Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant J. F., vertėjaujant L. J., dalyvaujant ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei H. M., atsakovei V. S., trečiojo asmens VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro atstovei J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. S., tretysis asmuo - VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras, dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo nepilnamečiam vaikui, rūpintojo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametis J. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės V. S. sūnus (b.l. 4-5). 2005-01-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo neterminuotai apribota atsakovės, kaip motinos valdžia jos dukters K. S. atžvilgiu (b.l. 7-8). Iš ieškovo atstovės paaiškinimų, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 1997-08-12, 1998-10-15, 2000-06-28, 1998-05-06 aktų dėl materialinių buities sąlygų matyti, kad atsakovė nesirūpino vaikais K. S. ir J. S., girtuokliavo, vaikai būdavo alkani, name trūksta drabužių, materialinė šeimos padėtis labai bloga, namie nešvaru, pagalbinio ūkio nelaiko (b.l. 9-12). 2007-05-28 Pakartotiniame šeimos aplankymo akte nurodyta, kad atsakovė su sūnumi J. S. ir sugyventiniu gyvena name dar su keliomis šeimomis, nedirba, gyvena iš pagalbinio ūkio, atsakovė nei karto nebuvo aplankiusi dukters vaikų namuose, piktnaudžiauja alkoholiu, gyvenimo sąlygos patenkinamos (b.l. 13). 2008-02-14 pakartotinio šeimos aplankymo akte konstatuota, kad atsakovės šeimoje didelių pokyčių neįvyko, sugyventiniai ilgą laiką bedarbiai ir darbo biržoje neregistruoti (b.l. 14). Matyti, kad atsakovės šeimai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Medininkų seniūnijoje buvo teikiamos socialinės paslaugos, siekiant padėti šeimai palaikyti ir atstatyti savarankiškumą, skatinti nepiktnaudžiauti alkoholiu (b.l. 15-17, 21-22). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Medininkų seniūnijos 2010-01-04, 2010-07-21, 2010-08-04, 2010-08-16 Moralinių-buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktuose nustatyta, kad atsakovė su sugyventiniu piktnaudžiauja alkoholiu ir dažnai tarpusavyje konfliktuoja, nesirūpina vaiku J. S., jam nesudaromos sąlygos ruošti namų darbus, ugdytis, per visą socialinio darbo su šeima laikotarpį nėra pasiekta matomų pozityvių rezultatų, motina ir jos sugyventinis nenori keistis, todėl siūlyta laikinai apriboti jos motinos teises vaiko atžvilgiu (b.l. 23-28).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-08-23 įsakymu Nr. A27-1665 nepilnamečiui J. S., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), rūpintoju paskirtas VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras, kuriame nustatyta jo gyvenamoji vieta, 2010-08-23 vaikas apgyvendintas VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre (b.l. 32-33). Iš medicininių dokumentų matyti, kad vaikas į globos namus pateko su svorio trūkumu, turėdamas difuzinę strumą, psichomotorinio vystimosi sutrikimą (b.l. 34). Matyti, kad po laikinosios rūpybos paskyrimo atsakovei buvo sudarytas individualus pagalbos šeimai planas, siekiant padėti atsakovei grąžinti sūnų į šeimą, tačiau per socialinio darbo su šeima laikotarpį padėtis šeimoje nepasikeitė, motina neparodė noro gerinti gyvenimo, kad grąžintų vaiką į šeimą (b.l. 39, 44-46), pagrindinės problemos – nedarbas, piktnaudžiavimas alkoholiu, nesugebėjimas rūpintis nepilnamečiu vaikus ir suteikti jam sveikas, saugias ir tinkamas gyvenimo, vystimosi bei mokymosi sąlygas, išlikusios.

Kaip paaiškino trečiojo asmens atstovė ir kaip matyti iš 2011-03-29 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto, kad J. S. centre geriau negu namuose, jis turi daug draugų, jį visi myli ir gerbia, jis noriai bendrauja ne tik su vaikais, bet ir su suaugusiais, yra aktyvus, centre jaučiasi saugus, jam ten patinka (b.l. 47). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus 2011-04-01 vaiko rūpybos plane nurodoma, kad vaiko gyvenimas centre labai pasikeitė, jis tapo ramesnis, saugesnis, o atsakovė visiškai nepakeitė gyvenimo sąlygų, faktiškai motinos ryšys su sūnumi visiškai nutrūko (b.l. 48-49).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Medininkų seniūnijos 2011-07-18 moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodyta, kad motina neparodė jokios iniciatyvos pakeisti savo gyvenimo būdą dėl sūnaus grąžinimo į šeimą, nei karto nepasidomėjo jo gyvenimu centre, nepalankė, padaryta išvada kad atsakovei nerūpi sūnaus gyvenimas, ji tenkina tik savo poreikius (b.l. 57-58). Teismo posėdžio metu atsakovė V. S. paaiškino, kad iš tikrųjų per visą sūnaus buvimo centre laiką nebuvo jam niekada skambinusi, niekada nebuvo nuvykusi sūnaus aplankyti, neišreiškė noro paimti vaiką savaitgaliams, atostogoms ir nesiėmė kitų veiksmų sugrąžinti nepilnametį sūnų į šeimą.

Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis J. S. parodė, kad abu jo tėvai – atsakovė V. S. ir jos sugyventinis, kuris buvo biologinis J. S. tėvas, labai stipriai gerdavo, vaikas negalėjo ramiai atlikti namų darbus, namuose nebuvo ramybės. Nepilnametis parodė, kad būdamas globos įstaigoje, pats skambina motinai, tačiau abejoja, ar ji galėtų pasikeisti, motina nenori jo lankyti, jis norėtų ir toliau gyventi VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, kur jaučiausi geriau, nei gyvendamas atsakovės šeimoje.

Kaip matyti iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovės šeimoje po vaiko paėmimo situacija iš esmės nepasikeitė, gyvenimo sąlygos tebėra blogos, atsakovė ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, nedirba (b.l. 71), darbo biržoje neregistruota, o svarbiausia – nesiima jokių veiksmų atkurti ryšį su nepilnamečiu vaiku ir grąžinti jį į savo šeimą, t.y. ir iš esmės nededa jokių pastangų pakeisti esamą situaciją. Surinkti byloje rašytiniai įrodymai bei pačios atsakovės paaiškinimai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė faktiškai yra nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko, šiuo metu esančio VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, priežiūros, vaiku nesidomi, prie jo išlaikymo neprisideda, jo neaplankė, neišreiškė aiškaus noro jį pasiimti, nedėjo jokių realių pastangų, kad galėtų užtikrinti savo vaikui tinkamą priežiūrą ir sudaryti galimybę jam tinkamai vystytis saugioje bei sveikoje šeimoje. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė dėtų kokias nors pastangas vaiką grąžinti į šeimą bei kurie leistų tikėtis, kad ateityje situacija galėtų pasikeisti teigiama linkme. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti, kad atsakovė savo kaip motinos pareigos vaikui nevykdo, šiais veiksmais yra daroma žala jos nepilnamečiam vaikui, todėl atsiranda pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl atsakovės motinos valdžios apribojimo jos vaiko J. S. atžvilgiu, nustatant, kad sustabdomos atsakovės asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, paliekant atsakovei teisę matytis su vaiku (LR CK 3.180 str.).

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. LR CK 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamu buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios ribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų.

Vadovaujantis LR CK 3.180 str. laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Nagrinėjamu atveju teismas, kompleksiškai įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga apriboti atsakovės valdžią vaiko atžvilgiu ne laikinai, o neterminuotai. Tėvų valdžia paprastai ribojama laikinai, jei bylos medžiaga patvirtina esant didelę tikimybę, kad tėvai pakeis savo elgesį ir bus galima grąžinti jiems vaiką. Jeigu prašoma riboti tėvų valdžią dėl alkoholizmo ar narkomanijos, tačiau byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad tėvai gydosi ir yra didelė tikimybė, jog jie įveiks savo alkoholinę ir narkotinę priklausomybę, taikytinas laikinas tėvų valdžios ribojimas, kaip prevencinė priemonė, skatinanti tėvus iš esmės keisti gyvenimo būdą, ir tuo pačiu reikalaujanti, kad vaiko teisių apsaugos institucija kontroliuotų tėvų elgesį. Nagrinėjamu atveju teismo byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui įžvelgti realią tikimybę, kad atsakovė V. S. pakeis savo ydingą gyvenimo būdą bei požiūrį į vaiko auklėjimą, priežiūrą, savo pareigų vaikų atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis vaiku rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas, sveikas ir teigiamas sąlygas sūnui augti bei vystytis. Tai, kad vaiku nebuvo tinkamai rūpinamasi, kad buvo sistemiškai vartojamas alkoholis, pakankamai ilgas laiko tarpas nuo vaiko paėmimo iš atsakovės šeimos, per kurį situacija joje iš esmės nepasikeitė teigiama linkme, atsakovės pasyvumas ir abejingumas vaiko atžvilgiu, jo nelankant, nesidomint, aktyviai nedalyvaujant jo gyvenime, jokių pateisinamų priežasčių tam nebuvimas, sudaro pagrindą teismo išvadai, kad atsakovė savo elgesiu padarė ir daro ypatingą žalą sūnaus vystimuisi, vengė ir vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką, nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, kas sudaro pagrindą taikyt atsakovei neterminuotą motinos valdžios apribojimą. Tik galutinai išnykus neterminuoto atsakovės valdžios apribojimo nepilnamečio sūnų atžvilgiu taikymo pagrindams, atsakovei iš esmės pakeitus savo elgesį, ji, vadovaujantis LR CK 3.181 str. 2 d. 3.182 str. 3 d., galėtų kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo.

Apribojus motinos valdžią, LR CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str. 2 d., 3.257 str. pagrindu nepilnamečiam J. S. skirtina nuolatinė rūpyba. Atsižvelgiant į LR CK 3.246 str., į ieškovo nuomonę, trečiojo asmens išreikštą pageidavimą ir sutikimą būti vaikų rūpintoju, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-08-20 sprendimą (b.l. 31), taip pat į paties nepilnamečio J. S. nuomonę, jo nuolatiniu rūpintoju paskiriamas VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras, kuris iš esmės nuo 2010-08-23, kai vaikas buvo paimtas iš atsakovės, rūpinasi vaiku, šiame centre vaikas gyvena. Jokių neigiamų duomenų apie trečiąjį asmenį bei abejonių jo tinkamumu būti nepilnamečio vaiko nuolatiniu rūpintoju teismas neturi. Nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatoma kartu su rūpintoju jo buveinės vietoje (LR CK 3.183 str. 4 d., 3.265 str. 1 p.).

Apribojus atsakovės motinos valdžią, atsakovei išlieka pareiga teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, kurio dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str., 3.198 str.). Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 300 Lt vaiko išlaikymui, ir nors ši suma yra mažesnė už Lietuvos teismų praktikoje nurodomą, kaip orientacinę, periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteistiną išlaikymo sumą, ir atsakovės turtinė padėtis iš esmės yra sunki daugiau dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, priklausančių nuo pačios atsakovės, tačiau nagrinėjamu atveju šioje byloje nustatytos aplinkybės verčia priteisti iš atsakovės mažesnę išlaikymo vaikui sumą, kadangi atsakovė ilgą laiką neturėjo jokio asmens dokumento, nedirba, nėra net registruota darbo biržoje, gyvena iš atsitiktinių darbų, jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto iš esmės neturi (b.l. 71-73). Įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei vadovaudamasis LR CK 3.192 str., teismas priteisia iš atsakovės po 200 Lt mėnesinių periodinių išmokų sūnaus išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, šių lėšų tvarkytoju paskiriant vaiko nuolatinį rūpintoją.

Nors patenkinus ieškinį, iš atsakovės turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į jau aukščiau nurodytas aplinkybes dėl atsakovės sunkios turtinės padėties, į tai, kad ji privalo materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, į prioritetinės vaikų teisių gynybos principą, teisingumo, sąžiningumo imperatyvus, sprendžia, jog atsakovė turėtų būti atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, jas kompensuojant valstybės lėšomis (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. S., tretysis asmuo - VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras, tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovės V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus J. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Skirti nepilnamečiam J. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą ir jo rūpintoju paskirti VšĮ Vaikų ir paauglių socialinį centrą (kodas – 3000594171, buveinė – Švenčionių g. 18a, Nemenčinės m., Vilniaus r.).

Nustatyti nepilnamečio J. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą rūpintojo buveinėje VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre (buveinė - Švenčionių g. 18a, Nemenčinės m., Vilniaus r.).

Priteisti iš atsakovės V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus J. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Lt (du šimtus litų) periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2011-07-25 iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio J. S. lėšų tvarkytoju paskirti VšĮ Vaikų ir paauglių socialinį centrą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.