Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Justinai Kavaliauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei, gynėjui advokatui Jonui Pliugžmai, vertėjui Audriui Krušnai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., teistas: 1) 2013-11-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 182 str. 1 d., 300 str. 2 d. - 90 parų arešto; 2) 2013-12-11 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės apribojimu 2 m. 3) 2013-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d.- 2 metai laisvės apribojimo; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-30 nutartimi A. B. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis, melagingai pažadėjęs N. F. įgyti vairuotojo pažymėjimą, neketindamas to daryti, siekdamas apgaule savo naudai įgyti iš N. F. pinigines lėšas, 2013 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu metu ir laiku, Vilniaus r., Purnuškių km. sankryžoje paėmė iš N. F. 500 litų, nurodydamas, kad neva pinigus perduos asmenims, kurie tvarkys reikalus, susijusius su teisių įgijimu, po ko 2013 m. rugsėjo mėnesio viduryje, tiksliau nenustatytu metu ir laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje, Kareivių g. 14, Vilniuje, ir 2013 m. spalio mėnesį, tiksliau nenustatytu metu ir laiku, prie „Lukoil“ degalinės, Antakalnio g. 128, Vilniuje, paėmė dar 700 litų, tačiau savo pažado neketino vykdyti, vairuotojo pažymėjimo negavo, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo 1300 litų.

Be to, A. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis, melagingai pažadėjęs nukentėjusiajam V. V. atgauti prarastą vairuotojo pažymėjimą, neketindamas to daryti, o tik sekdamas apgaule savo naudai įgyti iš V. V. pinigines lėšas, 2013 m. rugsėjo mėnesio viduryje, tiksliau nenustatytą dieną, apie 13.00 val. prie „Lukoil“ degalinės, Antakalnio g.128, Vilniuje, paėmė iš nukentėjusiojo V. V. 1400 litų, nurodydamas, kad neva pinigus perduos asmenims, kurie tvarkys reikalus, susijusius su teisių atgavimu, po ko 2013 m. rugsėjo 20 d., tiksliau nenustatytu laiku, prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Birželio 23-iosios g.10, Vilniuje, paėmė iš V. V. dar 900 litų, o 2013 m. rugsėjo 27 d. apie 12.00 val. prie VĮ Registrų centro, Lvovo g. 25, esančio – dar 100 litų, tačiau savo pažado neketino vykdyti, vairuotojo pažymėjimo negavo, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai O. V. priklausančius 2400 litų.

A. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad buvo davęs savo telefono numerį, kuriuo paskambino, susitarė susitikti. Jis turėjo padėti atgauti teises, prarastas už girtuokliavimą. Jam skambino Nikolajus. Jie susitikome prie degalinės Antakalnyje. Jam ridė kažkokį popierių, nutarimą. Jis pasakė, kad pinigus duotų iš karto. Daugiau detalių neatsimena. Blogai pasielgė, nes paėmė pinigus, iš viso 2700 Lt. Tokią sumą sutinka atlyginti nukentėjusiajai.

Nukentėjusioji O. V. teisme parodė, kad atėjęs jos sūnus N. F. pasakė, kad yra žmogus, kuris gali padėti dėl Regitros pažymėjimo, nes sūnus niekaip negalėjo išlaikyti teorijos egzamino. Sūnui pažįstamas pasakė, kad A. gali padėti. Sūnus prašė padėti jam su pinigais. Ji davė 500 Lt vieną kartą. Tada sūnus sakė, kad jam reikia dar pinigų ir kitą kartą paėmė vėl 500 Lt. Paskutinį kartą ji nežino, kiek sūnus davė. Trečią kartą sūnus davė iš savų pinigų. Po to A. skambino jos vyras, kuris buvo praradęs teises. Šie susitarė susitikti prie „Lukoil“, Antakalnyje. Vyras padavė A. 1400 Lt. Ji buvo kaime, kai paskambino vyras ir pasakė, kad reikia dar 900 Lt. Ji davė dar 900 Lt. Vėliau sakė duoti 100 Lt, nes reikėjo kažkokią pažymą užsakyti. Ji davė paskutinius 100 Lt. Po to skambino A., šis nekėlė ragelio. Iš vyro bendrai buvo paimta 1400+900+100, iš viso 2400 Lt. Iš jos sūnaus iš viso 1300 Lt arba 1200 Lt, tiksliai nepamena.

Nukentėjusysis V. V. teisme parodė, kad Apie A. sužinojau iš posūnio N. F.. Šis pasakė, kad A. gali padėti susigrąžinti teises, todėl su šiuo susitiko. Perdavė jam pirmą sumą 1400 Lt, po savaitės 900 Lt, po to 100 Lt. Antrą kartą susitiko benzino kolonėlėj. Šis pasakė, kad reikia nuvykti į policiją, kad reikia paimti pažymą apie nuobaudas. Užsakęs pažymą jis A. užmokėjo 900 Lt. Po savaitės važiavo atsiimti pažymos ir tada davė 100 Lt. Daugiau A. nematė.

Liudytojas N. F. teisme parodė, kad per pažįstamą susipažino su A. Jam pasakė, kad A. galėtų padėti dėl teisių. Jis susitiko su B. Šis pasakė, kad mokykloje turi pažįstamų, pasakė sumą. Jie buvo susitikę 3 kartus. Jis davė du kartus po 500 Lt ir paskutini kartą 200 Lt. Tiksliai visų aplinkybių dėl pinigų davimo jis neatsimena. Pirmą kartą davė 500 Lt, antrą kartą 300-400 Lt, o trečią kartą tiksliai nepamena kiek. Žino tik, kad bendra suma 1200 Lt.

Iš O. V. rašyto 2014-01-09 protokolo – pareiškimo matyti, kad 2013 m. spalio mėnesį apgaulės būdu už neva suteikiamą paslaugą A. B. išviliojo 3300 Lt (b. l. 3).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. V. atpažino A. B. kaip asmenį, kuriam perdavė pinigus už vairuotojo pažymėjimo atgavimą (b. l. 15-16).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad N. F. atpažino A. B. kaip asmenį, kuriam perdavė pinigus už vairuotojo pažymėjimo įgijimą (b. l. 20-21).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad A. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – pinigines lėšas. Tokią tiesą byloje patvirtina kaltinamojo A. B. parodymai, kuriais jis pripažino gavęs pinigus už tai, ką žadėjo padaryti, tačiau tam neturėjo galimybės. Nukentėjusieji ir liudytojas N. F. parodė, kad už pažadus, kurių kaltinamasis neįvykdė, A. B. sumokėjo iš viso 3600 litų. Netikėti šiais tarpusavyje atitinkančiais apklaustų asmenų parodymais teismas neturi pagrindo. Įvertinus tarpusavyje atitinkančius duomenis teismas tikslina padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir mažina N. F. perduotų kaltinamajam pinigų sumą iki 1200 Lt.

A. B. veiksmai įvertinus jo kaltės formą, t. y. tiesioginę tyčią, sukeltas pasekmes ir apgaulės būdu užvaldyto svetimo turto vertę, teisingai kvalifikuoti kaip realių nusikalstamų veikų sutaptis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. A. B. melagingai pažadėdamas nukentėjusiesiems veiksmus, kurių neatliko, taip apgaule įtakojo nukentėjusiuosius perduoti jam pinigus, tokiu būdu padarė turto grobimą sukčiavimo būdu.

A. B. į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 72 ), nuo 2012-10-10 gydėsi Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre (b. l. 74), specialisto išvadoje nurodyta, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l.78). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad A. B. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad iki bylos išnagrinėjimo jis atlygino dalį padarytos turtinės žalos. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. B. teismas įvertina jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. A. B. veikdamas tiesiogine tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus, iki tol jis buvo jis teistas, tame tarpe už analogiškas veikas. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad A. B. nusikalstamas elgesys yra ne atsitiktinis, bet sąmoningai suformuotas noras ir polinkis nusikalsti. Tai verčia teismą įvertinus ir baudžiamojo kodekso 56 str. nuostatas A. B. siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo skirti įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausio pobūdžio laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmių dydį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje numatytais reikalavimais.

Kartu teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad A. B. kaltę pripažino, turimais duomenimis ik šiol naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, yra vedęs ir dirbantis. Šios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad A. B. vykdys teisės normų reikalavimus ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo. Nustatęs įstatymo numatytus pagrindus ir sąlygas teismas taiko A. B. bausmės vykdymo atidėjimą su įpareigojimais, kurių turinys verstų tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinamai įgyvendinanti jai keliamus tikslus paliktina iki nuosprendžio vykdymo (b. l. 39-40).

Nukentėjusioji O. V. byloje pareiškė 3700 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 9). Teisme civilinė ieškovė savo reikalavimą sumažino iki 3400 Lt. Teismas nustatė, kad būtent tokia suma buvo užvaldyta iš nukentėjusiosios, padaryta turtinė žala dėl išviliotų pinigų įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais duomenimis, nors kaltinamasis žalą pripažino tik iš dalies. Žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais A. B. veiksmais. Iki bylos išnagrinėjimo nukentėjusiajai buvo atlyginta 200 litų suma, todėl teismas civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir iš kaltininko priteisia likusią neatlygintą žalos dalį, t. y. 3200 Lt sumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 str.

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir skirti:

- 1 (vienerius) metus terminuoto laisvės atėmimo (už veiką N. F. atžvilgiu);

- 1 (vienerius) metus terminuoto laisvės atėmimo (už veiką V. V. atžvilgiu).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu A. B. skirti terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. ir 3 d. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. B. per 8 (aštuonis) mėnesius atlyginti priteistą turtinę žalą bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar būti registruotam darbo biržoje ir be institucijos, vykdančios nuteistojo prižiūrą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš A. B. priteisti O. V. 3200 Lt (tris tūkstančius du šimtus litų) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.