Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-62-8034-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-31
Bylos Nr.
N-62-8034-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-8034/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. nutarimu pripažino A. M. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo (vairavimas neblaiviam esant sunkiam neblaivumo laipsniui) padarymo ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems mėnesiams). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors A. M. kaltu vairavus automobilį 2010 m. liepos 27 d., 22 val. 8 min., Vilniaus gatvės kieme, Telšių mieste būnant neblaiviam ir neprisipažino, jo kaltė buvo įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, medžiaga dėl pranešimų iš policijos komisariato budėtojų dalies, paties A. M. paaiškinimu administracinio teisės pažeidimo protokole, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu. Pažymėjo, jog nesivadovauti policijos pareigūnų parodymais neturi pagrindo, nes jie yra nuoseklūs, atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms. Tuo tarpu liudytojų G. B., O. G., M. M. parodymus teismas vertino kritiškai, nes jie yra A. M. draugai, todėl šališki ir davė savo draugui palankius parodymus. Taip pat pažymėjo, jog liudytojų D. M. ir J. Š. parodymai neturi įrodomosios galios, nes jie nematė pažeidimo faktinių aplinkybių. A. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

II.

A. M., nesutikdamas su Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 48 – 50), kuriuo prašo ginčijamą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jis yra neteisėtas, o byla išnagrinėta šališkai ir neobjektyviai. Pažymi, jog dalis policijos pareigūnų užpildytų dokumentų neatitinka tikrovės, nes iš jų matyti, jog automobilis buvo nuvežtas anksčiau nei įvyko pažeidimas. Teigia, jog teismas vadovavosi tik policijos pareigūnų parodymais, kurie dėl savo tarnybinės padėties negali būti objektyviais ir nešališkais liudytojais. Pažymi, jog teiginiai apie tai, kad įvykio metu jis Vilniaus gatvės kieme važinėjosi automobiliu, buvo visiškai paneigti liudytojų G. B., O. G., M. M., J. Š. parodymais. Tuo tarpu tie teismo teiginiai, jog šie asmenys yra jo draugai, todėl šališki, yra neteisingi, patvirtinantys teismo išankstinį nusistatymą vadovautis tik policijos pareigūnų parodymais. Pažymi, jog teismo posėdžio metu buvo nurodyta, jog M. M. nėra jo draugas. Taip pat nurodo, jog teismas neturėjo vadovautis jo paaiškinimu, nes jis buvo parašytas jam esant girtam. Pažymi, jog praradęs teisę vairuoti transporto priemonę, gali prarasti darbą ir pajamų šaltinį, jo gyvenimo kokybė pablogės, atsiras daug nepatogumų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

A. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, kurioje inter alia įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Pažymėtina, jog A. M. savo neblaivumo įvykio metu neginčija, tačiau teigia, kad neteisingai buvo nustatytas kitas šio pažeidimo objektyviosios pusės elementas, o būtent – vairavimo faktas.

Teisėjų kolegija tokį A. M. teiginį atmeta ir sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog jo kaltė buvo visiškai ir neabejotinai įrodyta bylos duomenimis: policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, medžiaga dėl pranešimų iš policijos komisariato budėtojų dalies, paties A. M. paaiškinimu administracinio teisės pažeidimo protokole, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su tuo apelianto teiginiu, jog pagal bylos duomenis jo automobilis buvo nutemptas anksčiau negu užfiksuotas pažeidimas, todėl jis negalėjo šio pažeidimo padaryti. Pažymėtina, jog ši aplinkybė jau buvo išaiškinta teisminio posėdžio metu: pareigūnai nurodė administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę vėliau, kai buvo galutinai įsitikinta A. M. neblaivumu, t. y. kai buvo atspausdintas patikrinimo alkotesteriu kvitas (b. l. 34), todėl ji neturėtų būti vertinama formaliai. Tuo tarpu policijos pareigūnų parodymais apylinkės teismas vadovavosi ne dėl išskirtinio, kaip teigiama apeliaciniame skunde, pareigūnų tarnybinio statuso, tačiau dėl to, kad jų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaringi, sutampa su tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis pirminėmis įvykio aplinkybėmis, jie pažeidimą matė tiesiogiai ir joks pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo. Taip pat pasakytina, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesirėmė A. M. liudytojų parodymais, nes jie yra jo draugai ir pažįstami, todėl yra suinteresuoti padėti išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Teisėjų kolegijos nuomone, toks apylinkės teismo bylos aplinkybių viseto vertinimas niekaip neparodo išankstinio teismo nusistatymo vadovautis pareigūnų parodymais, o yra objektyviai pagrįstas ir logiškas. Be kita ko, kritiškai A. M. paaiškinimas ir jo liudytojų parodymai vertintini dar ir dėl to, kad jis pats paaiškinimus keitė: administracinio teisės pažeidimo protokole pripažino vairavęs, nes norėjo mašiną patraukti, prašyme pirmosios instancijos teismui (b. l. 15) – kad mašinos nevairavo, o laukė, kol jos patraukti atvyks sesuo, teisminio posėdžio metu – kad mašinos nevairavo, tik sėdėjo ir laukė sesers, kuri turėjo išvežioti jo draugus (b. l. 34). Pažymėtina, jog apeliacinio skundo teiginys, kad apylinkės teismas neturėjo remtis administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktu paaiškinimu, nes jį apeliantas surašė girtas, yra atmestinas.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta tą apelianto teiginį, jog praradęs teisę vairuoti transporto priemonę, gali prarasti darbą ir pajamų šaltinį, jo gyvenimo kokybė pablogės, atsiras daug nepatogumų. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad faktas, jog A. M. automobilį vairavo neblaivus, buvo visiškai įrodytas, todėl jis pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n utaria:

A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius