Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui D. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas D. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovo atstovas į 2017 m. vasario 15 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai. 2017 m. vasario 6 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai. Iki posėdžio pradžios prašymų iš atsakovo gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis numato, kad kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškiniu prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, atsakovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog 2015 m. rugsėjo 1 d. tarp ieškovo ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra atsakovas, buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. BPV2015-09/001 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5000 EUR kreditą 6 mėn. terminui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo laiku grąžinti ieškovui jo suteiktą kreditą ir sumokėti 520 EUR palūkanų (e. b. l. 29). Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovas 2016 m. sausio 5 d. vienašališkai nutraukė Sutartį ir kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo (e. b. l. 12). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu už akių patenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 789,38 EUR skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 471,00 EUR bylinėjimosi išlaidas. Minėto sprendimo už akių pagrindu ieškovui buvo išduotas vykdomasis raštas (e. b. l. 35-36), kurį antstolis 2016 m. spalio 11 d. grąžino ieškovui kartu su išieškojimo negalimumo aktu (e. b. l. 34). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla (e. b. l. 55-56). Atsakovas nuo 2012-01-10 užėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas (e. b. l. 9-11).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ( CK 2.82 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnis). Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Pažymėtina, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra.

CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, teikia pagrindą konstatuoti, kad įmonės vadovo veiksmai turi užtikrinti, jog įmonei ir jos kreditoriams nebūtų padaryta žalos (nuostolių). Žala, kaip viena iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis), gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikšti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma. Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Ieškovas padarytą žalą grindžia aplinkybe, kad atsakovas įmonės UAB „4Gun“ vardu paskolos sutartį su ieškovu sudarė esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai, todėl atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne didinti įmonės skolą. Tokiu būdu teigė, kad jau ikisutartinių santykių sudarymo atsakovo vadovaujamai įmonei grėsė nemokumas. Antstolio pateiktas išieškojimo negalimumo aktas patvirtina, jog atsakovo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokio turto, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą pagal ieškovui priteistą skolą. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi konstatavo, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo sunki nuo 2012 m., dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo nutartimi buvo pripažinta nemoki. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarydamas paskolos sutartį su ieškovu buvo mokus ar galėjo pagrįstai tikėtis, jog ateityje įmonės finansinė padėtis pagerės ir jis galės grąžinti ieškovui suteiktą paskolą (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu teismas sprendžia, kad atsakovas, turėdamas pareigą elgtis rūpestingai, apdairiai ir protingai, esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai nesikreipė pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o didindamas ir taip turimus įsiskolinimus kitiems kreditoriams kreipėsi į ieškovo dėl kredito suteikimo.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir 2015 m. rugsėjo 1 d. įmonės vardu su ieškovu sudarydamas paskolos sutartį Nr. BPV2015-09/001, atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovui ir jo vadovaujamai įmonei buvo padaryta žala. Ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų iš viso patyrė 5332,82 EUR žalą, kurią sudaro 4 789,38 EUR skola ir 471,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, priteistų pagal 2016 m. vasario 24 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5756-534/2016, bei 72,44 EUR ieškovo patirtų būtinųjų vykdymo išlaidų. Kadangi atsakovas, kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas už disponavimą įmonės piniginėmis lėšomis, jam kyla pareiga atlyginti susidariusią žalą. Tokiu būdu ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 5332,82 EUR žala.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 120 EUR žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. J., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“, į. k.: (duomenys neskelbtini), naudai 5332,82 EUR (penkių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt dviejų eurų 82 euro centų) žalą ir 120 EUR (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.