos sritį. D. griuvo ant grindų. Pastebėjo, kad R. išsigando, nes D. nejudėjo. Jis arti nebuvo priėjęs, tai kaip, kur buvo sužalotas D., nematė. Girdėjo, kad D. žmona kvietė greitąją pagalbą. Jis nesikišo, buvo tik prabudęs iš miegų, todėl nuėjo į savo butą toliau miegoti. Kitą dieną kaimynai kalbėjo, kad D. buvo praskelta galva ir jis su reanimobiliu buvo išvežtas į ligoninę. Nematė, kad R. D. kirstų pufiku. Smūgis buvo ranka. Jis buvo pusiau blaivus, apsimiegojęs. Be akinių į tolį nemato. Prietema visada būna koridoriuje. Neatskirtų pufiko nuo rankos. Po trenkimo nukentėjusysis dar stovėjo, o po to nugriuvo.

Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. S. parodymų matyti, kad 2024 balandžio 7 d. buvo kambaryje. Kambaryje taip pat buvo D., jo žmona R. ir R.. Jie trise gėrė, siūlė gerti ir jam, bet jis atsisakė, nuėjo miegoti. Nakties metu jį pakėlė policijos pareigūnai. Atsikėlęs pamatė surakintą R.. Vėliau, jau kai policija išvažiavo, R. pradėjo kalbėti, kad lyg D. tą R. pavadino „gaidžiu“ ir prasidėjo muštynės. Po to jau dieną kaimynai kalbėjo, kad R. su foteliuku, kuris stovėjo koridoriuje, trenkė D.. To jis nematė, tik taip kalbėjo kaimynai.

Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, pats kaltinamasis po nusikaltimo padarymo, liudytojo J. A. S. žodžiais, aiškino, kad „manęs dūchu nevadins“. Iš V. M. parodymų matyti, kad pats R. R. pripažino mušęs nukentėjusįjį ir sudavęs jam pufu į galvą. Liudytojos R. K. - T. parodymus patvirtino su ja įvykio vietoje bendravęs policijos pareigūnas K. M., jie užfiksuoti jo kūno kameros įraše. Policijos pareigūnui K. M. aiškinantis aplinkybes, R. R. nurodė: „Jeigu man pasakė gaidys, pisau į galvą, pisau“. Po to šias aplinkybės bandė neigti, nurodė, kad kažkam kitam sudavė, kad nežino, kas koridoriuje guli, bet jam nesudavė. Policijos pareigūnui K. M. aiškinantis įvykio aplinkybes, liudytojas R. M. pasako: „ant jo pasakė „gaidys“, jis pystelėjo į nosį, ne su peiliu“. Pareigūnui parodžius į gulintį, sužalotą D. T.-K. ir paklausus: „šitam įpiso?“ R. M. atsakė: „jo, tam“. Taip pat vaizdo įrašas patvirtina, kaip policijos pareigūnui K. M. liudytoja R. K.-T. atsako: „mušėsi namuose su kojomis, su rankomis, o ant galo išėjo abudu čia į trasą, tas R. paėmė foteliuką tą mažą, kur sėdim ir kelis kartus trenkė, gerai, kad neužmušė, galvojau užmuš, bet nei žodžio, nes jis mane dar pridubasins, aš bijau jo kaip velnio“.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismui nekyla abejonių, kad R. R. bute išgertuvių metu, kilus žodiniam konfliktui, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis D. T.-K. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, o D. T.-K. ir išeinant iš buto į bendro naudojimo koridorių, jis pastūmė ir pargriovė D. T.-K. ant koridoriaus grindinio. Tada paėmė koridoriuje prie buto durų buvusį raudonos spalvos fotelį-pufą, juo sudavė nemažiau kaip du smūgius gulinčiam D. T.-K. į galvos sritį. Dėl šių kaltinamojo veiksmų D. T.-K. buvo padarytas galvos sumušimas, tai yra kaltinamasis nukentėjusiajam padarė: muštinę žaizdą dešinės ausies srityje, kaukolės pamato abipusį daugybinį pleištakaulių lūžimą, kairės pusės kaktikaulio lūžimą, kairio skruostikaulio lanko lūžimą, kairės pusės žandinio ančio, kairės akiduobės lūžimus, nosies pertvaros lūžimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujo išsiliejimą virš kairiojo galvos smegenų dangalo. Šie sužalojimai, konstatuoti specialisto išvadoje, sunkiai sutrikdė D. T.-K. sveikatą.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. V. patvirtino ekspertės Z. M. išvadą. Paaiškino, kad kadangi išorinių sužalojimų aprašyta tik vienas- dešinėj galvos pusėj priešais dešinę ausį, o vyraujantys kaukolės pažeidimai yra kairėj pusėj, tai labiausiai tikėtina, kad galva buvo gniuždoma tarp dviejų šoninių paviršių plokštumų toj pusėj, kur sulaužyta akiduobė, skruostikaulis ir dešinėj pusėj trauminė atrama yra priešais ausį- skruostikaulio lankas. Apie jokias sužalojimo sekas, kai yra vienas kontaktas, negalima kalbėti. Smūgių buvo daugiau, nes galva buvo sutrupinta. Labiau tikėtina, kad rėmėsi galva į atramą, o pridengtu paviršium su mase sudaužyta kairioji galvos pusė. Kairėj galvos pusėj stipriai paveikta akiduobė, skruostikaulio lankas, postūmis iki nosies pertvaros. Jis galvoja apie ašinį jėgos vektoriaus veriantį poveikį. Tai yra stiprūs trauminiai poveikiai ir, greičiausiai, visa tai nutikę, jau gulint atramoje. Greičiausiai, kas yra nutikę, buvo žmogui gulint, padėjus galvą atramoje, kai neveikia raumenų elastinės jėgos, ir įvyko kaukolės traumavimas. Galėjo taip būti, kad gulėjo ant grindų žmogus, vienas paviršius buvo fiksuotas ir buvo trenkta. Pertvaros lūžis, greičiau, atliepia iš kaukolės pamato einančią skeveldrinę lūžio liniją. Skruostikaulis, akiduobė ir pleištakaulio kūnas- visa tai yra nosies pertvaros pamato atramoje. Poslinkį atlieka nubėgusi lūžio linija. Nedaro prielaidos, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant. Griūnant, kai gesini smūgį visa kūno mase, nebūtų kilę jokio išorinio sužalojimo. Nurodė, kad visa, kas nutikę, kas vertinama sunkiu sužalojimu, yra atspindys traumavimo vienmomentiškai traumuojant abiem pusėm.

Tokiu būdu specialisto išvada ir nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas nekelia abejonių. Neabejotinas sužalojimų padarymo mechanizmas santykyje su sužalojimui panaudotu įrankiu - pufu bei radiniais, užfiksuotais įvykio vietos apžiūros metu. Teismo posėdyje duodamas paaiškinimus specialistas J. V. aiškiai pagrindė savo poziciją, kad sužalojimai buvo padaryti būtent daiktu, atitinkančiu įvykio vietoje rasto pufo savybes, patvirtino, kad dalis galvos sužalojimų buvo padaryti būtent smūgiuojant didele jėga, nukentėjusiojo galvai turint plokščią atramą (jam gulint ant grindinio).

Kaltinamasis R. R. veikė suvokdamas savo veiksmų pavojingumą – smūgiavo sunkiu daiktu į galvą, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių siekė, taigi padarydamas nusikalstamą veiką veikė tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos padarinius patvirtina specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis kaltas ir baustinas.

Tokiu būdu laikytina nustatytu, kad Kaltinamieji

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad R. R. padarė vieną sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Praeityje R. R. 12 kartų teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus. Jis baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 157-178), pakaltinamas (1 t., b. l. 179, 180), iki suėmimo dirbo.

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam, kuris jau 12 kartų teistas, dabar teisiamas už vienos sunkios nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, kas rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir nusikalsti, nes anksčiau skirtomis bausmėmis bausmės tikslai jo atžvilgiu nebuvo pasiekti, skirtina griežčiausia BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant didesnį už sankcijoje numatytą minimalų.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 043,16 Eur turtinės žalos atlyginimo už išlaidas, patirtas sumokant už nukentėjusiojo gydymą (1 t., b. l. 78–79).

Byloje aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo R. R. pavojingais, neteisėtais veiksmais – smūgių sudavimu nukentėjusiajam, šiam buvo padarytas galvos sumušimas: kaltinamasis jam padarė muštinę žaizdą dešinės ausies srityje, kaukolės pamato abipusį daugybinį pleištakaulių lūžimą, kairės pusės kaktikaulio lūžimą, kairio skruostikaulio lanko lūžimą, kairės pusės žandinio ančio, kairės akiduobės lūžimus, nosies pertvaros lūžimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujo išsiliejimą virš kairiojo galvos smegenų dangalo. Išlaidos už nukentėjusiojo gydymą pagrįstos byloje esančiais įrodymais, abejonių nekelia, todėl civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant jį visa apimtimi iš kaltinamojo R. R..

Nukentėjusysis D. T.-K. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 189–191). Teismo posėdžio metu sutiko neturtinę žalą sumažinti iki 5 000 eurų. Nurodė, kad kaltinamojo veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, į skubios pagalbos skyrių jis buvo pristatytas komos būsenoje, buvo paguldytas reanimacijos skyriuje. Jam lūžo kaukolės kaulai, dėl ko jautė didelius skausmus, galva buvo sutinusi, negalėjo valgyti. Ir vėliau negalėjo savęs apsitarnauti. Jam išsivystė veido dešinės pusės paralyžius, kas apdarkė jo veidą, jis apkurto dešine ausimi.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nukentėjusysis sutiko mažinti civilinį ieškinį nuo 15 000 eurų iki 5 000 eurų. Tačiau, teismo manymu, nukentėjusysis nesuprato klausimo esmės dėl ieškinio mažinimo. Teismo atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam visą gyvenimą reikės taikytis su kaltinamojo padarytos galvos traumos pasekmėmis, jis turės išlaidų gydymui, vaistams, išlikę pasekmės sveikatai trukdys kasdieniam gyvenimui, todėl jo gyvenimo kokybė dėl to ženkliai pablogėjo.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Akivaizdu, kad sužalojimų gydymas sukėlė nukentėjusiajam nepatogumus, apribojo galimybę bendrauti ir dalyvauti viešame gyvenime. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykius, konflikto aplinkybes.

Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius, įžūlius kaltininko veiksmus, taip pat į kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, darytina išvada, kad nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo priteistina 7 000 eurų suma, kuri būtų adekvati, proporcinga jo patirtiems išgyvenimams.

Dėl proceso išlaidų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis numato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš 2025 m. gegužės 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus (toliau – ir VGTPT) pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad R. R. antrinę teisinę pagalbą teikusios advokatės S. K. VGTPT išlaidos sudaro 1 062,50 Eur.

Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas, todėl gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė kaltinamąjį ginti advokatę S. K.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis buvo suimtas, nuosprendžiu jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat iš jo buvo priteistas civilinis ieškinys, todėl valstybės turėtos išlaidos kaltinamojo advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo nepriteistinos.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą D. T.-K. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Advokatė A. F. teikė antrinę teisinę pagalbą D. T.-K., valstybės išlaidos sudaro 360,42 Eur (2 t., b. l. 184) ir 637,50 Eur (3 t., b. l. 61–64), iš viso 727,92 Eur. Šios valstybės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnis) ir priteistinos iš kaltinamojo.

Kiti klausimai

Kaltinamajam R. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2024 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas daiktas - pufas (1 t., b. l. 24–36), sunaikintinas;

- 2024 m. balandžio 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti R. R. drabužiai: raudonos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliai „Puma“', mėlynos spalvos džinsinio tipo kelnės, rudos spalvos pora batų (1 t., b. l. 87–89), grąžintini R. R.;

- 2024 m. balandžio 8 d. daiktų pateikimo protokolu paimti nukentėjusiojo D. T.-K. drabužiai: medikų perkirptos kelnės, kojinės, medikų perkirpti apatiniai, sunaikintini; batai, apyrankė – grąžintini D. T.-K. (1 t., b. l. 90–92);

- voke prie bylos viršelio esantys kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso medžiaga, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 4 (keturis) metus laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę R. R. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 8 d.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. R. 1 043,16 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt tris eurus 16 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. T.-K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir iš R. R. nukentėjusiajam D. T.-K. priteisti 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamojo gynybą iš R. R. nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl nukentėjusiojo atstovavimo pripažinti proceso išlaidomis ir iš R. R. priteisti 727,92 Eur (septynių šimtų dvidešimt septynių eurų 92 ct) sumą už nukentėjusiojo atstovavimą.

Kardomąją priemonę –suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, praėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2024 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą pufą sunaikinti;

- 2024 m. balandžio 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtus R. R. drabužius: raudonos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius „Puma“', mėlynos spalvos džinsinio tipo kelnės, rudos spalvos porą batų grąžintini R. R.;

- 2024 m. balandžio 8 d. daiktų pateikimo protokolu paimtus nukentėjusiojo D. T.-K. drabužius: medikų perkirptas kelnes, kojines, medikų perkirpti apatinius, sunaikinti; batus, apyrankę – grąžinti D. T.-K.;

- voke prie bylos viršelio esančius kompaktinius diskus su vaizdo ir garso medžiaga, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius