Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, dalyvaujant ieškovei D. J. ir atsakovui J. V., išvadą duodančios institucijos Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Veržukauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal D. J. ieškinį atsakovui V. Š. dėl dukros tėvystės nuginčijimo ir atsakovui J. V. dėl dukros tėvystės nustatymo bei dėl dukros pavardės pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui ieškovė paaiškino, kad su V. Š. susituokė (duomenys neskelbtini), atsakovui atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Nors buvo susituokę, kartu su sutuoktiniu ieškovė negyveno ir intymių santykių su juo nepalaikė, o nuo 2008 m. gruodžio pabaigos apskritai nebebendravo. 2009 m. ieškovė susipažino ir pradėjo artimai bendrauti su atsakovu J. V., tačiau santuokos su juo nesudarė, nes tebebuvo santuokoje su bausmę pataisos namuose atliekančiu V. Š.. Ieškovės ir atsakovo V. Š. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės ir atsakovo J. V. dukra A. Š., kurios tėvu buvo įrašytas V. Š.. Kadangi intymių santykių su kitais vyrais neturėjo, ieškovė be ekspertizės yra įsitikinusi, jog mergaitės tėvas yra atsakovas J. V., o atsakovas V. Š. mergaitės tėvu buvo įrašytas tik todėl, kad dukros gimimo metu nebuvo praėję trys šimtai dienų po santuokos su juo nutraukimo.

Atsakovas V. Š. įstatymo reikalavimus atitinkančio atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors teismo procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai (b.l. 26, 27). Atsakovo poziciją dėl ieškinio aiški iš 2010-12-10 atsakovo rašyto prašymo, kuriame nurodoma, kad V. Š. „nesutink[a] duoti tėvystės A. Š. gimusiai 2010-07-08, kadangi jinai nėra [jo] dukra“ (b.l. 11). Analogiškai teigiama teismui posėdžio metu atsiųstame elektroniniame laiške (b.l. 44). V. Š. telefonu informavo, kad į teismo posėdį atvykti negali, nes yra išvykęs į Angliją. Su ieškiniu sutinka, nes nėra A. Š. tėvas, tik žino, kad jos tėvas yra J. V..

Atsakovas J. V., ieškinio reikalavimus dėl V. Š. tėvystės nuginčijimo ir jo (J. V.) tėvystės A. Š. nustatymo pripažino, tik reikalavo, kad mergaitei būtų suteikta jo pavardė. Atsakovas teismui paaiškino, kad su ieškove susipažino 2009 m. vasarį, o nuo kovo pradėjo gyventi kartu. Neabejoja, kad yra A. Š. tėvas. Mergaitės tėvu nebuvo įrašytas, nes jai gimus dar nebuvo suėjęs nustatytas laikas po atsakovės skyrybų. Atsakovas taip pat nurodė, kad norėtų bendrauti su dukra, tačiau motina tai draudžia. Dėl išlaikymo dydžio paaiškino, kad gauną minimalaus dydžio darbo užmokestį, todėl išlaikymui galėtų skirti po 350,00 Lt kas mėnesį.

Išvadą duodančios institucijos atstovė nurodė, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvą, todėl asmens, kuris nėra ir negali juo būti, tėvystė turi būti nuginčyta ir nustatyta tikroji tėvystė. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius sutinka su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo. Paaiškino, kad ieškovės šeimos materialinė padėtis yra sunki: ieškovė nedirba, viena augina keturis nepilnamečius vaikus, iš kurių viena dukra yra neįgali. Mano, kad iš atsakovo J. V. dukros išlaikymui turėtų būti priteista bent po 350,00 Lt kas mėnesį. Dėl vaiko pavardės laikosi pozicijos, kad galėtų būti suteikta motinos pavardė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaip matyti iš ištuokos liudijimo (duomenys neskelbtini), D. J. ir V. Š. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Dešimtą dieną po D. J. ir V. Š. santuokos nutraukimo, (duomenys neskelbtini) ieškovei D. J. gimė dukra A. Š.. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusios A. Š., tėvu gimimo metrikų knygoje įrašytas V. Š., o motina – D. J. (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 7). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuomet, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Taigi V. Š. įrašymas gimimo metrikose A. Š. tėvu buvo teisiškai pagrįstas.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra praleistas, nes apie ginčijamą gimimo metrikų įrašą ieškovė sužinojo (duomenys neskelbtini), kai Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius išdavė A. Š. gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini). Tačiau šis terminas nėra naikinamasis, todėl laikantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo atnaujintinas vaiko interesais.

Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Nagrinėjamu atveju vaikas gimė tepraėjus dešimčiai dienų po santuokos pabaigos, tačiau tai nėra kliūtis nuginčyti tėvystę šioje byloje, nes atsižvelgiant į aplinkybes, nustatytas iš ieškovės ir atsakovo J. V. paaiškinimų šioje byloje, o taip pat turint omenyje atsakovo V. Š. poziciją, darytina išvada, kad būtent atsakovas J. V. yra biologinis A. Š. tėvas. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principas įpareigoja teismą sprendžiant bylas dėl šeimos santykių, taigi ir bylas dėl tėvystės nuginčijimo, pirmiausia įvertinti priimamą sprendimą vaiko teisių ir interesų saugos požiūriu. Paprastai nuginčijant tėvystę iškylantis pavojus, kad tuo pačiu bus pažeista CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus, šioje byloje neegzistuoja, nes teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys atsisakė ekspertizės, ir vadovaudamasis CK 3.146 straipsnio 1 dalies prasme, iškart nustato tėvystę, remdamasis atsakovo J. V. pripažinimu ir nustatytomis aplinkybėmis: ieškovės ir J. V. gyvenimas kartu iki dukros gimimo, V. Š. izoliacija (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš kurių jis paleistas tik (duomenys neskelbtini) (b.l. 36).

Nuginčijus atsakovo V. Š. tėvystę ieškovės D. J. (duomenys neskelbtini) gimusiai dukrai, o tarp ieškovės ir mergaitės tėvo – atsakovo J. V. esant ginčui dėl jų dukros pavardės, jos pakeitimo klausimas išspręstinas šioje byloje. Ieškovė ir atsakovas J. V. – kiekvienas reikalauja suteikti dukrai savo pavardę. Vaiko pavardės keitimą tėvystės nuginčijimo ir nustatymo atvejais reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr.1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 53 punktas, pagal kurį registruojant tėvystės nuginčijimą, vaiko pavardė nurodoma remiantis teismo sprendimu arba įrašoma pavardė vaiko motinos, kurios duomenys nėra nuginčyti teismo sprendimu, o registruojant tėvystės nustatymą, paliekama vaiko turima pavardė arba bendru vaiko tėvų sutarimu jam suteikiama tėvo ar motinos pavardė. Taigi, nuginčijus ieškovės dukros tėvystę, mergaitei suteiktina motinos pavardė. Nesant tėvų sutarimo dėl pavardės, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės dukra nuo pat gimimo gyvena ir lieka toliau gyventi su mama, o su tėvu bendravo tik epizodiškai, todėl pakankamai artimo emocinio ryšio tarp jų nėra, pats atsakovas teigia, kad dukra jo jau nebepažįsta, be to, tikslinga, kad vaikas turėtų pavardę to iš tėvų, su kuriuo gyvena, vadovaujantis CK 3.173 straipsnio 1 dalies nuostatomis nustatytina, kad mergaitei po tėvystės nuginčijimo suteikiama motinos pavardė, kuri paliekama ir nustačius tėvystę.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 387 straipsnio 5 dalį byloje dėl tėvystės nustatymo ieškovas gali pareikšti ir reikalavimą dėl vaiko išlaikymo, todėl teismo posėdyje ieškovės suformuluotas reikalavimas dėl išlaikymo dukrai priteisimo nagrinėtinas šioje byloje. Be to, CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Lietuvos Respublikos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė. CK 3.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme, o CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. CK 3.192 straipsnyje nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikiant išlaikymą proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Taigi pareiga išlaikyti dukrą iki jos pilnametystės tenka tiek ieškovei – mergaitės motinai, tiek ir atsakovui – mergaitės tėvui J. V..

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Iš teismo suformuotos VSDFV pažymos matyti, kad atsakovas J. V. gauna 800,00 Lt per mėnesį, t.y. minimalaus dydžio darbo užmokestį (b.l. 39). Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė teismo posėdyje pateikė duomenis, kad penkių asmenų D. J. šeimos pajamas sudaro 1110,00 Lt socialinė pašalpa, 253,00 Lt išmokos vaikams, 1026,00 Lt išmoka neįgaliai dukrai ir 585,00 Lt iš vaikų išlaikymo fondo. Taigi, iš atsakovo priteisus dukros išlaikymui po 350,00 Lt kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki išlaikytinės pilnametystės, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų pajamoms principas nebus pažeistas. Kartu šalims išaiškintina, kad pagal CK 3.201 straipsnį, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Tarp ieškovės ir atsakovo J. V. nėra sutarimo dėl bendravimo su jų dukra. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad dukra jo nebepažįsta, nes jos motina D. J. neleidžia jiems bendrauti, o jis norėtų turėti galimybę susitikti su dukra bent savaitgaliais. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Motina, pas kurią gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas, gyvenantis su vaiku skyrium, lygiai kaip ir motina turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol tėvo bendravimas su dukra buvo minimalus, atsakovas gyvena atskirai nuo dukros ir jos motinos, išlaikymo dukrai iki šiol neteikė, pradžiai tėvui sudarytina galimybė bendrauti su dukra jos motinos namuose keturias valandas kiekvienos porinės metų savaitės šeštadieniais, jei patys tėvai nesusitars dėl kitokios vietos, trukmės, laiko ir periodiškumo. Atsiradus artimesniems tėvo ir dukros ryšiams šalys galės pačios nuspręsti dėl kitokios tėvo bendravimo su dukra tvarkos, o jei susitarti nepavyks – galės kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.

Reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šioje byloje nebuvo pareikštas, tačiau yra tiesiogiai susijęs su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, juoba, kad motina ir tėvas nesutaria dėl bendravimo su dukra tvarkos, todėl įvertindamas aukščiau aptartas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi teismas nusprendžia ir dėl ieškovės bei atsakovo J. V. dukros gyvenamosios vietos, nustatydamas ją su ieškovės gyvenamojoje vietoje.

Ieškovės mokėtinas žyminis mokestis, kurio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį valstybei priteistinas iš atsakovo V. Š. už patenkintą ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo (100,00 Lt), o iš atsakovo J. V. – už patenkintą ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (100,00 Lt) bei už išlaikymo dukrai priteisimą (126,00 Lt). Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas teismo patirtos 39,00 Lt pašto išlaidos (b.l. 1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.3 str. 1 d., 3.137 str. 2 d., 3.140 str. 2 d., 3.146 str. 2 d., 3.149 str. 1 d., 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d., 3.156 str., 3.161 str. 2 d., 3.170 str., 3.173 str. 1 d., 3.192 str., bei CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 82 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., 376 str. 3 d., 387 str. 5 d., 389 str., 392 str., 395 str. teismas

nusprendžia:

Atnaujinti ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo padavimo terminą ir ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra 2010-07-08 gimusios A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas ir išregistruoti jo tėvystę, panaikinant Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygos (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie V. Š., kaip A. Š. tėvą.

Pakeisti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę iš „Š.“ į „J.“ ir nustatyti, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas yra J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki pilnametystės nustatyti jos motinos D. J., (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnametės (duomenys neskelbtini) gimusios dukros A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-03-26 iki išlaikytinės pilnametystės, nustatant, kad dukros išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jos motina D. J., (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti ieškovę D. J., (duomenys neskelbtini), sudaryti atsakovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąlygas bendrauti su judviejų dukra A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje po keturias valandas kiekvienos porinės metų savaitės šeštadieniais, jei patys tėvai nesusitars dėl kitokios vietos, trukmės, laiko ir periodiškumo.

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) žyminį mokestį ir 19,50 Lt (devyniolika litų 50 ct) pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 226,00 Lt (dviejų šimtų dvidešimt šešių litų 00 ct) žyminį mokestį ir 19,50 Lt (devyniolika litų 50 ct) pašto išlaidų valstybei.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.